Savo stiliaus – į dėvėtų prekių parduotuvę

Jau ne vienerius metus, ne tik po euro įvedimo, taupyti priversti šilutiškiai stilingus salonus keičia į paprastesnius, savo stiliaus ieško dėvėtų drabužių parduotuvėse. Tokių parduotuvių Šilutėje netrūksta. Ne visų parduotuvių šeimininkai sutinka leistis į kalbas. Vieni, matyt, dėl didelės konkurencijos, kiti galbūt nenorėdami atskleisti savo verslo paslapčių ir smulkmenų.

Dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti geros kokybės, garsių prekinių ženklų drabužių už labai prieinamą kainą.

Dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti geros kokybės, garsių prekinių ženklų drabužių už labai prieinamą kainą.

Teko stovėti prie verslo ištakų

Prieš kelis dešimtmečius su vyru Rimantu pradėjusi prekiauti dėvėtais drabužiais verslininkė Laima Laurinavičienė neslepia, kad žavisi žmonėmis, kurie šiandien imasi tokio verslo. Tuomet entuziastingiems verslininkams teko eiti Lietuvoje dar nepramintais takais, buvo vieni pirmųjų šio verslo atstovų. Viskas buvo nauja, nežinoma. Vis tik atsiremti buvo į ką, šiame versle jau sukosi giminaičiai, turėję ryšių ir prekiavę Rumunijoje, Afrikoje. Pradžia nebuvo lengva. Kai atidarė pirmąją dėvėtų drabužių parduotuvę, netrūko net pasišaipančių. Prekių paieška, parsivežtų prekių rūšiavimas, tvarkymas reikalavo investicijų, žinių ir patirties. Įdarbinti buvo visi namiškiai, išskyrus vaikus. Vien tik batus valė du žmonės. Drabužiai į prekyvietę patekdavo puikios prekinės išvaizdos, juos kruopščiai apžiūrėdavo, išlygindavo. Prekyboje kasdien būdavo pateikta naujų prekių.
Išrankesni ir atidesni pirkėjai greitai pastebėdavo geriausias ir skubėdavo „nusigriebti grietinėlę“.
Verslininkai nuolat investavo, plėtė prekybinių taškų tinklą. Vienu metu turėjo 13 parduotuvių, vien Šilutėje prekiauta 9 vietose. Parduotuvėse dirbo apie 20 žmonių.
Kad nenusvirtų rankos, būtina gyslelė, tuomet verslas gali atnešti ir pelną, ir pasitenkinimą. Dar labai svarbu turėti gerų tiekėjų.
„Daug dirbome, nežinojome, kas yra savaitgaliai, o išlaidų ir pajamų santykis nebetenkino. Nusprendėme keisti verslo kryptį, dabar prekiaujame tik nauja produkcija“, – sako L. Laurinavičienė. „Žinau, kokius kelius reikėjo praeiti, todėl didžiuojuosi žmonėmis, kurie šio verslo ėmėsi tik dabar“.
Verslininkė pastebi kitą problemą. Labai sumažėjo žmonių, o ir tie, kurie praveria parduotuvių duris, yra išsigandę, nenoriai bendrauja. Patirtį ir subtilų skonį turinti L. Laurinavičienė mielai bendrauja su kiekvienu pirkėju, jai rūpi, kad pirkėjas įsigytų ne bet ką, bet tikrai jam tinkantį drabužį ar kitą prekę.
Prekyba klesti Liepų gatvėje
Pagrindinėje miesto gatvėje netrūksta parduotuvių, kuriose galima įsigyti dėvėtų drabužių, avalynės ar kitų buities prekių. Tokių parduotuvių yra įsikūrę ne tik centre. Štai Liepų gatvėje ne vienerius metus veikia parduotuvė, prie kurios kas rytą prieš ją atidarant nusidriekia pirkėjų eilė. Akylesnis pastebi, kad dauguma laukiančiųjų yra nuolatiniai parduotuvės lankytojai. Pakalbintos moterys neskuba atvirauti, kokių prekių kasdien ieško.
O štai šilutiškė senjorė Zita šypsosi, sako, kad pasivaikščiojimas po parduotuves yra vienas malonumas. Išsiruošusi į parduotuves sutinka ir pasikalba su buvusiomis kolegėmis, jei įsigyja patikusį daiktą, su gera nuotaika grįžta namo. Zita sakė, kad prieš didžiąsias metų šventes peržiūri savo spintas ir mažiau reikalingus drabužius atideda, džiaugiasi, kad juos priima paramos krautuvė. Ypač reikliai savo garderobą peržiūri Zitos draugė, drabužį, kurio per metus neteko apsirengti prieš Kalėdas atiduoda labdarai.
Kita šilutiškė patikino, kad tik dėvėtų drabužių parduotuvėse ji nusiperka geros kokybės, garsių prekinių ženklų drabužių už labai prieinamą kainą. Yra ir kita priežastis, kodėl skubanti į „ponių laime“ vadinamas parduotuves, – būtent čia randanti drabužių apkūnesnėms moterims. Viena šilutiškė guodėsi nerandanti jai tinkančios žieminės striukės su gobtuvu už jai priimtiną kainą. Moteris nesijaučia esanti išranki, tiesiog apkūniam ir neturinčiam galimybių plačiai atverti piniginę pasirinkimas nėra didelis.
Pernai Liepų gatvėje dėvėtų drabužių parduotuvę po ilgesnės pertraukos atidariusi Irena Petkienė džiaugiasi visais pirkėjais. Irena pripažįsta, kad pirkėjai išrankūs, tačiau labai geranoriški, netrūksta nuolatinių pirkėjų. Pasak pardavėjos Gražinos, tinkamų daiktų čia randa mėgstančios stilingai rengtis. Parduotuvė savo pirkėjų nevargina prekių gausa, drabužiai sukabinti pagal nešiojimo paskirtį, rūpestingai parinkta vieta ir sulankstytiems vaikiškiems drabužėliams, šiuo metu labiau perkamos vaikiškos striukės ir kombinezonai taip pat turi atskirą vietą. Avalynei skirtos atskiros lentynos, šios prekės nesimėto krūvomis. Visos sezoninės prekės kruopščiai išrūšiuotos, sutvarkytos. Geros kokybės karakulio puskailiniai kainuoja per 100 eurų, nedėvėti spalvingi aulinukai su kailiu 9, stilingas nertinis 4 eurai.
Nors Liepų gatvėje netrūko parduotuvių, pernai rudenį duris atvėrė dar viena parduotuvė, prekiaujanti dėvėtais drabužiais, avalyne ir buičiai reikalingomis smulkmenomis. Pakalbinta parduotuvės šeimininkė Vaida pasakoja, kad šio verslo ėmėsi prieš tai pati nemažai padirbėjusi užsienyje. Džiaugiasi Šilutės pirkėjais, jiems yra pasiruošusi patarti įsigyjant kurį nors daiktą. „Man svarbu, kad parduotuvėje apsilankęs surastų pageidaujamą prekę, išeitų su gera nuotaika ir visada norėtų sugrįžti“.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Dviratininkų klubas – su Šilutės rajono savivaldybės herbu?

Šilutės rajono savivaldybės taryba posėdyje apsispręs, ar leidus dviratininkų klubui „Heydekrug cycling club“ Šilutės rajono savivaldybės herbą naudoti ant dviratininkų marškinėlių. Savivaldybei gavus prašymą leisti dviratininkų klubui „Heydekrug cycling club“ Šilutės rajono savivaldybės herbą naudoti ant dviratininkų marškinėlių, parengtas sprendimo projektas. Tvarka tokia: sprendimų projektai svarstomi Tarybos komitetų posėdžiuose, jeigu nebūna prieštaravimų, galutinį sprendimą priima savivaldybės Taryba posėdyje. „Heydekrug cycling club“ – tai grupė, vienijanti dviratininkus Šilutės mieste ir aplink jį bendriems pasivažinėjimams, treniruotėms, siekianti populiarinti dviratį kaip transporto priemonę,

Prasideda aktyvus Lietuvos kariuomenės pratybų periodas – treniruosis virš 20 tūkstančių karių

Lietuvos kariuomenė balandžio-birželio mėnesiais vykdys vieną didžiausių ir intensyviausių karinio rengimo pratybų ciklų, kuriame dalyvaus per 20 tūkstančių Lietuvos ir sąjungininkų karių, tūkstančiai karinės technikos vienetų. Visų šių pratybų tikslas – išbandyti Vilniaus viršūnių susitikime patvirtintus NATO regioninius gynybos planus, užtikrinant greitą pajėgų perdislokavimą iš vienos valstybės į kitą ir pasiųsti aiškią atgrasymo žinią priešui apie tvirtą NATO narių ryžtą ir įsipareigojimus kolektyvinei gynybai. „Šį pavasarį ir vasaros pradžioje mūsų laukia išskirtinis Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu pratybų skaičius ir mastas. Vienu

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Taip pat skaitykite