Seksualiai nepatogu ar tvarkingai žavu? Ką rengtis sportuojant?

Pasiryžus sportuoti, salėje norisi atrodyti itin žaviai, tačiau po sunkios treniruotės sporto klube dažnai jaučiamės išsekę, pavargę ir permirkę nuo sūraus prakaito… Tikite tuo ar ne, drabužiai, kuriuos vilkite, gali kardinaliai pakeisti savijautą po sunkios treniruotės. Todėl, kaip rekomenduoja mūsų „GymPlius“ sporto klubų asmeninis treneris Ernestas Sapatka, renkantis sportinę aprangą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į drabužių spalvą ar modelį, bet ir į  tikslus, planuojamą veiklą, aplinką ir netgi temperatūrą, kurioje bus sportuojama.

Medžiaga. Pagrindinis faktorius, lemiantis mūsų savijautą, – sportinių drabužių audinys. Vilkėdami orui nepralaidžią sintetiką greičiau sukaistame ir turime mažiau jėgų treniruotės metu. Norint to išvengti, patartina rinktis medvilnę ar kitą orui pralaidžią aprangą, kuri leistų garuoti prakaitui ir judėti be sunkumo jausmo. Anot „GymPlius“ asmeninio trenerio Ernesto, vėsesnėje aplinkoje rekomenduojami terminiai drabužiai, kurie neleidžia kauptis drėgmei bei greičiau sušildo raumenis ir taip sumažina traumų tikimybę, o esant šiltesniam orui – dėvėti laisvesnius ir atviresnius drabužius.

Tinkamas dydis. Kad atrodytumėte taip puikiai, kaip ir planavote bei neturėtumėte sunkumų judėti, rinkitės aprangą, kuri nevaržytų judesių. Nors ir juokinga, treneris Ernestas pasakoja, jog jam yra tekę matyti ir išvaryti iš sporto salės ne vieną, kuris atėjo su tapkėmis ar džinsais: „Visų pirma yra etiketas, higiena, komfortas. Kai kuriems tenka labai pasistengti įrodyti, kodėl būtent tokia apranga ar avalynė nėra tinkama“. Treneris taip pat priduria, jog  neretai žmonės renkasi tai, kas jiems gražu, bet nepatogu, nors turėtų būti atvirkščiai.

Avalynė. Ne mažiau svarbi, o gal net svarbiausia, sportinės aprangos dalis – patogūs batai. Jie turėtų būti lengvai įsiaunami ir pritaikyti sporto rūšiai, kuria ketinate užsiimti. Rinkdamiesi avalynę nepamirškite lengvų, kvėpuojančių kojinių, kurios būtų elastingos, bet ne pernelyg aptemptos ir netrikdytų kojų kraujo cirkuliacijai: „Avalynė yra, mano manymu, svarbiausia sportinės aprangos dalis. Nuo to priklauso ir pėdos statymas ir kelių stabilumas, kas gali atnešti labai nemalonių pasėkmių, jei avalynė bus pasirinkta netinkamai“ – teigė treneris Ernestas.

Sportinę aprangą, kaip ir maistą, reikia rinktis itin atsakingai. Todėl drįstume teigti, jog žaviausiai atrodysite ir jausitės pasirinkę tai, kas nevaržo, leidžia laisvai judėti ir pilna amplitude atlikti judesius sportuojant grupinėse ar individualiose sporto klubo treniruotėse.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po