Seimas patvirtino Gynybos fondo paketą

Birželio 20 d. Seime patvirtintas Finansų ministerijos parengtas Gynybos fondo paketas, kuris padidins šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2025-2030 m. laikotarpiui. Paketas sudarytas iš keturių dalių: solidarumo įnašo pratęsimo, pelno mokesčio sprendimų, akcizų sprendimų ir saugumo įnašo koncepcijos.

Mokestiniai Gynybos fondo sprendimai

Pelno mokesčio sprendimai apima pelno mokesčio tarifo verslui didinimą 1 proc. nuo šiuo metu esančio 15 proc. tarifo iki 16 proc. tarifo bei mažų įmonių lengvatinio pelno mokesčio tarifo didinimą 1 proc. iki 6 proc., taip pat sektorinių pelno mokesčio lengvatų sveikatos priežiūros įstaigoms ir gyvybės draudimo įmonėms panaikinimą bei automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitos ribojimą, siejant jį  su automobilio išmetamu CO2 kiekiu, tokiu būdu prisidedant ir prie aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo. Šie sprendimai leis užtikrinti papildomus beveik 37 mln. eurų 2025 m. ir daugiau nei po 132 mln. eurų Gynybos fondui 2026 m. ir 2027 m.

Didžiausią Gynybos fondo paketo dalį sudaro akcizų sprendimai: papildomi alkoholio ir tabako akcizai, prisidėsiantys prie trimečio akcizų plano bei per du metus sudarysianti 6 centų (akcizo + PVM dalis) litrui saugumo dedamoji benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui, naftos dujoms bei kitiems energetiniams produktams.  Šie sprendimai leis Gynybos fondui užtikrinti papildomus beveik 87 mln. eurų 2025 m., daugiau nei  168 mln. eurų – 2026 m. bei 186 mln. eurų – 2027 m.

Šią savaitę Seime taip pat pritarta kitai Gynybos fondo sudedamajai daliai – Solidarumo įnašui. Jis pratęstas vieneriems metams iki 2026 m., taip išlaikant įnašo logiką – laikinas sprendimas reikšmingai išaugus finansų įstaigų (bankų ir kt.) pelnams, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dvejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai bei atsakas į juos, o ne verslo sprendimai. Solidarumo įnašo pratęsimas vieneriems metams Gynybos fondui sugeneruos 60 mln. eurų.

Iki birželio 21 d. viešai konsultacijai yra pateikta Saugumo įnašo koncepcija – 10 proc. įnašas draudimo sutartims, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui. Kadangi reguliavimas visiškai naujas, koncepcija, priešingai nei kiti siūlomi sprendimai, pirmiausia pristatoma viešai, o tuomet bus rengiamas jos įstatymo projektas. Šis sprendinys leis sugeneruoti papildomus 50 mln. eurų 2025 m. bei po 100 mln. eurų 2026-2027 m.

Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą – 2027 m.

Gynybos ir civilinės saugos poreikiai bei papildomi sprendimai

Remiantis Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, gynybos finansavimo poreikius artimiausiam penkerių metų laikotarpiui sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovus tęstinis poreikis, norint 2025 m. pasiekti 3 proc. BVP ir išlaikyti tokį finansavimo lygį iki 2030 m. – papildomai 0,5 proc. BVP kasmet. 2025 m. tai bus 400 mln. eurų. 2027 m. – 440 mln. eurų. Šiuos poreikius atlieps siūlomi Gynybos fondo sprendimai.  Papildomas kintamosios dalies poreikis iki 2030 m. – iki 50 mln. eurų per metus. Šie poreikiai bus įgyvendinami skolinantis per gynybos obligacijas ir lakštus, suteikiant galimybę juos įsigyti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims, nustatant, kad skolinimosi kaina negali būti didesnė nei 2 proc.

Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros poreikių įgyvendinimui siūloma kasmet 25 mln. eurų (ši suma įsiskaičiuoja į bendrą Gynybos fondo surenkamą sumą) gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų, tenkančių savivaldybėms iš ekonomikos augimo, nukreipti civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimui savivaldybėse: priedangų infrastruktūros plėtrai; prevencijos ir parengties iniciatyvoms; apsirūpinimui būtinų priemonių atsargomis nepertraukiamai veiklai ir žmonių poreikių užtikrinimui.

Primename, jog ieškant plataus masto sutarimo dėl galimų sprendimų gynybos finansavimo didinimui, Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės iniciatyva buvo rengiami trys susitikimai su parlamentinių partijų, profesinių sąjungų bei darbdavių asociacijų atstovais bei trys konsultacijos-diskusijos su socialiniais partneriais (verslo, profsąjungų ir NVO atstovais). Konsultacijų-diskusijų pagrindu suformuotas galimų sprendinių „šviesoforas“, sutarta dėl siūlymų formato – papildomi pajamų sprendimai būtų teikiami atskiro valstybės gynybos fondo įstatymo forma. Tad Seime patvirtintas Gynybos fondas, sudarytas iš daugiausiai plataus politinių partijų, verslo, profesinių sąjungų, NVO palaikymo sulaukusių pasiūlymų, užtikrina gynybos poreikių įgyvendinimą.

Finansų min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Atnaujinta prie Šilutės ligoninės stovinti skulptūra „Pūga“

Šilutės rajono savivaldybė savo naujienose skelbia, kad Savivaldybės  lėšomis atnaujinta istorinė skulptūra „Pūga“, stovinti prie Šilutės ligoninės.  Priminsime ne kartą „Pamaryje“ aprašytą istoriją: šis paminklas skirtas Natkiškių kaimo (dabar Pagėgių sav.) medicinos felčerei Zosei Petraitienei, kuri, vykdama pas gimdyvę, 1982 m. sausio 6 d. žuvo siautėjant stipriai pūgai. Po penkerių metų priešais Šilutės ligoninę buvo atidengta skulptūra „Pūga“ (skulptorius Antanas Šnaras, architektas Petras Lapė). 1994 metais Natkiškiuose, kurių apylinkėse ir įvyko nelaimė, Z. Petraitienės vardu pavadinta mokykla. Z. Petraitienė jaunystėje

Laukuose nuiminėjate derlių. Neparsineškite į ūkį afrikinio kiaulių maro

Prasidėjus grūdų derliaus nuėmimo darbams, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina ūkininkus laikytis biosaugos ir iš laukų neparsinešti į savo ūkį afrikinio kiaulių maro (AKM). VMVT specialistai įspėja, kad tuose pačiuose laukuose gali būti vaikščioję AKM užsikrėtę šernai. Jie galėjo užkrėsti nuimamą derlių, šiaudus, žolę ir pan.  Siekiant apsisaugoti nuo viruso plitimo, privaloma visas į ūkį grįžtančias transporto priemones dezinfekuoti. Kokiais grūdais šerti kiaules? Specialistai primena, kad šerti kiaules šių metų derliaus grūdais galima tik juos išlaikius 60 dienų. 

Brangs komunalinės atliekos

Šilutės rajono savivaldybės taryba posėdyje planuoja svarstyti didesnius įkainius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Siūloma pakeisti Šilutės r. savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo „Dėl Šilutės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų nuostatų 1 priedą. Su UAB „Ecorevice“ 2024 m. sausio 8 d. sudaryta viešojo pirkimo sutartis, kuri įsigaliojo 2024 m. balandžio 15 d. Pagal sutarties sąlygas pasikeitė atliekamų paslaugų kaina. Padidėjo metinė pastoviosios

Gėlių puokštės iš Ramunių gatvės  

Kur šiandien žmonės dažniausiai susipažįsta? Teisingai – internete. Pamačiusi, kokias gražias gėlių puokštes kuria usėniškė Vaida Breiterienė, nusprendžiau susipažinti. Tai buvo dar pavasarį. Akis patraukė puokštė su senoviniais kaimiškais baltais narcizais ir panorau jų pasimerkti. Ilgai netruko ir gėlės jau puikavosi vazoje mūsų namuose, skleisdamos nuostabų aromatą.Tuo labiau džiaugiausi, kad pavyko pamaloninti į renginį bibliotekoje atvykusias viešnias iš Kauno. Žiedai pievose ir prie namų Dienas leisti tarp savo auginamų, laukuose ir pievose skinamų gėlių Vaida pradėjo išėjusi iš darbo. Prie

Taip pat skaitykite