Seminare – įvairių šalies regionų žiniasklaidininkai

Lapkričiui įpusėjus, dvi dienas Kaune vyko Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje organizuotas seminaras regioninei žiniasklaidai. Susirinkę žurnalistai ir redaktoriai iš įvairių šalies regionų kartu su EK atstovybės, Vidaus reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, „Carito“, Raudonojo kryžiaus draugijos darbuotojais turėjo galimybę aptarti ir padiskutuoti apie Europos Sąjungos aktualijas – pabėgėlių krizės ir jų integracijos Lietuvoje klausimais, išmokti naujų informacijos pateikimo įgūdžių.

Paskaitą apie geopolitinius procesus skaitė KTU dėstytojas A. Švarplys.

Pabėgėlių krizė
Seminaro dalyviai aptarė Europos Komisijos iniciatyvas, skirtas ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti. Ekonomikos analitikas Jonas Rasimas akcentavo problemas, kurias EK įžvelgia mūsų šalyje. Tai – mažas gimstamumas ir didelė emigracija. Pasak eksperto, šie dalykai kelia pavojų tolesnei pensijų sistemai. EK pateikia Lietuvai keletą rekomendacijų – gerinti darbo našumą, spręsti darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo problemą, investuoti į šiuolaikines našias technologijas.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Andrius Švarplys apžvelgė Vidurio ir Artimuosiuose Rytuose vykstančius geopolitinius procesus. Jis teigė, kad pabėgėlių krizė yra įvairiapusė problema, kurios išnarplioti, ko gero, neįmanoma. Anot jo, situacija yra komplikuota, susipynė įvairių valstybių interesai. Sirijoje gyvena 22 mln. gyventojų, iš kurių 12 mln. šiuo metu paliko namus. 4,3 mln. išvyko gyventi į kitas valstybes, 8 mln. juda viduje – vis migruoja į saugesnes vietas.
Pasak A. Švarplio, Europoje tikimasi sulaukti 1,5 mln. pabėgėlių. Jiems atviriausia – Vokietija. Šios šalies tapatybei įtaką daro postholokaustinis mentalitetas. Vokietiją slegia jos nacistinė praeitis, žmonės jaučia prigimtinę kaltę. Todėl ši valstybė yra labiausiai suinteresuota padėti karo migrantams.
„Kodėl ši krizė stipriai paūmėjo dabar? Yra kelios versijos. Pirma, Turkijoje esančios laikinosios stovyklos perpildytos, jose ypač pablogėjo gyvenimo sąlygos. Taip pat manoma, kad įtakos turi Rusija. Šios šalies interesas – skaldyti Europos šalis. Ji nori stipraus vaidmens pasaulio arenoje, todėl skatina pabėgėlių migraciją į Europą“, – teigė lektorius.
EK atstovybės Ryšių su žiniasklaida grupės vadovas Giedrius Sudikas apžvelgė EK veiksmus pabėgėlių srautams valdyti. Pasak pranešėjo, būtina apsaugoti išorines valstybių sienas, registruoti pabėgėlių srautus, suteikti pagalbą bet kuriai ES valstybei narei, atsidūrusiai kritinėje padėtyje, taikyti veiksmingą pabėgėlių grąžinimo politiką tiems migrantams, kurie neturi teisės pasilikti Europos Sąjungoje.
Integracija Lietuvoje
Kitas seminaro tikslas buvo aptarti daugiau nei tūkstančio karo pabėgėlių socialinės integracijos klausimus mūsų šalyje. Karo migrantų perkėlimo į Lietuvą praktinius aspektus nagrinėjo šalies institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Ruklos pabėgėlių priėmimo centro vadovas Robertas Mikulėnas akcentavo, kad šioje įstaigoje pabėgėliai sulauks apgyvendinimo, teisinių, vertimo paslaugų, bus aprūpinti drabužiais, mokyklinėmis prekėmis. Jiems bus organizuojami intensyvūs lietuvių kalbos kursai, teikiama sveikatos priežiūra, mokamos pašalpos maistui.
Pasak R. Mikulėno, atvykėliai bus supažindinami su užimtumo galimybėmis – vyks profesinio orientavimo ir konsultavimo kursai. Apsigyvenęs savivaldybės teritorijoje, prieglobstį gavęs užsienietis dėl darbo galės kreiptis į Darbo biržą ir dalyvauti daugelyje aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Konferencijoje dalyvavusios nevyriausybinių organizacijų atstovės – Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė ir Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos l. e. p. generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė – papasakojo apie šių organizacijų veiksmus, užtikrinančius sėkmingą pabėgėlių integraciją. Jos akcentavo ir iššūkius, su kuriais susidurs abi pusės – šalies visuomenė ir karo migrantai. Tai – vertėjų trūkumas, sunki būsto paieška, komplikuotas vaikų įsitraukimas į mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, neigiamos visuomenės nuostatos ir kt.
Abi lektorės pabrėžė, kad visuomenė turi suprasti karo pabėgėlių problemas ir būti pasiruošusi šiuos žmones priimti, o pastarieji turi būti pasirengę įsilieti į Lietuvos bendruomenę, siekti išmokti kalbą, rasti darbą, socializuotis. Valstybės pareiga – visomis priemonėmis padėti šiuos tikslus įgyvendinti.
Paskaitą apie Lietuvos totorių bendruomenę skaitė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas. Totoriai – mūsų šalies senbuviai, išpažįstantys musulmonų tikėjimą. Šiuo metu Lietuvoje musulmonai gali lankyti keturias mečetes – Raižių kaime (Alytaus r.), Nemėžio kaime (Vilniaus r.), Keturiasdešimt Totorių kaime (Vilniaus r.) ir Kaune.
Praktinės žinios
Kita seminaro dalis buvo skirta praktiniams mokymams. Latvijoje įsikūrusios įmonės „Infogr.am“ atstovai Lauris Latavietis ir Gabrielius Vaičaitis supažindino su šios įmonės internetiniais įrankiais, skirtais informacijai pateikti infografikų forma. Infografikas – tai interaktyviai ir patraukliai pateiktas duomenų rinkinys tam tikra tema. Galima duomenis surašyti tekstu arba pavaizduoti įvairiais grafikais, simboliais, iliustruoti paveikslėliais, komiksais, animacija. Tai šiuolaikinis informacijos perdavimo būdas, kuris pastaruoju metu tampa itin populiarus.
Apie interneto įrankius paskaitą skaitė ir Vilniaus universiteto lektorius Džiugas Paršonis.

Kristina
DIEMINTAITĖ-STEPŠIENĖ
Jonavos r. laikraštis „Naujienos“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite