Savo stiliaus – į dėvėtų prekių parduotuvę

Jau ne vienerius metus, ne tik po euro įvedimo, taupyti priversti šilutiškiai stilingus salonus keičia į paprastesnius, savo stiliaus ieško dėvėtų drabužių parduotuvėse. Tokių parduotuvių Šilutėje netrūksta. Ne visų parduotuvių šeimininkai sutinka leistis į kalbas. Vieni, matyt, dėl didelės konkurencijos, kiti galbūt nenorėdami atskleisti savo verslo paslapčių ir smulkmenų.

Dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti geros kokybės, garsių prekinių ženklų drabužių už labai prieinamą kainą.

Dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti geros kokybės, garsių prekinių ženklų drabužių už labai prieinamą kainą.

Teko stovėti prie verslo ištakų

Prieš kelis dešimtmečius su vyru Rimantu pradėjusi prekiauti dėvėtais drabužiais verslininkė Laima Laurinavičienė neslepia, kad žavisi žmonėmis, kurie šiandien imasi tokio verslo. Tuomet entuziastingiems verslininkams teko eiti Lietuvoje dar nepramintais takais, buvo vieni pirmųjų šio verslo atstovų. Viskas buvo nauja, nežinoma. Vis tik atsiremti buvo į ką, šiame versle jau sukosi giminaičiai, turėję ryšių ir prekiavę Rumunijoje, Afrikoje. Pradžia nebuvo lengva. Kai atidarė pirmąją dėvėtų drabužių parduotuvę, netrūko net pasišaipančių. Prekių paieška, parsivežtų prekių rūšiavimas, tvarkymas reikalavo investicijų, žinių ir patirties. Įdarbinti buvo visi namiškiai, išskyrus vaikus. Vien tik batus valė du žmonės. Drabužiai į prekyvietę patekdavo puikios prekinės išvaizdos, juos kruopščiai apžiūrėdavo, išlygindavo. Prekyboje kasdien būdavo pateikta naujų prekių.
Išrankesni ir atidesni pirkėjai greitai pastebėdavo geriausias ir skubėdavo „nusigriebti grietinėlę“.
Verslininkai nuolat investavo, plėtė prekybinių taškų tinklą. Vienu metu turėjo 13 parduotuvių, vien Šilutėje prekiauta 9 vietose. Parduotuvėse dirbo apie 20 žmonių.
Kad nenusvirtų rankos, būtina gyslelė, tuomet verslas gali atnešti ir pelną, ir pasitenkinimą. Dar labai svarbu turėti gerų tiekėjų.
„Daug dirbome, nežinojome, kas yra savaitgaliai, o išlaidų ir pajamų santykis nebetenkino. Nusprendėme keisti verslo kryptį, dabar prekiaujame tik nauja produkcija“, – sako L. Laurinavičienė. „Žinau, kokius kelius reikėjo praeiti, todėl didžiuojuosi žmonėmis, kurie šio verslo ėmėsi tik dabar“.
Verslininkė pastebi kitą problemą. Labai sumažėjo žmonių, o ir tie, kurie praveria parduotuvių duris, yra išsigandę, nenoriai bendrauja. Patirtį ir subtilų skonį turinti L. Laurinavičienė mielai bendrauja su kiekvienu pirkėju, jai rūpi, kad pirkėjas įsigytų ne bet ką, bet tikrai jam tinkantį drabužį ar kitą prekę.
Prekyba klesti Liepų gatvėje
Pagrindinėje miesto gatvėje netrūksta parduotuvių, kuriose galima įsigyti dėvėtų drabužių, avalynės ar kitų buities prekių. Tokių parduotuvių yra įsikūrę ne tik centre. Štai Liepų gatvėje ne vienerius metus veikia parduotuvė, prie kurios kas rytą prieš ją atidarant nusidriekia pirkėjų eilė. Akylesnis pastebi, kad dauguma laukiančiųjų yra nuolatiniai parduotuvės lankytojai. Pakalbintos moterys neskuba atvirauti, kokių prekių kasdien ieško.
O štai šilutiškė senjorė Zita šypsosi, sako, kad pasivaikščiojimas po parduotuves yra vienas malonumas. Išsiruošusi į parduotuves sutinka ir pasikalba su buvusiomis kolegėmis, jei įsigyja patikusį daiktą, su gera nuotaika grįžta namo. Zita sakė, kad prieš didžiąsias metų šventes peržiūri savo spintas ir mažiau reikalingus drabužius atideda, džiaugiasi, kad juos priima paramos krautuvė. Ypač reikliai savo garderobą peržiūri Zitos draugė, drabužį, kurio per metus neteko apsirengti prieš Kalėdas atiduoda labdarai.
Kita šilutiškė patikino, kad tik dėvėtų drabužių parduotuvėse ji nusiperka geros kokybės, garsių prekinių ženklų drabužių už labai prieinamą kainą. Yra ir kita priežastis, kodėl skubanti į „ponių laime“ vadinamas parduotuves, – būtent čia randanti drabužių apkūnesnėms moterims. Viena šilutiškė guodėsi nerandanti jai tinkančios žieminės striukės su gobtuvu už jai priimtiną kainą. Moteris nesijaučia esanti išranki, tiesiog apkūniam ir neturinčiam galimybių plačiai atverti piniginę pasirinkimas nėra didelis.
Pernai Liepų gatvėje dėvėtų drabužių parduotuvę po ilgesnės pertraukos atidariusi Irena Petkienė džiaugiasi visais pirkėjais. Irena pripažįsta, kad pirkėjai išrankūs, tačiau labai geranoriški, netrūksta nuolatinių pirkėjų. Pasak pardavėjos Gražinos, tinkamų daiktų čia randa mėgstančios stilingai rengtis. Parduotuvė savo pirkėjų nevargina prekių gausa, drabužiai sukabinti pagal nešiojimo paskirtį, rūpestingai parinkta vieta ir sulankstytiems vaikiškiems drabužėliams, šiuo metu labiau perkamos vaikiškos striukės ir kombinezonai taip pat turi atskirą vietą. Avalynei skirtos atskiros lentynos, šios prekės nesimėto krūvomis. Visos sezoninės prekės kruopščiai išrūšiuotos, sutvarkytos. Geros kokybės karakulio puskailiniai kainuoja per 100 eurų, nedėvėti spalvingi aulinukai su kailiu 9, stilingas nertinis 4 eurai.
Nors Liepų gatvėje netrūko parduotuvių, pernai rudenį duris atvėrė dar viena parduotuvė, prekiaujanti dėvėtais drabužiais, avalyne ir buičiai reikalingomis smulkmenomis. Pakalbinta parduotuvės šeimininkė Vaida pasakoja, kad šio verslo ėmėsi prieš tai pati nemažai padirbėjusi užsienyje. Džiaugiasi Šilutės pirkėjais, jiems yra pasiruošusi patarti įsigyjant kurį nors daiktą. „Man svarbu, kad parduotuvėje apsilankęs surastų pageidaujamą prekę, išeitų su gera nuotaika ir visada norėtų sugrįžti“.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nenustatyta

