Seminare – įvairių šalies regionų žiniasklaidininkai

Lapkričiui įpusėjus, dvi dienas Kaune vyko Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje organizuotas seminaras regioninei žiniasklaidai. Susirinkę žurnalistai ir redaktoriai iš įvairių šalies regionų kartu su EK atstovybės, Vidaus reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, „Carito“, Raudonojo kryžiaus draugijos darbuotojais turėjo galimybę aptarti ir padiskutuoti apie Europos Sąjungos aktualijas – pabėgėlių krizės ir jų integracijos Lietuvoje klausimais, išmokti naujų informacijos pateikimo įgūdžių.

Paskaitą apie geopolitinius procesus skaitė KTU dėstytojas A. Švarplys.

Pabėgėlių krizė
Seminaro dalyviai aptarė Europos Komisijos iniciatyvas, skirtas ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti. Ekonomikos analitikas Jonas Rasimas akcentavo problemas, kurias EK įžvelgia mūsų šalyje. Tai – mažas gimstamumas ir didelė emigracija. Pasak eksperto, šie dalykai kelia pavojų tolesnei pensijų sistemai. EK pateikia Lietuvai keletą rekomendacijų – gerinti darbo našumą, spręsti darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo problemą, investuoti į šiuolaikines našias technologijas.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Andrius Švarplys apžvelgė Vidurio ir Artimuosiuose Rytuose vykstančius geopolitinius procesus. Jis teigė, kad pabėgėlių krizė yra įvairiapusė problema, kurios išnarplioti, ko gero, neįmanoma. Anot jo, situacija yra komplikuota, susipynė įvairių valstybių interesai. Sirijoje gyvena 22 mln. gyventojų, iš kurių 12 mln. šiuo metu paliko namus. 4,3 mln. išvyko gyventi į kitas valstybes, 8 mln. juda viduje – vis migruoja į saugesnes vietas.
Pasak A. Švarplio, Europoje tikimasi sulaukti 1,5 mln. pabėgėlių. Jiems atviriausia – Vokietija. Šios šalies tapatybei įtaką daro postholokaustinis mentalitetas. Vokietiją slegia jos nacistinė praeitis, žmonės jaučia prigimtinę kaltę. Todėl ši valstybė yra labiausiai suinteresuota padėti karo migrantams.
„Kodėl ši krizė stipriai paūmėjo dabar? Yra kelios versijos. Pirma, Turkijoje esančios laikinosios stovyklos perpildytos, jose ypač pablogėjo gyvenimo sąlygos. Taip pat manoma, kad įtakos turi Rusija. Šios šalies interesas – skaldyti Europos šalis. Ji nori stipraus vaidmens pasaulio arenoje, todėl skatina pabėgėlių migraciją į Europą“, – teigė lektorius.
EK atstovybės Ryšių su žiniasklaida grupės vadovas Giedrius Sudikas apžvelgė EK veiksmus pabėgėlių srautams valdyti. Pasak pranešėjo, būtina apsaugoti išorines valstybių sienas, registruoti pabėgėlių srautus, suteikti pagalbą bet kuriai ES valstybei narei, atsidūrusiai kritinėje padėtyje, taikyti veiksmingą pabėgėlių grąžinimo politiką tiems migrantams, kurie neturi teisės pasilikti Europos Sąjungoje.
Integracija Lietuvoje
Kitas seminaro tikslas buvo aptarti daugiau nei tūkstančio karo pabėgėlių socialinės integracijos klausimus mūsų šalyje. Karo migrantų perkėlimo į Lietuvą praktinius aspektus nagrinėjo šalies institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Ruklos pabėgėlių priėmimo centro vadovas Robertas Mikulėnas akcentavo, kad šioje įstaigoje pabėgėliai sulauks apgyvendinimo, teisinių, vertimo paslaugų, bus aprūpinti drabužiais, mokyklinėmis prekėmis. Jiems bus organizuojami intensyvūs lietuvių kalbos kursai, teikiama sveikatos priežiūra, mokamos pašalpos maistui.
Pasak R. Mikulėno, atvykėliai bus supažindinami su užimtumo galimybėmis – vyks profesinio orientavimo ir konsultavimo kursai. Apsigyvenęs savivaldybės teritorijoje, prieglobstį gavęs užsienietis dėl darbo galės kreiptis į Darbo biržą ir dalyvauti daugelyje aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Konferencijoje dalyvavusios nevyriausybinių organizacijų atstovės – Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė ir Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos l. e. p. generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė – papasakojo apie šių organizacijų veiksmus, užtikrinančius sėkmingą pabėgėlių integraciją. Jos akcentavo ir iššūkius, su kuriais susidurs abi pusės – šalies visuomenė ir karo migrantai. Tai – vertėjų trūkumas, sunki būsto paieška, komplikuotas vaikų įsitraukimas į mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, neigiamos visuomenės nuostatos ir kt.
Abi lektorės pabrėžė, kad visuomenė turi suprasti karo pabėgėlių problemas ir būti pasiruošusi šiuos žmones priimti, o pastarieji turi būti pasirengę įsilieti į Lietuvos bendruomenę, siekti išmokti kalbą, rasti darbą, socializuotis. Valstybės pareiga – visomis priemonėmis padėti šiuos tikslus įgyvendinti.
Paskaitą apie Lietuvos totorių bendruomenę skaitė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas. Totoriai – mūsų šalies senbuviai, išpažįstantys musulmonų tikėjimą. Šiuo metu Lietuvoje musulmonai gali lankyti keturias mečetes – Raižių kaime (Alytaus r.), Nemėžio kaime (Vilniaus r.), Keturiasdešimt Totorių kaime (Vilniaus r.) ir Kaune.
Praktinės žinios
Kita seminaro dalis buvo skirta praktiniams mokymams. Latvijoje įsikūrusios įmonės „Infogr.am“ atstovai Lauris Latavietis ir Gabrielius Vaičaitis supažindino su šios įmonės internetiniais įrankiais, skirtais informacijai pateikti infografikų forma. Infografikas – tai interaktyviai ir patraukliai pateiktas duomenų rinkinys tam tikra tema. Galima duomenis surašyti tekstu arba pavaizduoti įvairiais grafikais, simboliais, iliustruoti paveikslėliais, komiksais, animacija. Tai šiuolaikinis informacijos perdavimo būdas, kuris pastaruoju metu tampa itin populiarus.
Apie interneto įrankius paskaitą skaitė ir Vilniaus universiteto lektorius Džiugas Paršonis.

Kristina
DIEMINTAITĖ-STEPŠIENĖ
Jonavos r. laikraštis „Naujienos“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite