Seimo narys Zigmantas Balčytis: „Labai trūksta susitikimų su kraštiečiais…“

Per spalį vykusius Seimo rinkimus Zigmantas Balčytis gimtajame Šilutės rajone sulaukė didžiausio rinkėjų pasitikėjimo ir tiesiogiai laimėjo Lietuvos parlamentaro mandatą. Pandemija ir karantinas atkirto kelius ir į Šilutę. Bendraujant telefonu Z. Balčytis vis kartojo: „Labai trūksta susitikimų su kraštiečiais, to gyvo ir atviro pokalbio, diskusijų, kai pažįstamą žmogų gali vardu pavadinti, jo rūpesčius sužinoti. Realybė karti: ir mums, Seimo nariams, uždrausta važinėti po Lietuvą, rengti susitikimus su rinkėjais, nes turime saugoti vieni kitus, turime laikytis nustatytos tvarkos. Sunkus metas visiems…“ Tačiau Z. Balčytis mielai sutiko atsakyti į elektroniniu paštu nusiųstus klausimus.

Pateikiame šį interviu.

 

Pirmiausia norisi paklausti, kaip sekasi jums Seime, ką pavyko nuveikti?

Labai laukiu susitikimų su bendruomenėmis pasibaigus pandemijai ir karantinui, nes dabar bendravimas yra persikėlęs į internetinę erdvę, tačiau mums pavyksta su Šilutės ir Pamario krašto gyventojų grupėmis susiorganizuoti nuotolinius pokalbius, kuriuose išgirstu šilutiškių bėdas ir stengiuosi padėti. Be to, nuo gruodžio darbas Seime taip pat vyksta nuotoliniu būdu. Netrukus prasidės Seimo pavasario sesija, kai imsimės svarstyti teisės aktus. Šiuo metu dirbu Seimo Audito ir Ateities komitetuose, vadovauju Audito komitetui. Esu Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys. Prieš pavasario sesiją vyksta gausybė diskusijų, kurios apima įvairias temas – nuo regionų plėtros iki ekonomikos skaitmeninimo ir kitų aktualijų. Norisi, kad į darbotvarkes sugultų tai, kas žmonėms labiausiai rūpi ir valstybei svarbiausia.

Nuotrauka iš LRS archyvo.

Kalbėjausi su Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ nariais, kurie išsakė nuogąstavimų dėl naujosios Vyriausybės ketinimų uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose, mat toks žingsnis yra įtrauktas į Vyriausybės programą. Beje, įstatymo projektą uždrausti verslinę žvejybą yra įregistravęs socialdemokratas Linas Jonauskas. Suprantu, kad gamta privalome rūpintis, kad privalome stebėti žuvies išteklius, tačiau tuo pačiu turime atsižvelgti ir į visuomenės interesus.

Vyriausybės suburta darbo grupė spręs šį reikalą, tačiau joje, kiek turiu informacijos, nėra įtraukti mokslininkai. Mes siūlome konkrečius žingsnius: jei iš tiesų norima gelbėti nykstančius žuvies išteklius nežlugdant verslo, pirmiausia į darbo grupę reikia įtraukti mokslininkus. Man nesuprantamas noras priešinti žvejus mėgėjus su verslinės žvejybos atstovais, todėl manau, kad antras teisingas žingsnis saugant Kuršių marių žuvų išteklius būtų sumažinti ir verslinės, ir mėgėjiškos žvejybos pajėgumus iki 40 proc., kompensuojant įmonėms, kurios nuspręs išeiti iš žvejybos verslo, jų praradimus.

Visuomenei turi būti paaiškinta, kad verslinė žvejyba – tai yra darbo vietos, pinigai, liekantys Savivaldybės biudžetui. Sugauta žuvis parduodama vietos maitinimo įmonėms, mažoms žuvies rūkykloms – o tai naudinga individualiai dirbantiems asmenims. Tai yra ir krašto kultūrinis paveldas, traukiantis turistus. Ir trečia – Kuršių mariomis dalijamės su Rusija. Tai kam yra naudinga atiduoti Lietuvos žvejybos limitą Rusijai? Visus šiuos punktus akcentavau rašte aplinkos ministrui ir tikiuosi, jog Vyriausybė atsižvelgs į visuomenės lūkesčius.

