Seimo pirmininkės ir premjerės kalbas Sausio 13-osios minėjime nustelbė protestuotojai 

Šiandien (ketvirtadienį) minint Sausio 13-ąją, Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Minėjimas vyko patruliuojant sustiprintoms policijos pajėgoms.

Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės sakytas kalbas Laisvės gynėjų dienos minėjime sudrumstė prie Seimo susirinkę protestuotojai.

Susirinkusieji Seimo pirmininkę pasitiko švilpimu ir šūksniais „Gėda“. Protestuotojai nepasitenkinimą reiškė visos V. Čmilytės-Nielsen kalbos metu.

Protestuotojai rankose laikė plakatus su užrašais „Komunistinės nkvedistinės kgbistinės išperos lauk iš valdžios“, „Lauk landsberginį gaivalą! Šalin kovidinį PIŠ‘o fašizmą“, „Ne už tokią laisvę žuvo lietuviai“.

Į protestuotojų šūksnius savo kalboje sureagavo premjerė. Kalbėdama apie laisvę ji teigė, kad ir jos kalbą tildęs protestuotojų švilpimas yra iškovotos laisvės dalis.

„Laisvė visada yra kūryba, o ne destrukcija. Ir tai, kad jūs šiandien galite man švilpti, yra taip pat tos iškovotos laisvės dalis“, – Nepriklausomybės aikštėje sakė I. Šimonytė.

Tuo tarpu prieš tai kalbėjusį prezidentą Gitaną Nausėdą susirinkusieji pasitiko palankiau, šalies vadovui kalbant pasipiktinimo šūksnių ir švilpimo girdėti nebuvo. 

 

Renginiui vykti trukdę asmenys nesutinka, kad išsišoko ne vietoje

Sklandžiai vykti renginiui trukdę asmenys nesutiko su tuo, kad savo nuomonei pareikšti pasirinko visai netinkamą vietą ir laiką.

„Sausio 13-ąją kovojome, kad neliktų okupantų valdžios. O dabar okupantai okupavo valdžią ir daro ką nori, net tvora apsitvėrė“, – sakė protestuotojas, į aikštę atsinešęs plakatą, kuriame puikavosi užrašas „mergele pagal iškvietimą, išeikite“.

„Piktinamės praktiškai visais sprendimais“, – teigė protestuotojas.

Kitas Eltos pakalbintas tarp protestuotojų sukiojęsis asmuo kalbėjo panašiai.

„Valstybė dabar yra griaunama. Turi būti pasikeitimai. Esu paprastas statybininkas, tinkuotojas, bet dar šiokį tokį loginį mąstymą turiu“, – teigė iš Klaipėdos atvykęs Gediminas.

Dalis renginio dalyvių kritiškai įvertino protestuotojus

Vis dėlto į Sausio 13-osios minėjimą atvyko ir kitokią nuomonę turinčių gyventojų.

„Neišsilavinusių, neišsiauklėjusių žmonių buvo ir bus ir jie tiesiog nori pasireikšti savo kvailumu. Vienas nori pasireikšti savo protu, savo išsilavinimu, savo patriotizmu, o kiti nori pasireikšti savo kvailumu. Štai žmonės, kuriuos matote aplinkui, kurie taip reiškiasi“, – kitokios pozicijos laikėsi renginyje dalyvavusi Gražina iš Vilniaus.

Moteris teigė, kad Laisvės gynėjų diena jai labai svarbi diena, nes pati 1991 metų sausio 13-osios naktį budėjo prie bokšto.

Policija: oficialioji renginio dalis praėjo ramiai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė Julija Samorokovskaja teigė, kad renginio metu pažeidimų užfiksuota nebuvo.

„Mūsų duomenimis, aikštėje buvo susirinkę netoli 2,5 tūkst. žmonių, oficialioji dalis tikrai praėjo ramiai, be pažeidimų, sulaikytų asmenų tikrai nebuvo“, – Eltai teigė J. Samorokovskaja.

Vilniaus apskrities VPK atstovė spaudai taip pat teigė, kad kol kas daryti išvadų, ar protestuotojų keliamą triukšmą, kai minėjimo metu buvo sakomos kalbos, galima laikyti pažeidimu, kol kas negalima. Jos teigimu, policija renginį filmavo ir savo išvadas pateiks įvertinusi visą renginio vaizdą.

„Visas renginys yra filmuojamas, pareigūnai stebi, tai visą laiką yra tikimybė, kad įvertinus visą medžiagą pareigūnai gali priimti tam tikrus sprendimus ir gali tai traktuoti kaip pažeidimą arba ne pažeidimą. Bet tam turi būti laikas įvertinti visą tai“, – sakė VPK atstovė.

„Manau, policija padarys kažkokias išvadas po šio renginio ir jas galės pateikti, bet vėliau“, – pridūrė ji.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite