Seminare – įvairių šalies regionų žiniasklaidininkai

Lapkričiui įpusėjus, dvi dienas Kaune vyko Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje organizuotas seminaras regioninei žiniasklaidai. Susirinkę žurnalistai ir redaktoriai iš įvairių šalies regionų kartu su EK atstovybės, Vidaus reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, „Carito“, Raudonojo kryžiaus draugijos darbuotojais turėjo galimybę aptarti ir padiskutuoti apie Europos Sąjungos aktualijas – pabėgėlių krizės ir jų integracijos Lietuvoje klausimais, išmokti naujų informacijos pateikimo įgūdžių.

Paskaitą apie geopolitinius procesus skaitė KTU dėstytojas A. Švarplys.

Pabėgėlių krizė
Seminaro dalyviai aptarė Europos Komisijos iniciatyvas, skirtas ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti. Ekonomikos analitikas Jonas Rasimas akcentavo problemas, kurias EK įžvelgia mūsų šalyje. Tai – mažas gimstamumas ir didelė emigracija. Pasak eksperto, šie dalykai kelia pavojų tolesnei pensijų sistemai. EK pateikia Lietuvai keletą rekomendacijų – gerinti darbo našumą, spręsti darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo problemą, investuoti į šiuolaikines našias technologijas.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Andrius Švarplys apžvelgė Vidurio ir Artimuosiuose Rytuose vykstančius geopolitinius procesus. Jis teigė, kad pabėgėlių krizė yra įvairiapusė problema, kurios išnarplioti, ko gero, neįmanoma. Anot jo, situacija yra komplikuota, susipynė įvairių valstybių interesai. Sirijoje gyvena 22 mln. gyventojų, iš kurių 12 mln. šiuo metu paliko namus. 4,3 mln. išvyko gyventi į kitas valstybes, 8 mln. juda viduje – vis migruoja į saugesnes vietas.
Pasak A. Švarplio, Europoje tikimasi sulaukti 1,5 mln. pabėgėlių. Jiems atviriausia – Vokietija. Šios šalies tapatybei įtaką daro postholokaustinis mentalitetas. Vokietiją slegia jos nacistinė praeitis, žmonės jaučia prigimtinę kaltę. Todėl ši valstybė yra labiausiai suinteresuota padėti karo migrantams.
„Kodėl ši krizė stipriai paūmėjo dabar? Yra kelios versijos. Pirma, Turkijoje esančios laikinosios stovyklos perpildytos, jose ypač pablogėjo gyvenimo sąlygos. Taip pat manoma, kad įtakos turi Rusija. Šios šalies interesas – skaldyti Europos šalis. Ji nori stipraus vaidmens pasaulio arenoje, todėl skatina pabėgėlių migraciją į Europą“, – teigė lektorius.
EK atstovybės Ryšių su žiniasklaida grupės vadovas Giedrius Sudikas apžvelgė EK veiksmus pabėgėlių srautams valdyti. Pasak pranešėjo, būtina apsaugoti išorines valstybių sienas, registruoti pabėgėlių srautus, suteikti pagalbą bet kuriai ES valstybei narei, atsidūrusiai kritinėje padėtyje, taikyti veiksmingą pabėgėlių grąžinimo politiką tiems migrantams, kurie neturi teisės pasilikti Europos Sąjungoje.
Integracija Lietuvoje
Kitas seminaro tikslas buvo aptarti daugiau nei tūkstančio karo pabėgėlių socialinės integracijos klausimus mūsų šalyje. Karo migrantų perkėlimo į Lietuvą praktinius aspektus nagrinėjo šalies institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Ruklos pabėgėlių priėmimo centro vadovas Robertas Mikulėnas akcentavo, kad šioje įstaigoje pabėgėliai sulauks apgyvendinimo, teisinių, vertimo paslaugų, bus aprūpinti drabužiais, mokyklinėmis prekėmis. Jiems bus organizuojami intensyvūs lietuvių kalbos kursai, teikiama sveikatos priežiūra, mokamos pašalpos maistui.
Pasak R. Mikulėno, atvykėliai bus supažindinami su užimtumo galimybėmis – vyks profesinio orientavimo ir konsultavimo kursai. Apsigyvenęs savivaldybės teritorijoje, prieglobstį gavęs užsienietis dėl darbo galės kreiptis į Darbo biržą ir dalyvauti daugelyje aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Konferencijoje dalyvavusios nevyriausybinių organizacijų atstovės – Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė ir Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos l. e. p. generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė – papasakojo apie šių organizacijų veiksmus, užtikrinančius sėkmingą pabėgėlių integraciją. Jos akcentavo ir iššūkius, su kuriais susidurs abi pusės – šalies visuomenė ir karo migrantai. Tai – vertėjų trūkumas, sunki būsto paieška, komplikuotas vaikų įsitraukimas į mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, neigiamos visuomenės nuostatos ir kt.
Abi lektorės pabrėžė, kad visuomenė turi suprasti karo pabėgėlių problemas ir būti pasiruošusi šiuos žmones priimti, o pastarieji turi būti pasirengę įsilieti į Lietuvos bendruomenę, siekti išmokti kalbą, rasti darbą, socializuotis. Valstybės pareiga – visomis priemonėmis padėti šiuos tikslus įgyvendinti.
Paskaitą apie Lietuvos totorių bendruomenę skaitė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas. Totoriai – mūsų šalies senbuviai, išpažįstantys musulmonų tikėjimą. Šiuo metu Lietuvoje musulmonai gali lankyti keturias mečetes – Raižių kaime (Alytaus r.), Nemėžio kaime (Vilniaus r.), Keturiasdešimt Totorių kaime (Vilniaus r.) ir Kaune.
Praktinės žinios
Kita seminaro dalis buvo skirta praktiniams mokymams. Latvijoje įsikūrusios įmonės „Infogr.am“ atstovai Lauris Latavietis ir Gabrielius Vaičaitis supažindino su šios įmonės internetiniais įrankiais, skirtais informacijai pateikti infografikų forma. Infografikas – tai interaktyviai ir patraukliai pateiktas duomenų rinkinys tam tikra tema. Galima duomenis surašyti tekstu arba pavaizduoti įvairiais grafikais, simboliais, iliustruoti paveikslėliais, komiksais, animacija. Tai šiuolaikinis informacijos perdavimo būdas, kuris pastaruoju metu tampa itin populiarus.
Apie interneto įrankius paskaitą skaitė ir Vilniaus universiteto lektorius Džiugas Paršonis.

Kristina
DIEMINTAITĖ-STEPŠIENĖ
Jonavos r. laikraštis „Naujienos“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite