Seimo narė Dovilė Šakalienė gyrė šilutiškius ir stebėjosi

Kovo 19 d. Šilutėje lankėsi Seimo narė Dovilė Šakalienė, inicijavusi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurios buvo priimtos praėjusių metų rugsėjį, o įsigalios šių metų liepą. Ar tam pasiruošta Šilutės rajone?

Diskusija

Padiskutuoti su Seimo nare Dovile Šakaliene apie smurtą prieš vaikus, apie keičiamą vaiko teisių apsaugą susirinko rajono vadovai, Švietimo, Socialinės paramos, Vaiko teisių apsaugos skyrių vedėjai, specialistai, policijos komisariato, Šilutės socialinių paslaugų centro ir kitų įstaigų darbuotojai.

„Kiek čia daug dalykų sužinojau“, – sakė D. Šakalienė, pusantrų metų esanti Seimo nare. Retos Ulevičiūtės nuotr.

Meras Vytautas Laurinaitis sakė pakvietęs Seimo narę Dovilę Šakalienę atvykti į rajoną, nes labai vertina šios politikės aktyvumą, jos veikla Seime – tarsi ne pirmą, o kelias kadencijas dirbusios. D. Šakalienė išsiskyrė iš Seimo narių dideliu dėmesiu smurtui prieš vaikus, tvirta pozicija ir siekiu pokyčių. Meras informavo, kad D. Šakalienė susitiks su Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos bendruomene, jai parodys „Vėtrungės“ vaikų poilsio stovyklą Kintuose, kurią Savivaldybė nupirko ir nori padaryti Lietuvos vaikiams tinkama stovykla. Švėkšnoje Seimo narė susitiko su vietos bendruomenės „Gilių“ vaikų šeimyna.

„Kai daug dirbti ir nori gero rezultato, dažniau gauni per galvą, negu išgirsti ačiū. Buvome tokioje situacijoje, kai visi viską padarė, o vaikai buvo sumesti į šulinį…“ – sakė Seimo narė, primindama Lietuvą sukrėtusius smurto prieš vaikus atvejus.

Ši politikė su bendraminčiais pateikė vaikus nuo įvairaus smurto saugančio įstatymo pataisas, jos įsigalios liepą. Ar pasiruošta dirbti kitaip?

Geri pavyzdžiai

Meras pasakojo, kad socialiniai darbuotojai, kurie globoja socialinės rizikos šeimas, ir Šilutėje, ir kitose seniūnijose aprūpinti transportu, jie priklauso Šilutės socialinių paslaugų centrui. Tačiau bloga praktika, kai atvykę policijos pareigūnai turi nuspręsti, ar paimti iš šeimos vaikus, ar nepaimti, paimant juos rengti, nešti… Anot mero, tai turėtų spręsti ir daryti socialinis darbuotojas ar vaiko teisių apsaugos specialistas, o policijos pareigūnams derėtų tik užtikrinti saugumą.

Socialinės paramos skyriaus atstovė Audronė Barauskienė kalbėjo, kad rajone pasirūpinta ir budinčia globėjų šeima, o medikai, Vaiko teisių apsaugos skyrius, švietimo įstaigos, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai dirba kaip darni komanda.

Seniūnijose veikia komisijos, kurios sprendžia, ar įtraukti šeimą į stebimųjų sąrašą, bendruomenių atstovai viską žino apie rizikos šeimas, apie girtaujančius asmenis. Budintys globėjai yra įdarbinti, jiems mokamas minimalus atlyginimas ir kitos priklausančios išmokos.

„Džiuginate. Nėra uždrausta įdarbinimo forma. Jūs duodate daugiau negu priklauso… Turite geros praktikos pavyzdžių, norėčiau gauti visą informaciją. Bus geros praktikos aplankas, kuris man labai pravers diskusijose,“ – pageidavo Seimo narė.

A. Barauskienė pasakojo, kad yra išlikę teisės aktuose prieštaravimų, neaišku, kokių pareigų teks Savivaldybei, kai Vaiko teisių apsaugos skyriai taps pavaldūs centralizuotai įstaigai.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė teigė, jog neaiškus nei būsimas darbas, nei visa kita. Planuojama, kad Klaipėdos regione kelioms savivaldybėms teks 6 ištisą parą budėti įdarbinti nauji specialistai… Smurto prieš vaikus gali rastis vienu metu ir Šilutės, ir Kretingos ar kituose rajonuose.

