Sėkminga Lietuvos vaikų ateitis – inovatyvių mokytojų rankose

Nieko nebenustebinsime pasakydami, jog technologijos daro milžinišką įtaką mūsų gyvenimui. Automobiliai važinėja be vairuotojų, orkaitės išsijungia iškepus pyragui, o įvairius pastatus saugo vaizdo kameros ir įėjimo kortelės…

Sparčiai kinta ir darbo rinka, bet geroji žinia ta, jog nykstant vienoms darbo vietoms, kuriasi naujos, kuriose reikia išmanyti technologijas, mokėti jas valdyti ir sukurti. Mąstydami apie savo vaikų ateitį, jau dabar turime investuoti į XXI a. įgūdžių formavimą ir mokyti vaikus ne naudotis kompiuteriu, bet sudaryti sąlygas vaikams patiems kurti technologijas.

„Kompiuteriukų fondas“ jau prieš dvejus metus ėmėsi iniciatyvos ir Lietuvos penktokams išdalino 20,6 tūkst. „micro:bit“ kompiuteriukų, kuriuos pasitelkus pradėti programuoti yra labai paprasta ir smagu. Tačiau neužtenka vien išdalinti – reikia idėjų, motyvacijos ir palaikymo mokytojams, kurie galėtų šias technologijas dar efektyviau panaudoti savo pamokose. Todėl fondas pradėjo naują programą mokytojams „Kompiuteriukų ralis – IT pamokas keičianti kelionė“, kurioje pernai dalyvavo 40 mokyklų IT ir dalyko mokytojai su savo mokiniais. Jie mokėsi ir vedė inovatyvias, įtraukiančias pamokas, kuriose vaikai su „micro:bit“ kompiuteriuku kūrė projektus – savaeigius robotukus–automobilius, darė įvairius eksperimentus ir, žinoma, mokėsi įdomiai programuoti. Bet svarbiausia „Kompiuteriukų ralio“ dalis buvo tai, kad patys mokytojai įgijo labai daug programavimo ir elektronikos žinių, mokėsi per praktiką ir susibūrė į tvirtą bendruomenę, kurioje vieni kitiems padeda.
Naujas „Kompiuteriukų ralio“ sezonas prasidės jau greitai, tad kviečiami visos Lietuvos mokytojai (IT bei kito dalyko mokytojo tandemas) jungtis prie šios iniciatyvos ir keisti IT pamokas.

Tikslingai taikant technologijas integruotose pamokose, vaikai mato mokymosi prasmę ir žino, jog šie įgūdžiai bus naudingi ateityje, o pamokose išmoktą medžiagą jie galės panaudoti muzikai kurti, kalbantiems ar judantiems robotams konstruoti ir tiesiog kurti sąsajas apie pasaulio veikimą. Auginame būsimus Lietuvos darbuotojus, padėkime jiems ne tik naudotis technologijomis pramogai, bet ir jas kurti, suprasti ir programuoti. Galbūt užaugę jie kurs robotus bei naujausias technologijas, o mokytojai, dalyvavę „Kompiuteriukų ralyje“ žinos, kad tai ir jų nuopelnas.

Visos Lietuvos IT ir dalykų mokytojus kviečiame registruotis iki spalio 27 d. 100 mokyklų atrankai. Daugiau informacijos bei dalyvio anketos ieškokite www.kompiuteriukai.lt.

Tegul vaikai kas vakarą svarsto: „Valio! Rytoj į mokyklą!“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Taip pat skaitykite