Seimas po svarstymo pritarė aiškesnėms ligos išmokų mokėjimo sąlygoms izoliacijos metu

Seimas ketvirtadienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui aiškiau nustatyti ligos išmokų mokėjimo sąlygas asmenų izoliacijos laikotarpiu bei prižiūrint vaikus, kai švietimo įstaigose įvedamas infekcijų plitimą ribojantis režimas.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projekte siūloma mokėti ligos išmoką asmeniui taikomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo jo atvykimo iš užsienio šalies į Lietuvą arba nuo turėto sąlyčio su sergančiu COVID-19 asmeniu dienos.
Išmokos dydis būtų lygus 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši ligos išmoka galiotų tik tiems asmenims, kurie užsienyje lankėsi profesiniais, tarnybos ar darbo tikslais.
Įstatymo projektas taip pat numato, kad ekstremaliosios situacijos ar karantino metu atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką iki 8 metų ar neįgalų asmenį iki 21 metų, taip pat ugdymo įstaigoje paskelbus infekcijų plitimą ribojantį režimą, nepilnamečių ar neįgalių asmenų globėjams taip pat būtų mokamos ligos išmokos. Ligos išmoką šiuo atveju siūloma mokėti 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Siekiant užtikrinti sklandų įstatymo projekto įgyvendinimą, siūloma nustatyti, kad, įsigaliojus įstatymui, ligos išmokos būtų išmokėtos atgaline tvarka, pagal nedarbingumo pažymėjimus, išduotus už laikotarpį nuo karantino režimo, kovo 14 dieną.
Šiuo metu įstatyme nėra nustatyta teisinio pagrindo mokėti ligos išmokas suaugusiems asmenims, prižiūrintiems izoliuotis turinčius vaikus ar neįgaliuosius, kai tam tikrai daliai ugdymo įstaigos mokinių yra paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas.
Priėmus įstatymo pakeitimą, papildomos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos ligos išmokoms mokėti per mėnesį galėtų siekti iki 15 mln. eurų.
Parlamentarai yra nutarę šį klausimą svarstyti skubos tvarka.
Lukas Blekaitis (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje sparčiai daugėja COVID-19 atvejų: pacientų nebepriima UAB „Sveikatos darna“

Spalio 15-ąją paaiškėjo, kad Šilutės sveikatos priežiūros įstaigoje UAB „Sveikatos darna“ koronavirusas patvirtintas jau trečiai šio centro šeimos gydytojai. Nerimą kelia tai, jog su šiais atvejais susiję mažiausiai šeši nauji atvejai, tarp kurių reanimacijos skyriuje vienoje Klaipėdos ligoninėje gydomas 81-erių metų vyras. Šią savaitę COVID-19 infekcija nustatyta ir Šilutės teismo rūmų darbuotojai, kuri turėjo sąlytį su kitais 18 ten dirbančiais asmenimis. Šiuo metu į Šilutės teismo rūmus ir į paminėtą medicinos įstaigą patekti draudžiama. Spalio 15-osios žiniomis, Šilutės rajone 11

Birutės gatvėje – naujas prekybos centras

Tarp šilutiškių vis dar netyla gandai, jog UAB „Rimi Lietuva“ įsigijo Birutės gatvėje esantį nenaudojamą pastatą, kurio vietoje po kelerių metų, o gal ir anksčiau, atsirastų naujas prekybos centras. Sužinoję naujieną, vieni džiaugiasi, mat atsiras daugiau darbo vietų, bus didesnė prekybininkų konkurencija, bet kiti prieštarauja. Esą ten gyvenamųjų namų kvartalas, tad ten, veikiant prekybos centrui, nuo pat ankstyvo ryto sukiosis automobiliai, kurie kels gyventojams triukšmą. Nerimauja ir smulkieji verslininkai. Spalio 13-ąją įvykusiame nuotoliniame Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje

Kooperatyvai – galimybė ne tik išlikti, bet ir užsidirbti daugiau

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, kooperatyvų skaičius Lietuvoje yra mažas (15 vieta tarp 28-ių ES valstybių), o kooperatyvų dalyvių skaičius – vienas mažiausių, lyginant su kitomis ES šalimis. Tačiau pieno sektoriuje veikiančių kooperatyvų turima rinkos dalis nuolat didėjo ir jau pasiekė apie trečdalį žaliavinio pieno rinkos šalyje (šis sektorius mūsų šalies žemės ūkiui yra vienas iš svarbiausių). Kooperatyvų turima žaliavinio pieno rinkos dalis nuo daugiau kaip 17 proc. 2008 metais išaugo iki daugiau kaip

COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama  

Nuo Lietuvą užklupusios koronaviruso pandemijos nukentėjo ir ūkininkai, ir labai mažos bei  mažos įmonės. Būtent jiems skirta išimtinė laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę. Iš viso planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Paraiškas paramai gauti bus galima teikti vieną mėnesį nuo spalio 19 iki lapkričio 20 d.  KPP papildyta nauja priemone Reaguojant į COVID-19 protrūkį, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas patvirtino programos pakeitimus. Buvo pritarta tam, kad KPP būtų papildyta