Seimo narys patikino, kad karo nebus…

Penktadienį Seimo narys Artūras Skardžius Šilutėje surengė spaudos konferenciją, kurioje žiniasklaidos atstovams pristatė 2015 metų valstybės biudžetą. Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis informavo apie investicinius projektus, kuriais rūpinosi ir A. Skardžius.

Svarbiausia – šalies saugumas
Seimo narys A. Skardžius neslėpė, kad kitų metų valstybės biudžetas priimtas iš antro karto. Surasta lėšų kultūros darbuotojų atlyginimams didinti, mokinių papildomo ugdymo reikmėms ir žemės ūkiui.
Nors ir šiais metais krašto apsaugai jau buvo skirta papildomų lėšų, kitų metų valstybės biudžete ši sritis yra prioritetinė: jai suplanuota 1,5 milijardo litų, o prieš dvejus metus, šio Seimo kadencijos pradžioje, ši suma tesiekė 800 mln. Lt.
„Motyvai? Be naujų orkestrų steigimo, iki 2012 metų Krašto apsaugos ministerija turbūt nieko ir nepadarė, kai vadovavo Rasa Juknevičienė…“ – kalbėjo Seimo narys, spaudos konferenciją pradėjęs būtent nuo valstybės gynimo, saugumo temos, nes tai lemia susiklosčiusi geopolitinė situacija, karas Ukrainoje, rusų elgsena Baltijos jūroje, Karaliaučiaus srityje ir t. t.
Biudžetą sudarys 9,2 milijardo eurų, tai 6 proc. viršija šių metų pajamas. Net 638 mln. eurų numatyta valstybės skoloms dengti, nes krizės metais tuometinė valdžia skolinosi labai daug, palūkanos viršijo net 10 proc. Todėl sveikatos apsaugai atiteks tik 524 milijonai eurų, viešajai tvarkai – 502 mln., kultūrai – 208 mln. eurų. Įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą – 417 mln. eurų. Tačiau 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu iš Europos Sąjungos Lietuva gaus 8,4 milijardo eurų.
„Biudžeto deficitas sudarys 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tad Graikija, Ispanija, Italija mums galėtų pavydėti“, – sakė Seimo narys.
Padidės savivaldybių finansinis savarankiškumas: joms 5 proc. didės gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri ūgtels nuo 67 iki 72 proc. Dėl šio pokyčio savivaldybių biudžetų pajamos išaugs 12,5 proc.
Iš Kelių plėtros programos atimta 250 milijonų Lt, kurie atiteks krašto saugumo reikmėms, dar 15 milijonų Lt paskirta Kauno Panemunės tiltui rekonstruoti, nes būtina sujungti du Nemuno krantus. Tad keliams, gatvėms tvarkyti iš 1,5 milijardo Lt liko tik 1,2 milijardo. Krizės metais labai sumenko finansavimas valstybinės reikšmės keliams: per metus suremontuojama vos po 300 km, kai iš viso šių kelių yra 21 tūkst. km.
Kitos naujienos
Per dvejus Seimo ir Vyriausybės darbo metus iš mirties taško pastūmėta daugiabučių namų renovacija: 10 namų renovuojama ir Šilutėje, dar tiek pat planuojama, o Lietuvoje tvarkomi arba jau užbaigti 756 namai.
„Turime alternatyvų, nors ir labai brangų dujų tiekimo naują šaltinį – išnuomotą laivą su visa reikalinga infrastruktūra, tačiau šie kaštai – labai dideli, dujos – brangios“, – kalbėjo A. Skardžius apie energetikos sektorių. Prognozuojama, kad 1000 kubinių metrų per terminalą tiekiamų dujų kitąmet kainuos 1129 Lt, „Gazpromo“ tiekiamos su pritaikyta nuolaida – 828 Lt.
Sklandžiai pasirengta euro įvedimui. Lietuva sėkmingai pusmetį pirmininkavo Europos Tarybai. Grąžinamos atimtų pensijų dalys – tam reikia 450 milijonų Lt, tad vien dėl būtinybės stiprinti valstybės saugumą pinigai grąžinami per dvejus metus. Seimo narys patikino, kad didės pensijos, ligos ir nedarbingumo pašalpos, išmokos bedarbiams, padidinta ir vėl didėsianti minimali alga. Seimas pagaliau ištesėjo pažadą – įteisino tiesioginius merų rinkimus.
Ką davė bendras darbas?
Vicemeras A. Balčytis apžvelgė pastarųjų dvejų metų rajone užbaigtus, vykdomus investicinius projektus ir pamatus būsimiems. Pasidžiaugęs, kad dažnai bendrauja su A. Skardžiumi, kad sulaukia pagalbos lankantis ministerijose ir kitose institucijose Vilniuje, A. Balčytis paminėjo svarbiausius kartu nuveiktus darbus: baigta tvarkyti Šilutės H. Šojaus dvarą – papildomai gauta 2 milijonai Lt, už 6 milijonus Lt statomas uostelis Pakalnėje, Rusnės saloje, netrukus čia bus įbetonuota statybos pradžios kapsulė. Jau pradėta Vydūno gimnazijos sporto salės statyba, juda estakados kelyje Šilutė – Rusnė reikalai, numatyta skirti lėšų projektuoti naują Šilutės sporto centrą, baseiną su maniežu Rusnės g., priešais Šilutės ligoninę.
Administracijos direktorius S. Šeputis, padėkojęs A. Skardžiui už nuolatinę pagalbą, rūpestį mūsų kraštu, priminė, kad ne be šio Seimo nario pagalbos pavyko atsiskaityti už Naujakurių kvartalo Šilutėje gatvių rekonstrukciją, mat trūkę nemenkos sumos.
S. Šeputis priminė, kad jau antrą kadenciją rajono politikai vis kalbėjo ir kalbėjo apie sporto centro Šilutėje statybą, blaškėsi ieškodami šiam objektui tinkamos vietos. „Rusnės gatvėje, kur yra nenaudojamas senasis sporto centras, jame gali būti baseinas, sporto maniežas, o šalia – naujas statinys, aikštelės automobiliams ir visa kita. Šioje teritorijoje yra visi inžineriniai tinklai – šiluma, vandentiekis, nuotekų trasos, elektros pastotė,“ – apie laukiamą objektą pasakojo S. Šeputis ir akcentavo, kad nuo šių metų liepos 21 d. gauti ikiprojektiniai siūlymai, pateikta paraiška ir Valstybės investicijų programoje atsirado eilutė skirti lėšų projektui rengti. Per 3-4 metus galima sulaukti įkurtuvių.
A. Skardžius priminė, kad sausį Susisiekimo ministerija žada priimti sprendimą, kurį iš 6 variantų pasirinkti estakadai kelyje į Rusnę statyti. Po to bus rengiamas techninis projektas, jeigu kitų metų biudžeto pajamos bus geros – vienas sprendimas, jei ne – kitas.
Atsakymai į klausimus
