Seimo rinkimai: permainos, staigmenos, viltys

Diskusijų klubas 17.17

Trečiadienį Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje susirinko diskusijų klubo 17.17 nariai. Prieš ketverius metus, 2012 m. lapkritį, šis įvairiose srityse dirbančių šilutiškių klubas surengė pirmąją diskusiją, skirtą savivaldos problemoms aptarti. Šio lapkričio diskusija – jau 34-oji. Diskusijos vietos keičiasi, klubo nariai – irgi, tačiau laikas – ne: 17.17 val. Gruodį planuojama diskusija bus 35-oji, ją susirinkusieji nutarė paskirti tradicijoms ir papročiams.

Šįkart klubo nariai diskutavo apie praėjusius Seimo rinkimus. Dalyvavo Jonas Jaunius, Antanas Čepys, Petras Skutulas, Birutė Servienė ir Edvardas Jurjonas. Pateikiame dalį pastebėjimų.

Petras SKUTULAS:
– Dauguma Šilutės rajono rinkėjų priklausė Šilutės rinkimų apygardai, Švėkšnos, Gardamo, Vainuto kraštas kartu su gretimomis savivaldybėmis – Pietų Žemaitijos apygardai. Šilutės apygardoje – per 32 tūkstančius rinkėjų. Pirmajame Seimo rinkimų ture balsavo vos per 15 tūkstančių, tai tesudarė 46 proc. visų rinkėjų. Antrajame ture dalyvavo tik 36,21 proc. rinkėjų. Noriu atkreipti dėmesį į šiuos skaičius.
Abiejuose rinkimų turuose didžiausio pasitikėjimo sulaukė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei jos kandidatas į Seimą Alfredas Stasys Nausėda. Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai liko antri. Kur labiausiai balsavo už „valstiečius“? Gal kaime? Nieko panašaus. Štai Šilutės balsavimo apylinkėse už Alfredą Stasį Nausėdą balsavo 58, 60, 61, 62, 64 procentai rinkėjų, Rusnėje – 67 procentai, Pagryniuose – 62. „Valstiečių“ kandidatą noriai rinko ir miestiečiai.
Visi norėjo permainų, sakė, kad reikia atsinaujinimo, naujų jaunų veidų. Šilutėje išrinko 66 metų „valstietį“, o 20-čia metų jaunesnė konservatorė Sandra Tamašauskienė liko už borto. Nei amžius, nei gyvenamoji vieta, nei visa kita šįkart neturėjo reikšmės. Ar pensininkas, ar mokytojas, ar inteligentas – tai nebuvo svarbu. Ritosi banga, mesdama purslus, jei ant tos bangos žmogus pataikė, pavyzdžiui, Alfredas Stasys Nausėda, vos prieš rinkimus pasitraukęs iš socialdemokratų ir tapęs „valstiečiu“, buvo sėkmingai išrinktas.
Mūsų Seimo rinkimų rezultatai nedaug skiriasi nuo JAV prezidento rinkimų. Ir ten oficialiai kalbėta, kad būtinos permainos, gedauta naujų veidų, valdžios, arčiau paprasto žmogaus, o išsirinko… milijardierių. Kiek jis arti paprasto žmogaus? Ir Lietuvoje kalbėta panašiai, o pergalė rinkimuose teko milijonieriaus žemvaldžio Ramūno Karbauskio vadovaujamai Valstiečių sąjungai.
Apie Seimo rinkimus verta ir toliau diskutuoti. Nebegirdėti pažadų mažinti Seimo narių skaičių. Žmonės ir toliau gausiai emigruoja iš Lietuvos, rinkėjų mažėja ir mažėja, tai logiška būtų mažinti ir Seimo narių skaičių. Gal ir 101 nario užtektų Seime, nes tas Seimas brangiai kainuoja. Beje, mums visiems.
Nesuprantamas dalykas, kai į Seimą išrenka ketveriems metams, ten eidami kandidatai puikiai žino iš anksto, o po ketverių metų mokamos išeitinės išmokos… Juk tai savotiška terminuota darbo sutartis! Kokios dar gali būti išmokos ar kompensacijos? 80 Seimo narių neperrinko, jiems išmokės per 1,3 milijono eurų išmokų. Koks čia fenomenas? Kodėl taip drabstomi pinigai?
Tikriausiai Seimo nariai patys niekada neįstengs susimažinti narių skaičiaus ar panaikinti tų išeitinių. Nebent visuomenė neapsikentusi pareikalaus, mėtydama akmenis į Seimo langus.
Nejaučiu ir Seimo narių rūpesčio, kad mažai rinkėjų ateina balsuoti. Negirdėjau jų susirūpinimo. Gal tada kai kam lengviau patekti į Seimą? Vertėtų sekti kitų valstybių pavyzdžiu ir nebalsuojantiems, t. y. savo pilietinės pareigos neatlikusiems piliečiams nemokėti pašalpų, neteikti kitokios socialinės pagalbos. Balsavimas turėtų būti privalomas.

Jonas JAUNIUS:
– Seimo narių siūlymai, Konstitucinio teismo sprendimai lemia, kad savivaldos ir savivaldybių tarybų rinkimų įstatymai nuolat taisomi ir keičiami, o Seimo rinkimų įstatymas, Seimo statutas tokio dėmesio nesulaukia. Tiesiogiai į Seimą vienoje apygardoje išrinkti asmenys per kitus rinkimus, jei partijai naudingiau, jau kandidatuoja kitoje rinkimų apygardoje, keičia net partijas. Kai partijų kandidatai sąrašuose per rinkimus reitinguojami, lyg ir panašu, kad didelio reitingo balsų gavėjas gauna tarsi jam asmeniškai patikėtą mandatą. Nėra tiesiogiai į Seimą išrinktų narių atšaukimo mechanizmo. Nėra sutarties, ką žadėjo padaryti ir ką padarė, gal net Seime nuklydo į kitą partiją, nusisukęs nuo jį apygardoje palaikiusių žmonių. Nei Seimo nariai, nei Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei kas kitas dėl to niekur nesikreipia, nesiūlo pakeitimų.
Į Seimą neišrinkto nario išeitinės išmokos ir jų dydžiai nustatyti Seimo statutu, net ne įstatymu! Visiems šalies gyventojams taikomas įstatymas – Darbo kodeksas, tačiau niekas net nesikreipia dėl to į teismą.
Seimas sumažino pirmininko pavaduotojų skaičių, jie nebegaus tarnybinių automobilių su vairuotojais – gal ir smulkmena, tačiau ir to ankstesnis Seimas nepadarė. Žurnalas „Veidas“ paviešino 8 neva Seimo rinkimų staigmenas. Nevadinčiau staigmenomis štai ko: kad neveikė Vyriausios rinkimų komisijos programa, nupirkta už kelis milijonus eurų – tokie milijonų pradanginimai Lietuvoje kone įprasta praktika… Kad krito Darbo partija ir partija Tvarka ir teisingumas, nes tai tik patvirtino teiginį, kad vieno žmogaus partijos sunyksta, kad socialdemokratai pralaimėjo, o konservatoriai sulaukė didelio pasitikėjimo – tai tik lietuviškas rinkimų svarstyklių taisyklės patvirtinimas. Staigmena pavadinčiau Liberalų sąjūdžio išlikimą po korupcijos skandalų.
„Valstiečių“ triuškinanti pergalė antrajame rinkimų ture – tikrai ne staigmena, o tęsinys to, ką rinkėjai pradėjo pirmajame ture, matyt, įvertinę „valstiečių“ ramumą, santūrumą, nesidraskymą, kai konservatoriai demonstravo aroganciją, liberalsąjūdiečiai po pirmojo turo jau kalbėjo apie koaliciją, net postus, ministrus. Tai žmonėms nepatiko. „Valstiečiai“ nėra visiški naujokai – nemažai jų yra buvę Seimo komitetuose kaip konsultantai, ekspertai, dirbę savivaldybių tarybose, valstybės tarnyboje, nevyriausybinėse organizacijose.
Ar bus gerai? Vargu. Bus ir problemų, ir skandalų. Pirmasis toks jau įvyko per pirmąjį Seimo posėdį: socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus neišrinko Seimo pirmininko pavaduotoju, o Gediminą Kirkilą – išrinko. Tai galbūt tik partinės intrigos, bet bus jų ir Seimo darbe.


Antanas ČEPYS:
– Jungtinės karalystės sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos, JAV prezidento rinkimai ir Lietuvos Seimo rinkimai panašūs – niekas nesitikėjo, kad taip įvyks. Prieš kurį laiką buvau išvykęs į Jungtinę Karalystę – ir vieni, ir kiti sakė, kad nebalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos… O rezultatai?
Taip ir Amerikoje. Ir tūlas asmuo Lietuvoje rytą pabudo išrinktas Seimo nariu… Rūtos Miliūtės išrinkimas į Seimą – klasikinis pavyzdys, kaip „atidžiai“ žmonės renka. Ir mes esame ant tam tikrų pasaulinių permainų slenksčio. Gerai, kad ne tiek drastiškai, bet Lietuvos žmonės padarė pasirinkimą. Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Vengrijoje vyks rinkimai. Kur link pasuks šios valstybės? Estijoje pasikeitė Vyriausybė. Permainų labai daug. Kažkas pasaulyje vyksta kitaip, negu mes tikėjomės.
Man juokingai atrodė rajono spaudoje Seimo narių nuotraukos su pasakojimais, kad jis kelią išasfaltavo, mokyklą sutvarkė, kažką pastatė. Toks įspūdis, kad Seimo narys turi galimybę iš kažkur paimti pinigų ir duoti mūsų kraštui. Rinkėjų tai neįtikino. Todėl ir rinkimų rezultatai kitokie, pasirinkimas kitas.
Nors pasitikėjimas Seimu bene menkiausias, o norinčiųjų į jį patekti nemažėja. Į vieną vietą veržėsi net po 10 kandidatų. Jei taip blogai vertintų kokią firmą, paprasčiausiai niekas neitų į ją dirbti. Galima Seimo nariams ir daugiau mokėti, jeigu reitingai būtų aukšti, pasitikėjimas didelis, jei Lietuvai tarnautų.
Petras SKUTULAS:
– Sutinku, kad mokėtų, kai dirba, o ne tada, kai jų nebeišrenka ir jie tarsi atleidžiami iš darbo Seime. Nebent sumokėti už tai, kad, ačiū Dievui, pagaliau išsinešdini.
Antanas ČEPYS:
– Dieve duok, kad mūsų tautos išrinktas Seimas būtų išmintingesnis, turėtų drąsos tvarkyti paprastus dalykus, kurie erzina tautą. Tarkim, sumažinti Seimo narių skaičių. Valstybės biudžetui tas Seimas išties labai brangiai nekainuoja. Žmones labiausiai piktina gyvenimo lygio skirtumai, tos didelės išeitinės išmokos.
Tikiuosi išmintingų Seimo sprendimų europiniu lygmeniu. Net Popiežius Pranciškus pastebėjo, kad močiutė Europa pametė savo atmintį. Būdama demokratiška, kultūros lopšys, pasukusi Europos suvienijimo keliu, ji grįžta prie sienų statymo. Seimo laukia nelengvi sprendimai.
Žmonės tikisi geresnio gyvenimo. Iš Lietuvos vis emigruoja daug žmonių. Svarbiausia būtų dėmesį skirti įstatymams, nukreiptiems kurti darbo vietas, tuomet didės konkurencija, didės ir atlyginimai. Seimo laukia ir užsisenėjusios švietimo, sveikatos apsaugos reformos. Pažadas, kad Ramūnas Karbauskis vadovaus naujam Kultūros komitetui, yra gera žinia. Tik duok Dieve, kad jie atlaikytų patyčių bangą, Lietuva yra patyčių kraštas. Mūsų lūkesčiai – dideli, tik kad jie per pusmetį neišsiskaidytų kaip dūmas.
Mūsų rajonas Seime turės parlamento senbuvį Remigijų Žemaitaitį, mažėjančios partijos vadovą, ir naujoką Alfredą Stasį Nausėdą, kuriam linkėčiau rasti savo vietą Seime, valstybinės išminties, kad Lietuvoje gyvenimas gerėtų visiems. Kartu ir Šilutės kraštui.


Edvardas JURJONAS:
– Man asmeniškai Seimo rinkimų rezultatai yra geriausia, kas galėjo įvykti. 26 metus aš šito laukiau. Tie „valstiečiai“, tie gelbėtojai – ne iš niekur. Buvau su jais 2-3 metus, prieš penkerius juos palikau, jokioje partijoje ateityje nebūsiu. Prijaučiu „valstiečių“ darbams. Prisiminkime žemės pardavimą užsieniečiams be saugiklių, skalūnų istoriją, prekybą alkoholiu degalinėse. „Valstiečiai“ inicijavo parašų rinkimą, jiems buvo tai svarbu. Prie to ir aš prisidėjau. Jie nieko blogo nepadarys.
Antanas ČEPYS:
– Mums svarbu, kad gero padarytų. „Valstiečiai“ Seime beturėjo vieną atstovę, neprisimenu, kokia buvo šios sąjungos pozicija dėl NATO, karinių išlaidų didinimo, ar jie yra pasirašę partijų susitarimą dėl to.
Edvardas JURJONAS:
– Šie dalykai išplauks iš pasaulinio konteksto. JAV turi naują prezidentą, jei dar kas, jei JAV ir Rusija susitars, gal ir mums nereikės nuolat kalbėti, kad bus karas? O rajone Alfredą Stasį Nausėdą išrinko ir tiesiogiai, ir pagal „valstiečių“ sąrašą. Prisiminkime savivaldos rinkimus. Jis galėjo būti tiesiogiai išrinktas rajono meru. Kiek betrūko? Pasitikėjimas yra.
„Valstiečiai“ keis ir Seimo narių skaičių, ir išeitines išmokas. Jų kitoks matymas. Tik nesuprantu kritikuojančiųjų. Rodos, nėra pagrindo, tik pradeda dirbti, o tiek pasipiktinusiųjų, tiek kritikos. Gal sunku susitaikyti su pralaimėjimu? Su „valstiečiais“ matau Lietuvą apsišvietusią, žalią, tolerantišką, skaidrią. Neabejoju, jog taip ir bus. Tai ir man dirbti nebereikės. Galėsiu būti ramus, nes anksčiau vis parašus rinkdavau. Galėsiu užsiimti savo reikalais. Tuo ir džiaugiuosi.


Birutė SERVIENĖ:
– Televizijos laidoje mane žavėjo naujojo Seimo Pirmininko ramumas, profesionalumas, jis pasveria mintį, žodį, sakinį. O žurnalistas Edmundas Jakilaitis, išsilavinęs, išprusęs ir patyręs žurnalistas, tiek spaudė pašnekovą, tiek puolė… Nepatiko. Prieš rinkimus agitacijos buvo mažai, trūko debatų.
„Valstiečiai“ pradėjo ėjimais kaip šachmatų lentoje planingai – nuo Naisių, nuo kultūrinės erdvės kūrimo ir gilios potekstės. Jie nesisvaidė dideliais pažadais, ėmė temas ir jas ramiai pristatė. Mane patraukė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio pozicija – iš jo ėjo paslaptis. Tai žavėjo žmones.
Iš kitos pusės – lavina kritikos. Tas ramumas ir kritika paveikė žmones – jie pasirinko tai, kas jiems priimtina. Lietuvoje rinkimai turėtų nesibaigti balsų suskaičiavimu. Reikia analizės, kiek jaunimo balsavo, ką jie palaikė ir kita. Turime pereiti prie balsavimo internetu. Estai tą padarė. Reikia pokyčių.
Pasigendu išsamaus valstybės audito, kuris atsakytų, kas „nuvarė“ valstybę, kas „prikėlė“. Balsuoti turi būti pareiga. Pritariu tam. Rinkimai įvyko, Seimas išrinktas, turiu vilties, kad pasitikėjimas bus pateisintas.
Antanas ČEPYS:
– Mane stebina tai, kad 25 metus einu balsuoti į tą pačią apylinkę, o ten niekas nesikeičia. Nebent šaltu metu labiau pašildo… Ar negalima balsavimo apylinkėms sutarti geresnių vietų? Jos tai koridoriuose, holuose, fojė. Nėra tinkamo požiūrio į tai, kad balsavimo vieta, aplinka yra požiūris į įvykio reikšmingumą, svarbą.

Spaudai parengė
Stasė SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kovo 5 d. – savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Už ką balsuosime?

Praėjusią savaitę įvykusiame Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje Sigitas Majus pranešė, kad frakcijos „Nepriklausomi“ nelieka, nes jos nariai Genovaitė Kimbrienė, Edgaras Padimanskas pasitraukė. Frakcijai būtini bent trys Tarybos nariai. Politinės rokiruotės Jau esame informavę, kad šie trys vietos politikai atstovavo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriui, kuris buvo panaikintas. Yra naujas skyrius, jo kandidatas į merus, kaip paskelbė Šilutėje lankęsis Seimo narys Aurelijus Veryga, bus Robertas Kuncaitis. Iširus „valstiečių“ skyriui, trys paminėti vietos politikai savivaldybės Taryboje, taip pat ir su

Atgimė Šilutės kultūros ir pramogų centras

Šiandien, 2022 m. spalio 5 d. 13 val. buvo iškilmingai perkirpta simbolinė atnaujinto ir rekonstruoto Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato atidarymo juostelė. Šventinę teatralizuotą ceremoniją kūrė Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai ir šokių klubo „Žvaigždūnė“ šokėjos. Į iškilmes susirinko gausus būrys miestelėnų, Savivaldybės vadovai, dalyvavo LR Seimo narys Zigmantas Balčytis.  Statybų ir įrengimo darbus atlikusios UAB „Stamela“ vadovas Stanislovas Liepis simbolinį atnaujinto pastato raktą įteikė kultūros ir pramogų centro direktorei Jūratei Pancerovai. Pastatą pašventino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas

Šilutėje prasidėjo labai brangus šildymo sezonas (atnaujintas ir papildytas)

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis įsakymu paskelbė, kad spalio 3 d. pradedamas švietimo įstaigų šildymo sezonas. Pernai šildymo sezonas centralizuotai tiekiant šilumą rajone prasidėjo spalio 11 dieną ir truko iki šių metų gegužės 2 d. Kaip beskaičiuotumei, pusę metų teks šildytis. Šis šildymo sezonas bus neregėto brangumo. Savivaldybės UAB „Šilutės šilumos tinklai“ paskelbė, kad centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams spalio mėnesį kainuos net 8,27 ct (su 9 proc. PVM – 9,01 ct). Prieš metus kainavo 4,83 ct

Prasideda gripo sezonas: svarbu pasiskiepyti

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje šią savaitę prasideda 2022-2023 m. gripo sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės mėn. (20-osios metų savaitės).  Įprastai šiuo laikotarpiu NVSC specialistai atidžiai stebi sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), hospitalizacijos rodiklius, vertina sergamumo dinamiką. Ir, atsižvelgdami į tai, siūlo savivaldybėms skelbti epidemiją, taikyti kitas užkrečiamųjų ligų valdymo priemones.   Iki šiol gripo sezono metu kiekvieną savaitę buvo skelbiami Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai. Šiemet šie pranešimai, kuriuos

Taip pat skaitykite