Seimo rinkimai: permainos, staigmenos, viltys

Diskusijų klubas 17.17

Trečiadienį Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje susirinko diskusijų klubo 17.17 nariai. Prieš ketverius metus, 2012 m. lapkritį, šis įvairiose srityse dirbančių šilutiškių klubas surengė pirmąją diskusiją, skirtą savivaldos problemoms aptarti. Šio lapkričio diskusija – jau 34-oji. Diskusijos vietos keičiasi, klubo nariai – irgi, tačiau laikas – ne: 17.17 val. Gruodį planuojama diskusija bus 35-oji, ją susirinkusieji nutarė paskirti tradicijoms ir papročiams.

Šįkart klubo nariai diskutavo apie praėjusius Seimo rinkimus. Dalyvavo Jonas Jaunius, Antanas Čepys, Petras Skutulas, Birutė Servienė ir Edvardas Jurjonas. Pateikiame dalį pastebėjimų.

Petras SKUTULAS:
– Dauguma Šilutės rajono rinkėjų priklausė Šilutės rinkimų apygardai, Švėkšnos, Gardamo, Vainuto kraštas kartu su gretimomis savivaldybėmis – Pietų Žemaitijos apygardai. Šilutės apygardoje – per 32 tūkstančius rinkėjų. Pirmajame Seimo rinkimų ture balsavo vos per 15 tūkstančių, tai tesudarė 46 proc. visų rinkėjų. Antrajame ture dalyvavo tik 36,21 proc. rinkėjų. Noriu atkreipti dėmesį į šiuos skaičius.
Abiejuose rinkimų turuose didžiausio pasitikėjimo sulaukė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei jos kandidatas į Seimą Alfredas Stasys Nausėda. Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai liko antri. Kur labiausiai balsavo už „valstiečius“? Gal kaime? Nieko panašaus. Štai Šilutės balsavimo apylinkėse už Alfredą Stasį Nausėdą balsavo 58, 60, 61, 62, 64 procentai rinkėjų, Rusnėje – 67 procentai, Pagryniuose – 62. „Valstiečių“ kandidatą noriai rinko ir miestiečiai.
Visi norėjo permainų, sakė, kad reikia atsinaujinimo, naujų jaunų veidų. Šilutėje išrinko 66 metų „valstietį“, o 20-čia metų jaunesnė konservatorė Sandra Tamašauskienė liko už borto. Nei amžius, nei gyvenamoji vieta, nei visa kita šįkart neturėjo reikšmės. Ar pensininkas, ar mokytojas, ar inteligentas – tai nebuvo svarbu. Ritosi banga, mesdama purslus, jei ant tos bangos žmogus pataikė, pavyzdžiui, Alfredas Stasys Nausėda, vos prieš rinkimus pasitraukęs iš socialdemokratų ir tapęs „valstiečiu“, buvo sėkmingai išrinktas.
Mūsų Seimo rinkimų rezultatai nedaug skiriasi nuo JAV prezidento rinkimų. Ir ten oficialiai kalbėta, kad būtinos permainos, gedauta naujų veidų, valdžios, arčiau paprasto žmogaus, o išsirinko… milijardierių. Kiek jis arti paprasto žmogaus? Ir Lietuvoje kalbėta panašiai, o pergalė rinkimuose teko milijonieriaus žemvaldžio Ramūno Karbauskio vadovaujamai Valstiečių sąjungai.
Apie Seimo rinkimus verta ir toliau diskutuoti. Nebegirdėti pažadų mažinti Seimo narių skaičių. Žmonės ir toliau gausiai emigruoja iš Lietuvos, rinkėjų mažėja ir mažėja, tai logiška būtų mažinti ir Seimo narių skaičių. Gal ir 101 nario užtektų Seime, nes tas Seimas brangiai kainuoja. Beje, mums visiems.
Nesuprantamas dalykas, kai į Seimą išrenka ketveriems metams, ten eidami kandidatai puikiai žino iš anksto, o po ketverių metų mokamos išeitinės išmokos… Juk tai savotiška terminuota darbo sutartis! Kokios dar gali būti išmokos ar kompensacijos? 80 Seimo narių neperrinko, jiems išmokės per 1,3 milijono eurų išmokų. Koks čia fenomenas? Kodėl taip drabstomi pinigai?
Tikriausiai Seimo nariai patys niekada neįstengs susimažinti narių skaičiaus ar panaikinti tų išeitinių. Nebent visuomenė neapsikentusi pareikalaus, mėtydama akmenis į Seimo langus.
Nejaučiu ir Seimo narių rūpesčio, kad mažai rinkėjų ateina balsuoti. Negirdėjau jų susirūpinimo. Gal tada kai kam lengviau patekti į Seimą? Vertėtų sekti kitų valstybių pavyzdžiu ir nebalsuojantiems, t. y. savo pilietinės pareigos neatlikusiems piliečiams nemokėti pašalpų, neteikti kitokios socialinės pagalbos. Balsavimas turėtų būti privalomas.

Jonas JAUNIUS:
– Seimo narių siūlymai, Konstitucinio teismo sprendimai lemia, kad savivaldos ir savivaldybių tarybų rinkimų įstatymai nuolat taisomi ir keičiami, o Seimo rinkimų įstatymas, Seimo statutas tokio dėmesio nesulaukia. Tiesiogiai į Seimą vienoje apygardoje išrinkti asmenys per kitus rinkimus, jei partijai naudingiau, jau kandidatuoja kitoje rinkimų apygardoje, keičia net partijas. Kai partijų kandidatai sąrašuose per rinkimus reitinguojami, lyg ir panašu, kad didelio reitingo balsų gavėjas gauna tarsi jam asmeniškai patikėtą mandatą. Nėra tiesiogiai į Seimą išrinktų narių atšaukimo mechanizmo. Nėra sutarties, ką žadėjo padaryti ir ką padarė, gal net Seime nuklydo į kitą partiją, nusisukęs nuo jį apygardoje palaikiusių žmonių. Nei Seimo nariai, nei Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei kas kitas dėl to niekur nesikreipia, nesiūlo pakeitimų.
Į Seimą neišrinkto nario išeitinės išmokos ir jų dydžiai nustatyti Seimo statutu, net ne įstatymu! Visiems šalies gyventojams taikomas įstatymas – Darbo kodeksas, tačiau niekas net nesikreipia dėl to į teismą.
Seimas sumažino pirmininko pavaduotojų skaičių, jie nebegaus tarnybinių automobilių su vairuotojais – gal ir smulkmena, tačiau ir to ankstesnis Seimas nepadarė. Žurnalas „Veidas“ paviešino 8 neva Seimo rinkimų staigmenas. Nevadinčiau staigmenomis štai ko: kad neveikė Vyriausios rinkimų komisijos programa, nupirkta už kelis milijonus eurų – tokie milijonų pradanginimai Lietuvoje kone įprasta praktika… Kad krito Darbo partija ir partija Tvarka ir teisingumas, nes tai tik patvirtino teiginį, kad vieno žmogaus partijos sunyksta, kad socialdemokratai pralaimėjo, o konservatoriai sulaukė didelio pasitikėjimo – tai tik lietuviškas rinkimų svarstyklių taisyklės patvirtinimas. Staigmena pavadinčiau Liberalų sąjūdžio išlikimą po korupcijos skandalų.
„Valstiečių“ triuškinanti pergalė antrajame rinkimų ture – tikrai ne staigmena, o tęsinys to, ką rinkėjai pradėjo pirmajame ture, matyt, įvertinę „valstiečių“ ramumą, santūrumą, nesidraskymą, kai konservatoriai demonstravo aroganciją, liberalsąjūdiečiai po pirmojo turo jau kalbėjo apie koaliciją, net postus, ministrus. Tai žmonėms nepatiko. „Valstiečiai“ nėra visiški naujokai – nemažai jų yra buvę Seimo komitetuose kaip konsultantai, ekspertai, dirbę savivaldybių tarybose, valstybės tarnyboje, nevyriausybinėse organizacijose.
Ar bus gerai? Vargu. Bus ir problemų, ir skandalų. Pirmasis toks jau įvyko per pirmąjį Seimo posėdį: socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus neišrinko Seimo pirmininko pavaduotoju, o Gediminą Kirkilą – išrinko. Tai galbūt tik partinės intrigos, bet bus jų ir Seimo darbe.


Antanas ČEPYS:
– Jungtinės karalystės sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos, JAV prezidento rinkimai ir Lietuvos Seimo rinkimai panašūs – niekas nesitikėjo, kad taip įvyks. Prieš kurį laiką buvau išvykęs į Jungtinę Karalystę – ir vieni, ir kiti sakė, kad nebalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos… O rezultatai?
Taip ir Amerikoje. Ir tūlas asmuo Lietuvoje rytą pabudo išrinktas Seimo nariu… Rūtos Miliūtės išrinkimas į Seimą – klasikinis pavyzdys, kaip „atidžiai“ žmonės renka. Ir mes esame ant tam tikrų pasaulinių permainų slenksčio. Gerai, kad ne tiek drastiškai, bet Lietuvos žmonės padarė pasirinkimą. Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Vengrijoje vyks rinkimai. Kur link pasuks šios valstybės? Estijoje pasikeitė Vyriausybė. Permainų labai daug. Kažkas pasaulyje vyksta kitaip, negu mes tikėjomės.
Man juokingai atrodė rajono spaudoje Seimo narių nuotraukos su pasakojimais, kad jis kelią išasfaltavo, mokyklą sutvarkė, kažką pastatė. Toks įspūdis, kad Seimo narys turi galimybę iš kažkur paimti pinigų ir duoti mūsų kraštui. Rinkėjų tai neįtikino. Todėl ir rinkimų rezultatai kitokie, pasirinkimas kitas.
Nors pasitikėjimas Seimu bene menkiausias, o norinčiųjų į jį patekti nemažėja. Į vieną vietą veržėsi net po 10 kandidatų. Jei taip blogai vertintų kokią firmą, paprasčiausiai niekas neitų į ją dirbti. Galima Seimo nariams ir daugiau mokėti, jeigu reitingai būtų aukšti, pasitikėjimas didelis, jei Lietuvai tarnautų.
Petras SKUTULAS:
– Sutinku, kad mokėtų, kai dirba, o ne tada, kai jų nebeišrenka ir jie tarsi atleidžiami iš darbo Seime. Nebent sumokėti už tai, kad, ačiū Dievui, pagaliau išsinešdini.
Antanas ČEPYS:
– Dieve duok, kad mūsų tautos išrinktas Seimas būtų išmintingesnis, turėtų drąsos tvarkyti paprastus dalykus, kurie erzina tautą. Tarkim, sumažinti Seimo narių skaičių. Valstybės biudžetui tas Seimas išties labai brangiai nekainuoja. Žmones labiausiai piktina gyvenimo lygio skirtumai, tos didelės išeitinės išmokos.
Tikiuosi išmintingų Seimo sprendimų europiniu lygmeniu. Net Popiežius Pranciškus pastebėjo, kad močiutė Europa pametė savo atmintį. Būdama demokratiška, kultūros lopšys, pasukusi Europos suvienijimo keliu, ji grįžta prie sienų statymo. Seimo laukia nelengvi sprendimai.
Žmonės tikisi geresnio gyvenimo. Iš Lietuvos vis emigruoja daug žmonių. Svarbiausia būtų dėmesį skirti įstatymams, nukreiptiems kurti darbo vietas, tuomet didės konkurencija, didės ir atlyginimai. Seimo laukia ir užsisenėjusios švietimo, sveikatos apsaugos reformos. Pažadas, kad Ramūnas Karbauskis vadovaus naujam Kultūros komitetui, yra gera žinia. Tik duok Dieve, kad jie atlaikytų patyčių bangą, Lietuva yra patyčių kraštas. Mūsų lūkesčiai – dideli, tik kad jie per pusmetį neišsiskaidytų kaip dūmas.
Mūsų rajonas Seime turės parlamento senbuvį Remigijų Žemaitaitį, mažėjančios partijos vadovą, ir naujoką Alfredą Stasį Nausėdą, kuriam linkėčiau rasti savo vietą Seime, valstybinės išminties, kad Lietuvoje gyvenimas gerėtų visiems. Kartu ir Šilutės kraštui.


Edvardas JURJONAS:
– Man asmeniškai Seimo rinkimų rezultatai yra geriausia, kas galėjo įvykti. 26 metus aš šito laukiau. Tie „valstiečiai“, tie gelbėtojai – ne iš niekur. Buvau su jais 2-3 metus, prieš penkerius juos palikau, jokioje partijoje ateityje nebūsiu. Prijaučiu „valstiečių“ darbams. Prisiminkime žemės pardavimą užsieniečiams be saugiklių, skalūnų istoriją, prekybą alkoholiu degalinėse. „Valstiečiai“ inicijavo parašų rinkimą, jiems buvo tai svarbu. Prie to ir aš prisidėjau. Jie nieko blogo nepadarys.
Antanas ČEPYS:
– Mums svarbu, kad gero padarytų. „Valstiečiai“ Seime beturėjo vieną atstovę, neprisimenu, kokia buvo šios sąjungos pozicija dėl NATO, karinių išlaidų didinimo, ar jie yra pasirašę partijų susitarimą dėl to.
Edvardas JURJONAS:
– Šie dalykai išplauks iš pasaulinio konteksto. JAV turi naują prezidentą, jei dar kas, jei JAV ir Rusija susitars, gal ir mums nereikės nuolat kalbėti, kad bus karas? O rajone Alfredą Stasį Nausėdą išrinko ir tiesiogiai, ir pagal „valstiečių“ sąrašą. Prisiminkime savivaldos rinkimus. Jis galėjo būti tiesiogiai išrinktas rajono meru. Kiek betrūko? Pasitikėjimas yra.
„Valstiečiai“ keis ir Seimo narių skaičių, ir išeitines išmokas. Jų kitoks matymas. Tik nesuprantu kritikuojančiųjų. Rodos, nėra pagrindo, tik pradeda dirbti, o tiek pasipiktinusiųjų, tiek kritikos. Gal sunku susitaikyti su pralaimėjimu? Su „valstiečiais“ matau Lietuvą apsišvietusią, žalią, tolerantišką, skaidrią. Neabejoju, jog taip ir bus. Tai ir man dirbti nebereikės. Galėsiu būti ramus, nes anksčiau vis parašus rinkdavau. Galėsiu užsiimti savo reikalais. Tuo ir džiaugiuosi.


Birutė SERVIENĖ:
– Televizijos laidoje mane žavėjo naujojo Seimo Pirmininko ramumas, profesionalumas, jis pasveria mintį, žodį, sakinį. O žurnalistas Edmundas Jakilaitis, išsilavinęs, išprusęs ir patyręs žurnalistas, tiek spaudė pašnekovą, tiek puolė… Nepatiko. Prieš rinkimus agitacijos buvo mažai, trūko debatų.
„Valstiečiai“ pradėjo ėjimais kaip šachmatų lentoje planingai – nuo Naisių, nuo kultūrinės erdvės kūrimo ir gilios potekstės. Jie nesisvaidė dideliais pažadais, ėmė temas ir jas ramiai pristatė. Mane patraukė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio pozicija – iš jo ėjo paslaptis. Tai žavėjo žmones.
Iš kitos pusės – lavina kritikos. Tas ramumas ir kritika paveikė žmones – jie pasirinko tai, kas jiems priimtina. Lietuvoje rinkimai turėtų nesibaigti balsų suskaičiavimu. Reikia analizės, kiek jaunimo balsavo, ką jie palaikė ir kita. Turime pereiti prie balsavimo internetu. Estai tą padarė. Reikia pokyčių.
Pasigendu išsamaus valstybės audito, kuris atsakytų, kas „nuvarė“ valstybę, kas „prikėlė“. Balsuoti turi būti pareiga. Pritariu tam. Rinkimai įvyko, Seimas išrinktas, turiu vilties, kad pasitikėjimas bus pateisintas.
Antanas ČEPYS:
– Mane stebina tai, kad 25 metus einu balsuoti į tą pačią apylinkę, o ten niekas nesikeičia. Nebent šaltu metu labiau pašildo… Ar negalima balsavimo apylinkėms sutarti geresnių vietų? Jos tai koridoriuose, holuose, fojė. Nėra tinkamo požiūrio į tai, kad balsavimo vieta, aplinka yra požiūris į įvykio reikšmingumą, svarbą.

Spaudai parengė
Stasė SKUTULIENĖ

 

Hits: 256

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Ką valgyti netoleruojantiems fruktozės?

Užvalgius kai kurių vaisių atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jūsų organizmas netoleruoja fruktozės.  Fruktozė – natūralus vaisių cukrus, kurio yra meduje, vaisiuose, daržovėse ir uogose. Duomenys rodo, kad Europoje fruktozės netoleruoja maždaug 30 proc. gyventojų. Laimė, kad ne visuose vaisiuose, daržovėse ar uogose gausu fruktozės, todėl tiems, kurie jos netoleruoja – svarbu žinoti kiek ir ko valgyti.   „Yra dvi fruktozės netoleravimo formos: įgimtas arba įgytas fruktozės netoleravimas. Žmonėms, kurie netoleruoja fruktozės pavalgius tam tikrų produktų gali atsirasti nemalonių

Taip pat skaitykite