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami šios ligos atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta. Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra

Už pramogavimą vandens motociklais po Krokų lanką gresia baudos

Prieš keletą dienų Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, surengę  akciją „Poilsiauk atsakingai“,  Šilutės rajone, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, pastebėjo du asmenis, plaukiojančius vandens motociklais. Pasitelkus gausesnes aplinkosaugos pareigūnų pajėgas plaukiojimas draustinyje vandens motociklais buvo sustabdytas. Už plaukiojimą draudžiamoje vietoje asmenims gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų

25 tūkstančiai eurų renginiams

Šilutės r. savivaldybės tarybai siūloma svarstyti, kokiems strateginiams rajono renginiams paskirstyti 25 tūkstančius eurų iš Savivaldybės biudžeto. Tai – keturi tradiciniai nevyriausybinių organizacijų renginiai. Visuomeninei organizacijai „Forumas“, kuri rengia kasmetinį tarptautinį  Žuvienės virimo čempionatą, siūloma skirti 15 000 Eur. VšĮ „Kintai Arts“, jos Kintų muzikos festivaliui – 4000 Eur. Asociacijai „Pamario vakarai“, kuri organizuoja Rusnės festivalį, – 5000 Eur, Šilutės sportinių šokių klubui „Lūgnė“, rengiančiam  sportinių šokių konkursą „Pamario pora“, – 1000 Eur. Ar pritarti projektui, svarstys Savivaldybės taryba. Parengta

Taip pat skaitykite