 

Neseniai skelbėte, kad į jus kreipėsi Kintų bendruomenė. Noras išgauti naftą Kintuose, šalia Kuršių marių, neišblėso, naftininkai gal du dešimtmečius tebesiekia gauti leidimą šiai veiklai.

Kreipiausi raštu į premjerę Ingridą Šimonytę dėl Kintų bendruomenės nuogąstavimų. UAB „Minijos nafta“ prašo leidimo išgauti naftą, anot Kintų bendruomenės, būtent toje teritorijoje, kuri yra už Gargždų licencinio ploto, t .y. Kuršių marių apsaugos juostoje, greta saugomų teritorijų, šalia gyvenamųjų namų, maitinimo, nakvynės ir kitas turizmo paslaugas teikiančių objektų. Tad akivaizdu, jog suteiktas leidimas neigiamai paveiktų ir gyventojus, ir verslą. Gavau premjerės atsakymą, kad į mano klausimus privalo atsakyti aplinkos ministras, ar bendrovei iš tiesų bus leista išgauti naftą ne konkurso būdu saugomoje teritorijoje, neatsižvelgiant į neigiamą įtaką vietos gyventojams ir gamtai. Šito reikalo tekėti sava vaga nepalikome. Manau, kad Vyriausybė privalo atkreipti dėmesį į šią problemą, kuri yra aktuali ne tik vietos gyventojams, bet ir į Pamario kraštą atvykstantiems svečiams, turizmo sektoriui ir tolesnei krašto plėtrai.

 

Tapote Seimo Ateities komiteto nariu. Kuo užsiima šis komitetas, juk tai naujovė Seime?

Per rinkimų kampaniją kalbėdamas su visuomene kartojau, kad Lietuva privalo turėti aiškias strategines kryptis dvidešimčiai metų į priekį. Tarsi likimo lemta, kad Seime buvo įkurtas Ateities komitetas, į kurio darbą ir įsitraukiau. Būtent šiame komitete sprendžiami strateginiai klausimai, kurie turės įtakos ir Šilutės vystymosi perspektyvai.

Apie priimtus Seime sprendimus, susijusius su mano asmeniniu indėliu, ketinu nuolat informuoti visuomenę per vietos žiniasklaidą. Žmonės tvirčiau stovi ant žemės, kai jaučia dėmesį jų kasdieniams rūpesčiams: kur ras darbą, iš ko išlaikys šeimą ir kt. Politikų užduotis parengti dirvą ne tik šiandienai, bet ir ateičiai: mes privalome turėti viziją, kokios Lietuvos reikia žmogui, kokią ją norime matyti po 10 ar 20 metų. Šiame komitete aktyviai svarstome klausimus, kurie padės pagrindą būsimoms strategijoms, pvz.: kaip Lietuva prisitaikys vis sparčiau skaitmenizuotoje Europoje.

Stebima, jog nuo pandemijos pradžios naudojimasis internetu gerokai išaugo, o ir Lietuvoje palyginus neseniai sukurta infrastruktūra leido juo naudotis didesnei daliai visuomenės – tad mūsų investicijos duoda grąžą. Prognozuojamas skaitmeninės ekonomikos augimas Europoje bus gerokai greitesnis negu įsivaizduojame. Su iššūkiais susiduria ir Lietuva. Nors skaitmenizacija priklauso ir nuo investicijų į infrastruktūrą, vis dėlto reikėtų koncentruotis į žmogiškuosius išteklius, visuomenės lavinimą ir talentų paieškas, kad neatsiliktume nuo kitų ES šalių. Ateityje turėsime nuspręsti, į kokias konkrečias technologijas Lietuva turėtų atkreipti didžiausią dėmesį ir nukreipti investicijas. O svarbiausia – nepamiršti darbuotojų perkvalifikavimo programų kūrimo, kad visuomenė galėtų prisitaikyti.

Turėjome ir diskusijų su pramoninkais, filosofais, politologais. Keliami klausimai dėl švietimo sistemos būtinų pokyčių. Pastebėta, kad daugelį metų švietimo sistema, akademinė bendruomenė nedirba kartu su verslu, tad Lietuvai dar yra kur pasitempti. Vertėtų pergalvoti mokslo ir verslo bendradarbiavimo galimybes, kaip tai taikyti realiame gyvenime. Valstybės politika galėtų numatyti tokio bendradarbiavimo paskatas, galbūt tam tikrų projektų didesnį finansavimą.

Išskirčiau ir regionų plėtrą, nes kai kuriems regionams gali tekti kovoti dėl išlikimo. Labai svarbu daugiau dėmesio skirti energetikai, kuri jau dabar sparčiai keičiasi lyginant su laikotarpiu prieš dešimtmetį. Esame pasiryžę sumažinti išmetamus CO2 kiekius, žmonės vis dažniau ryžtasi gamintis elektros energijos patys ir ja dalijasi. Ateityje prognozuojamas perėjimas prie didesnio elektros vartojimo, tad tam turi ruoštis ir šilutiškiai, o valstybė privalo surasti būdų, kaip padėti energijos vartotojams pasinaudoti galimybėmis. Visi minėti klausimai pateks į Ateities komiteto darbotvarkę.

 

Sergamumas koronaviruso infekcija po truputį mažėja. Ko galime tikėtis?

– Sergamumo mažėjimas leidžia Vyriausybei po truputį atlaisvinti dėl karantino suvaržytą gyvenimą, tačiau tuo pat metu turime būti budrūs. Ekspertai nuolat stebi situaciją, o Vyriausybė yra pasilikusi galimybę padėtį valdyti grįžtant prie sugriežtinimų. Dabar labai svarbu atlaisvinant verslą laikytis tų pačių nurodymų, saugoti save ir kitus, ruošti ekonomikos skatinimo planą, kad po karantino Lietuva, o ypač regionai, vėl atsistotų ant kojų.

Labai norėtųsi, kad sparčiau vyktų skiepijimas nuo COVID-19. Vyriausybė tikina, kad įsibėgėjus pavasariui vakcinų gausime daugiau, tad skiepyti gyventojus bus galima intensyviau – tai labai svarbu siekiant įgauti kolektyvinį imunitetą. Čia turime būti susitelkę – svarbu ne tik kad gautume kuo didesnį vakcinų skaičių per trumpą laiką, bet ir rajonuose sutelkti pajėgas, kad tomis vakcinomis būtų paskiepyta kuo daugiau gyventojų. Nesame vieni šioje situacijoje – kitos šalys siekia to paties. Tačiau vis atsiranda norinčiųjų pabloginti padėtį – socialiniuose tinkluose plinta taip vadinamos melagienos, kai žmonės dalijasi nebūtais gąsdinimais apie vakcinas. Man nesuprantamas toks noras pakenkti savo tautai. Tad būkime atidūs, sugebėkime atskirti tikras naujienas nuo purvinos propagandos.

 

Per karantiną stojęs verslas vis dar sunkiai skinasi kelią prie subsidijų, o individualiai dirbantys asmenys, gavę tik po 260 eurų išmoką, verčiasi itin sunkiai. Ar Seimas pavasarį imsis priemonių, kad situacija keistųsi?