Žurnalistus domino, kurios sritys nukentėjo, beveik padvigubinus finansavimą krašto apsaugai. Į tai Seimo narys pirmiausia paminėjo Kelių plėtros programą, sakė, kad lėšų imta iš visų sričių po truputį. Todėl vienu metu neatsiskaitoma su pensininkais. Dabar būtina apsirūpinti ginklais, technika, modernizuoti valstybės gynybos sistemą, be to, kainuoja ir sąjungininkų Lietuvoje išlaikymas, mokymai su NATO kariais.
„Tai šiandien Lietuvai yra svarbiausia, tam neskiriama Europos Sąjungos lėšų, tai privalu finansuoti tik iš valstybės biudžeto, – teigė A. Skardžius, priminęs, kad viso Baltijos regiono geopolitines problemas Lietuva sprendžia viena savo gyventojų sąskaita. – Jeigu Europai svarbu, teprisideda, jeigu gynyba aktuali Latvijai ir Estijai – irgi tegul prisideda. Niekas apie tai nekalba. Kodėl? Jeigu pabandai gilintis į išpūstus ir slepiamus energetinės nepriklausomybės kaštus, bemat sulauki puolimo, tačiau šiuos kaštus turės dengti kiekviena kaimo močiutė, kuri dujomis šildys sriubą, paspaus elektros jungtuką. Dujų vartojimas mažėja, o to naujojo dujų terminalo pajėgumai 10 kartų viršija Lietuvos poreikius! Be to, elektros jungtys į Švediją ir Lenkiją galbūt tarnaus lenkams pirkti švedišką elektrą, nors moka… Lietuva. Energetikos sektoriuje esama daug klaustukų: rusišką elektrą gyventojams pardavinėjo kaip lietuvišką, tik gerokai brangiau. Brangios dujos lems ir didesnę elektros kainą. Šios abi kainos galėjo būti mažesnės, jeigu racionalesnis, skaidresnis būtų buvęs terminalo projektas“, – sakė A. Skardžius.
Kaip Seimo narys vertina prezidentės Dalios Grybauskaitės viešus pasisakymus apie Rusiją? „Blogai vertinu. Taip kalbėti leistina man, gal diplomatinio korpuso atstovams, bet ne valstybės vadovui. Tokie pasisakymai turi pasekmių, jas išsyk pajutome. Pasienyje sutriko krovinių pervežimai, o štai latviai, estai ir lenkai elgiasi, manau, daug diplomatiškiau, išmintingiau“, – sakė A. Skardžius, priminęs, kad tokios sankcijos daro įtaką ir biudžeto pajamoms, ir žmonių gyvenimui. Seimo narys vėl priminė, kad bankų ir energetikos sektoriuose ne per vienerius metus įsigalėjo toks lobizmas, privatus verslas įleido šaknis taip giliai, kad menka pastaba pagaliu sugrįžta. Ir teisėsauga dėl to nė piršto nekrutina…
„Nebus Lietuvoje karo, nebus net energetinės blokados, nes ir Ukrainai net karo metu dujų neužsuka… O mes juk šalia Rusijos Kaliningrado srities – jei kas, jie liktų be elektros. Tačiau… Mums reikia skaičiuoti pinigus, nesimėtyti jais, nerūšiuoti investuotojų į savus ir nereikalingus, kokių pavyzdžių yra labai daug, tada ir jaunimas neišvažiuos, ir darbo vietų rasis. Nors niekada nesakyk niekada. Kai vasarą į Pagėgius atvažiavo Tilžės meras, prabangų automobilį jis buvo pasipuošęs Georgijaus juostelėmis…“ – kalbėjo A. Skardžius.

Petras SKUTULAS

6 komentarai

  • Pastabus

    Tai tas Seimo narys daug padėjo ir Šilutės rajonui, o mes to nė nežinojome. Reikia dažniau tų spaudos konferencijų, tada laikraščiai parašo, o mes paskaitome.

  • Vot

    iseitu kad krize mes ant savo peciu pakėlėme, pencijas, algas sumažino, išmokas susirgus, prisiskolino baisiai, o dabar reikia suktis, viską grazinti, mokėti, o pinigų tai truksta. Jau tos valdzios tiek pridirba, kad pasikeitus kitos už galvu imasi. kaip juos suvaldyt.

  • Tas duju terminalo laivas stovi, o už jo nuomą kas dieną Lietuva moka po pusę milijono Lt. Kaip dvi dienos – taip milijonas. Per mėnesį juk net 15 milijonų litų. Man tai šiurpas ima. Ir dar girdėjau, kad už dujas, elektrą, šilumą yra permokėta milijonai litų – tai žmonių apiplėšimas vidury baltos dienos.

  • Ogi

    Teisus seimo narys, kad energetikoj sukasi baisūs pinigai, todel jų ir teisėsauga nekliudo.

  • Ramūnas

    Neduok dieve tokio seimo nario…Pats patyriau kaip siūlė pinigus,kad tik už jį pasirašyt.

  • Ramūnui

    Tai kurgi ponuli Ramūnai taip pasirašinėjai už pinigus? Gal ant tvoros? O Seimo narys pasirodo nemažai padėjo rajonui, darbų padaryta, kiti juda. Ir išmano, ką kalba. Tokie niurzgaliai esam, tesugebam ant visų tik mėšlą pilti. Įdomu, ką pats esi padaręs gero kraštui, kuo pasižymėjęs?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pagėgių krašto kultūros darbuotojai netradiciškai minėjo Pasaulinę kultūros dieną

Pasaulinę kultūros dieną – balandžio 15-ąją –  Pagėgių sav. kultūros srities atstovai (Vydūno viešosios bibliotekos ir filialų, M. Jankaus muziejaus ir kultūros centro specialistai) dalyvavo mažlietuviško kulinarinio paveldo sklaidai skirtoje edukacijoje „Lietuvininkų valgių ypatumai“.   Šią kulinarinę edukaciją dovanojo, medaus desertus su belgišku šokoladu Pagėgių krašto kultūros darbuotojams įteikė bei nuoširdžiausius sveikinimo žodžius tarė kaimo turizmo sodybos „Mociškių palivarkas“ šeimininkai Rasa ir Sigitas Stoniai. Pasaulinės kultūros dienos proga kultūros darbuotojus sveikinusi Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida

Vydūno viešoji biblioteka kviečia minėti 24-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę

Tradiciškai paskutinę balandžio mėnesio savaitę šalyje minima Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – svarbiausia savaitė šalies bibliotekoms. Nors Lietuvoje 24-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė minima nuo 2024 m. balandžio 23 d., Pagėgių krašte ji prasidės anksčiau –balandžio 18 d. Pagėgių sav. Vydūno viešoji biblioteka bei jos filialai balandžio 18-29 dienomis kvies visuomenę drauge paminėti šią savaitę. Šių metų tema – „Europos šeimoje“, skirta kalbėtis apie bendrą kuriamą vienybę, lygybę ir vertybes. Pagėgių krašto bibliotekos lankytojams siūlys daugybę įvairių veiklų – knygų pristatymų,

Miškasodyje – vėl ir Saugų seniūnijos bendruomenė

Nors miškasodis Lietuvoje paskelbtas balandžio 20 d., artėjantį šeštadienį, „Šilutės baldų“ įmonės kolektyvas kartu su kolegomis iš SBA, Saugų seniūnijos bendruomenė jau paviešino gerų žinių: medelių pasodinta, padirbėta iš peties… Saugų bendruomenė paskelbė: „Miškasodyje dalyvavome ir šiemet! Ačiū Šilutės krašto miškininkams už galimybę prisidėti prie šios gražios akcijos, kuri šiemet vyko Saugų seniūnijos teritorijoje. Pasodinta 3000 pušų, 1700 eglių ir 700 beržo sodinukų“.  

Šilutėje pasodintas ąžuoliukas, skirtas 100-metį mininčiai Lietuvos dainų šventei

Balandžio 15 d. Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė kartu su Šilutės krašto kultūrininkais parke prie Šilutės kultūros ir pramogų centro pasodino simbolinį ąžuoliuką, skirtą šimtmetį mininčiai Lietuvos dainų šventei ,,Kad giria žaliuotų“. Primename, kad į šią dainų šventę vyks beveik 400 Šilutės rajono šokėjų, dainininkų, muzikantų. Komunikacijos skyrius

Taip pat skaitykite