Seimas 20 proc. padidino neapmokestinamąjį pajamų dydį

Seimas nusprendė neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 122 eurais – nuo 625 iki 747 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Lietuvoje iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. žmonių.

Kaip pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, NPD padidinimas drauge su minimalios mėnesinės algos didinimu pajamas į rankas minimalią mėnesinę algą uždirbančiam asmeniui padidins 75,22 eurų, iš jų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo – 24,4 euro. Vyriausybė minimaliąją mėnesinę algą (MMA) yra nusprendusi padidinti 10 proc. – nuo 840 iki 924 eurų. „Nuo 2024 m. 82 proc. minimalios mėnesinės algos yra tiesiog neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, taip nuosekliai mažinant darbo pajamų apmokestinimą“, − Seimo posėdyje sakė finansų ministrė. Jos nuomone, šiuo sprendimu stiprinamos paskatos dirbti ir mažinama pajamų nelygybė.

Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojo Vytauto Mitalo, kitais metais NPD didėjimas turėtų duoti teigiamą poveikį ne tik pajamų didinimui, bet ir palankesnei situacijai darbo rinkoje kurti. „Šiemet darbuotojų skaičius darbo rinkoje yra didesnis maždaug 1 proc., nei buvo pernai. Ir šitas skaičius leidžia tikėtis, kad Lietuvos ekonomika ir toliau judės į priekį“, − tvirtino parlamentaras.

Įstatymo pakeitimais taip pat nutarta proporcingai didinti neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytiną NPD atitinkamai iki 1 127 eurų ir 1 057 eurų. Šiuo metu neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims NPD siekia 1 005 eurai arba 935 eurų, priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, priėmus šiuos įstatymo pakeitimus, asmens, uždirbančio MMA, mėnesio pajamos į rankas padidės 75,2 euro (įskaitant paties MMA didėjimo poveikį), 1 000 eurų uždirbančio asmens pajamos padidės 30,24 euro, o uždirbančio 2 167 eurus ir daugiau – nesikeis. Asmenims, kurių pajamos viršija vieną VDU, bus išlaikytas šiuo metu taikomo NPD lygis – jiems taikytinas NPD ir toliau bus apskaičiuojamas pagal šiuo metu įstatyme nustatytą formulę. Skaičiuojama, kad dėl šio sprendimo biudžetas per metus neteks apie 241,2 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.

Parengė Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro patarėjas Rimas Rudaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Libertas Klimka: „Gimtoji kalba – didis tautos turtas“

Vasario 21 d. minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Šia proga per Lietuvos radiją kalbėjo Libertas Klimka, etnologas. Štai apie ką jis kalbėjo – pasiskaitykite. Pasaulyje kalbų vis mažėja Vasario 21-osios kalendoriaus lapelyje įrašyta: „Tarptautinė gimtosios kalbos diena“. Toks įrašas atsirado 2002 m. Jungtinių Tautų rūpesčiu. Tai tam, kad būtų globojamos ir tos kalbos, kurios nėra naudojamos bendravimui tarp valstybių, neįrašomos kaip tarptautinių konferencijų ar renginių kalbos. Tokios dienos įvedimas primena, kad globalėjančiame pasaulyje kalbų skaičius nuolat mažėja. Tai skaudūs praradimai

Dalis būsimųjų kandidatų į Prezidentus netrukus pradės rinkti rinkėjų parašus

Vakar, vasario 20 d., Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priėmė sprendimą išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus pirmiesiems pareiškinius dokumentus pateikusiems pretendentams į kandidatus Respublikos Prezidento rinkimuose. Tarp kandidatų į Prezidentus – Remigijus Žemaitaitis VRK informacinėje sistemoje iki vasario 20 d. dokumentus pateikė: Giedrimas Jeglinskas, Andrius Mazuronis, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Valdas Tutkus, Eduardas Vaitkus, Aurelijus Veryga, Ignas Vėgėlė, Dainius Žalimas, Remigijus Žemaitaitis. Jiems parašų lapus VRK numato išduoti trečiadienį, nuo 9 val. Likusiems 4 politinės kampanijos dalyviams (Zenonui Andrulėnui, Gintautui Kniukštai,

Lietuviška statistika negailestinga: į nuotolinių sukčių pinkles patenka kas trečias

Kas trečias Lietuvos gyventojas patiria kibernetinių incidentų. Nuotoliniai sukčiai kelia grėsmę ne tik lengvai pasiekiamiems vartotojų duomenims, bet ir jautriai informacijai, pvz., banko ar asmens duomenys. Ekspertas pasakoja, kad pasitelkus prevencines priemones vien per sausio mėnesį buvo sustabdyta beveik 7 mln. sukčiavimo atvejų. „Mūsų surinkti duomenys rodo, kad nuo rudens internete suaktyvėjo kenkėjiškų atakų skaičius. Vien per pirmąjį šių metų mėnesį žmones apsaugojome nuo daugiau nei 29 mln. kenkėjiškų programų bei užkirtome kelią 7 mln. sukčiavimo atvejų“, – pranešime žiniasklaidai sako

Pinigai sportui

Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys ir apsispręs, kiek šiais metais lėšų skirti sporto reikmėms. Tarybai svarstyti pasiūlyta, kad viešajai įstaigai „Šilutės sportas“ išlaikyti būtų skiriama 602 400 eurų, o rajone veikiantiems sporto klubams, nevyriausybinėms sporto organizacijoms bei sportininkų skatinimui – 60 tūkst. Eur. Iš viso planuojama paskirstyti 662 400 Eur. Šis lėšų krepšelis patenka į Ugdymo kokybės ir sporto plėtros programą, kurios vienas iš tikslų – ugdyti ir skatinti sveiką, stiprų, gerai fiziškai ir dvasiškai susiformavusį pilietį per sportinę ar

Taip pat skaitykite