Iš tiesų per karantiną uždrausta individuali veikla paliko be pajamų smulkiuosius verslininkus ir tai kelia didelį nerimą. Po Naujųjų metų Vyriausybė ėmėsi antrojo gelbėjimo plano ir dabar žada paskirstyti dar 70 mln. eurų labiausiai nukentėjusioms įmonėms. Tačiau šį planą dar turi patvirtinti Europos Komisija. Jei planas bus patvirtintas, subsidijų galės tikėtis įmonės, kurių apyvarta kritusi 60 proc. ir daugiau (būtų vertinama vidutinė vieno mėnesio veiklos apyvarta nuo 2020 lapkričio 1 d. iki 2021 sausio 31 d. lyginant ją su 2019–2020 m. tuo pačiu laikotarpiu.), subsidijų dydis bus apskaičiuojamas pagal 2019 metais sumokėtą su darbo santykiais susijusį GPM (gyventojų pajamų mokestį) ir sudarys ne mažiau kaip 60 proc. GPM. Vyriausybė žada ir paramą individualiai dirbantiesiems. Planuojama, kad subsidija sudarys 100 proc. 2019 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Išmoka bus vienkartinė ir skiriama papildomai prie dabar Užimtumo tarnybos pervedamos 260 eurų išmokos. Turgavietės mokesčio kompensacijai numatyta iš viso 2 mln. eurų. Svarbu nepavėluoti ir laiku pateikti dokumentus, juos užpildyti atidžiai, kad kuo mažiau paraiškų būtų atmesta, šiuos dalykus kuruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Parengė Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ar Šilutės politikai rinksis Sauliaus Skvernelio su bendraminčiais steigiamą naują partiją?

Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, vadovaujamą Ramūno Karbauskio, palikęs ir Seime su bendraminčiais įkūręs frakciją nepartinis Saulius Skvernelis paskelbė, jog steigia Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“. Ar tai gali būti naudinga Valstiečių ir žaliųjų sąjungos likviduoto Šilutės skyriaus nariams, kurie į naują „valstiečių“ skyrių nei kviečiami, nei su jais kalbamasi?   Naujojo „valstiečių“ skyriaus kūrimu ir plėtimu Šilutės rajone rūpinasi buvęs Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda. Šiek tiek anksčiau šio skyriaus atstovai pateikė Šilutės rajono savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui raštą, kad į

Užuolaidų audiniai. Kaip išsirinkti geriausią?

Kuriant jaukų namų dizainą ir ieškant geriausio sprendimo Jus pasitiks patys įvairiausi užuolaidų audiniai, labai didelė spalvų ir raštų įvairovė. Svarbu nepasimesti visoje šioje gausoje ir išsirinkti tai, kas tiktų labiausiai. Užuolaidų pasirinkimas iš tiesų yra labai kruopštus ir daug atidumo reikalaujantis darbas, kurį geriausia patikėti savo srities dizaineriams. Jeigu neturite pakankamai patirties ir įžvalgos tam, kad išsirinktumėte užuolaidų audinius patys, arba tiesiog norėtumėte rasti dar geresnį sprendimą, naudinga pasikonsultuoti su specialistais. Skaitydami toliau atrasite daugybę užuolaidų pasirinkimų patiems įvairiausiems

Natkiškietės prakalbino moliūgus

Natkiškių kultūros namuose, meno mėgėjų kolektyvų atstovai kartu su „Moterų seklyčia“, bandė prakalbinti moliūgus. Edukaciją ir pavadinome „Prakalbink moliūgą“. Atmosfera buvo draugiška, šilta, o dirbančiųjų nuotaika puiki ir pakili. Atlikus gana sunkų, bet gerą darbą, smagu pasigrožėti ne tik patiems, bet akis paganyti ir kitiems. Ačiū meno mėgėjų kolektyvų atstovams ir darbščiųjų rankų būrelio moterims už edukacinę veiklą. Po trijų valandų darbo, sėdome prie pabaigtuvių stalo. Vaišinomės meno vadovo Valdo iškeptu pyragu, žolelių arbata. Dėkojame už moliūgus Sonatai ir Rimui

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Taip pat skaitykite