D. Šakalienė sakė, jog metų viduryje Seimas peržiūrės biudžetą: „Ar atvyksite pakalbėti?“ Į tai atsiliepė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis: „Kas tinka Vilniuje, tas netinka kaimiškiesiems regionams. Čia ir atstumai kitokie. Mes padėsime ir transportu, bet kam reikalinga tokia centralizacija? Ar Savivaldybė nesirūpino vaikų teisių apsauga?“

D. Šakalienė atsakė: „Gerai, kai jūsų savivaldybė seniai turi Vaiko teisių apsaugos skyrių ir rūpinasi geru jo darbu, o kitur tokių skyrių net nebuvo… Kitoks šio skyriaus specialistų pavaldumas nereiškia, kad šie žmonės išvyks – jie bus čia ir dirbs čia. O materialinis aprūpinimas… Čia dar teks žiūrėti“.

Vis trūksta…

Vaiko apklausoje privalo dalyvauti  psichologas, kurių trūksta visur: teismuose, mokyklose, policijoje ir kitur. Esą dalyvauti vaiko apklausoje psichologo paslaugą bus galima pirkti, o kas tą darys? Anot Švietimo skyriaus vedėjos Birutės Tekorienės, rajono mokyklose yra 13 psichologų etatų, o dirba tik 6 tokie specialistai. Konsultacijos tenka laukti ilgiau negu mėnesį… Psichologo atlyginimas – nuo 460 iki 510 Eur, o jeigu dar jam teks važinėti.

Kadangi D. Šakalienė yra Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė, šilutiškiai pasinaudojo proga išsakyti ir daugiau pastabų. Meras priminė, jog keli milijonai eurų skirti betiksliams mokymams, tyrimams, o žadamų permainų vaikų globos namuose vis nėra. „Nėra čia ką mokyti, kam pinigus mėtyti?“ – sakė meras ir kaip pavyzdį priminė, kiek milijonų eurų savivaldybės kasmet sutaupo, gavusios teisę savarankiškai skirstyti socialines pašalpas. Šioje srityje savivalda įrodė, kad gali būti verta pasitikėjimo. Vaiko teisių apsaugos skyrių atėmimas iš Savivaldybių ir centralizavimas, anot mero, Savivaldybei sumažins rūpesčių. O ką pasakys žmonės, jeigu situacija pablogės?

Administracijos direktorius Sigitas Šeputis Seimo narei priminė, kad sutaupytus socialinei paramai skirtus pinigus galima naudoti tik socialinėms reikmėms. D. Šakalienė tuo pasidžiaugė. V. Pozingis sakė: „Jei nebus čia vaikų darželių, suremontuotų mokyklų su gera įranga, nebus kelių, gatvių – kas rajone beliks? Visi emigruos. Pernai rajone įsteigėme 11 naujų grupių vaikams, išleidome pusę milijono eurų…“

Švietimo skyriaus vyr. specialistė Vida Kubaitienė Seimo narę nustebino labiausiai – mokyklos turi pirkti brangias prevencines programas. D. Šakalienė nustebo: „Pirkti? Iš ko, už kiek? Noriu informacijos“.

B. Tekorienė pasakojo, kad rajone jau 6 švietimo įstaigos neturi vadovų, nes Vilniuje organizuotas kompetencijų vertinimas atbaido net atkakliausius specialistus, neįmanoma gauti tokio įvertinimo, kurio užtektų dalyvauti konkurse. D. Šakalienė stebėjosi, ar tas vertinimas objektyvus, jeigu net patyrę specialistai negauna reikiamo įvertinimo.

Šilutiškiai neslėpė, jog trūksta mokytojų, algos menkos, mažėja mokinių, todėl mokyklos įvairiai pertvarkomos, vis ilgesni mokinių pavėžėjimo maršrutai, ši paslauga vis daugiau kainuoja. Pusę rajono biudžeto sudaro vaikų, jaunimo mokymas, ugdymas, užimtumas. Vidutiniškai per metus mokinys rajone gauna 1050 Eur mokinio krepšelio lėšų iš valstybės ir 1050 Eur – iš Savivaldybės, kuri dengia įstaigų ūkines išlaidas, išlaiko ūkio personalą ir t. t.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Iš kairės: Indra Pranaitienė, Birutė Tekorienė, Vida Kubaitienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite