Sekmadienis Plaškiuose su istorijos potėpiais
Pagėgių savivaldybės bendruomenių vasaros švenčių maratoną pratęsė plaškiškiai, pateikę visai kitokio turinio programą – tai įpareigojo projektas, kurį bendruomenės pirmininkė Danutė Bardauskienė pateikė Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijai ir gavo dalinį finansavimą. Projektas „Šeimos istorija – išliekamasis kaimo vertės simbolis“ – sudėtingas, plati jo veikla užtruko keletą mėnesių, bet rezultatas puikus: įgyvendinti visi projekte numatyti tikslai.
VSAT Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos pasieniečiai svečius pasitiko su vaišėmis – arbata ir šiupiniu, kuriuo buvo pavaišinti visi šventės dalyviai ir svečiai. Saulė paskutiniais vasariškais spinduliais glostė vaišėmis ir pievininkų sūriais nukrautus stalus. Kas norėjo sūrį pirko, o kas nusipelnė – gavo dovanų.
Ant 44 kapelių prie senosios kaimo bažnyčios sužibo atminties žvakelės, padėta jurginų žiedų.
Gausiai susirinkę svečiai iš Nidos, Klaipėdos, Šiaulių, Priekulės, Gargždų, Šilutės ir vietos gyventojai stebėjo teatralizuotą programą, kai nutiestu raudonu kilimu iš dviejų senų „žiguliukų“ išdidžiai išlipo Tamsta Mokytoja (Daiva Būdvytienė), lydima jaunųjų plaškiškių, Stoniškių pagrindinės mokyklos mokinių. Jie atgabeno į bendruomenės namus naujus leidinius „Po pamario saule užaugom“ – net 200 knygelių, kuriose sudėti 20 senųjų kaimo gyventojų prisiminimai apie vaikystę ir gyvenimo metus, praleistus Plaškiuose.
Jaunoji Plaškių dvaro būgnininkė Roberta Valentina Zubrickaitė, mušdama būgną, kvietė dviejų žirgų traukiamą karietą, kuri atvežė pačią Prūsijos karalienę Luizę. O kodėl ši istorinė asmenybė aplankė Plaškius? Danutė Bardauskienė rankose laikė šviesios atminties senosios plaškiškės Augustės Fridrikės Augustienės knygą „Atmintis – tai rojus, iš kurio mūsų niekas neišvys“ ir pacitavo keletą eilučių (16 p.), kur autorė rašo, jog 1807-1808 m. Prūsijos karalienė Luizė vyko lankų keliu. Tad ir šis įvykis, pasitarus su mokslo žmonėmis ir gavus jų pritarimą, buvo įpintas į renginio programą.
„Visiškai atsitiktinai“ Karalienė Luizė sutiko dvi inteligentiškas ponias – Eleną Stankevičienę ir Liną Ambarcumian, beskubančias į Plaškius, kurios ir pakvietė Karalienę užsukti, išgerti arbatos ir pailsėti. Prie raudonojo kilimo Karalienei ranką ištiesė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis.
Bendruomenės namų patalpose vos tilpo visi susirinkusieji, ypatingą nuotaiką skleidė Ado Nausėdos jautri daina „Ar mylėsi mane, kai pasensiu?“.
„Taip, mylėsiu Tave, mama, – atsakė Danutė.– Mylėsiu taip, kaip ir myli savo tėvus visi čia susirinkę, visi savo istorijų pateikėjai“.
Bendruomenės pirmininkė Danutė Bardauskienė susirinkusiems priminė, kad dienos šviesą išvydo ketvirtasis leidinys apie Plaškius. „Šį kartą savo kaimo istoriją pristatome mes patys“, – sakė ji. Leidinio sudarytoja Elena Stankevičienė papasakojo apie leidinį, kurį sudaro jautrūs, nuoširdūs ir atviri dvidešimties žmonių pasakojimai apie savo vaikystę, artimuosius, sunkų gyvenimą karo ir pokario metais Plaškiuose. Leidinį papildė Pagėgių krašto literatų eilėraščiai apie Pamario kraštą, Tėvynę, Plaškius. Gražiai pritiko sumanymas leidinyje talpinti gyvenimo istorijų pateikėjų portretus. Juos tiksliai ir su didele šiluma sukūrė dailininkė, poetė, pedagogė Lina Ambarcumian. Kitas projekto sumanymas buvo nupiešti istorijų pateikėjų portretų eskizus pieštuku ir padovanoti juos įrėmintus tų istorijų autoriams. Portretų autorė papasakojo, kaip sekėsi kurti šiuos portretus.
Lina Ambarcumian su jaunaisiais dailininkais įvykdė dar vieną projekto veiklą – surengė dailės plenerą „Senųjų kaimo architektūros pastatų išsaugojimas ir puoselėjimas“. Bendruomenės namuose eksponuoti darbai, kuriuose atsispindėjo senosios bažnyčios, našlių namų, klebonijos pastatų vaizdai. Laikas eina, negailestingai nyksta istorinė gražioji bažnyčia, reikia daugiau pačių savininkų – evangelikų-liuteronų iniciatyvų išsaugoti šį paminklą.
Kraštotyrinę-etnografinę pamoką „Plaškiai – istorijos vingiuose“ surengė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė doc. dr. Silva Pocytė. Kartu atvyko Klaipėdos socialinių mokslų fakulteto sociologė, docentė dr. Sigita Kraniauskienė.
Mokslo darbuotoja papasakojo istorinių įvykių svarbą Plaškiams, pasidžiaugė prasmingu leidiniu. Ji teigė, kad sumanymas įamžinti kaimo gyventojų prisiminimus turi ne tik istorinę išliekamąją vertę, bet tai įkvepiantis pavyzdys kitoms bendruomenėms padaryti tą patį – užrašyti, išsaugoti, išleisti savo kaimo, savo bendruomenės žmonių prisiminimus. „Gyvename labai skaudaus likimo krašte, privalome žinoti, kokį tą kraštą pamatė čia atvykę mūsų tėvai ir seneliai…“ – sakė dr. Silva Pocytė.
Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis padėkojo plaškiškiams už gražų renginį ir patvirtino, kad Savivaldybės administracija savo lėšomis padės bendruomenei įgyvendinti parengtus projektus.
Antra šventės dalis persikėlė į aikštelę, kur atvykę Pagėgių savivaldybės tarybos nariai sveikino plaškiškius ir teikė dovanas šventės dalyviams. Stoniškių seniūnas Gintautas Stančaitis savo sveikinime įterpė: „Didžiuojuosi galėdamas vadintis plaškiškiu…“
Nuaidėjo audringi plojimai, kai gausus svečių būrys sustojo nusifotografuoti atminčiai, laikydami rankose tėvų arba savo portretus ir naujus leidinius.
Šventę įvairiaspalviais jurginų žiedais papuošė darbščioji plaškiškė ūkininkė Dijana Sudeikienė, auginanti per 40 rūšių šių rudeninių gėlių. Sueigą baigė šauni Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų kultūros centro kapela „Lolytėlė“.
Plaškių bendruomenės inf.