Savo stiliaus – į dėvėtų prekių parduotuvę

Jau ne vienerius metus, ne tik po euro įvedimo, taupyti priversti šilutiškiai stilingus salonus keičia į paprastesnius, savo stiliaus ieško dėvėtų drabužių parduotuvėse. Tokių parduotuvių Šilutėje netrūksta. Ne visų parduotuvių šeimininkai sutinka leistis į kalbas. Vieni, matyt, dėl didelės konkurencijos, kiti galbūt nenorėdami atskleisti savo verslo paslapčių ir smulkmenų.

Dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti geros kokybės, garsių prekinių ženklų drabužių už labai prieinamą kainą.

Dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti geros kokybės, garsių prekinių ženklų drabužių už labai prieinamą kainą.

Teko stovėti prie verslo ištakų

Prieš kelis dešimtmečius su vyru Rimantu pradėjusi prekiauti dėvėtais drabužiais verslininkė Laima Laurinavičienė neslepia, kad žavisi žmonėmis, kurie šiandien imasi tokio verslo. Tuomet entuziastingiems verslininkams teko eiti Lietuvoje dar nepramintais takais, buvo vieni pirmųjų šio verslo atstovų. Viskas buvo nauja, nežinoma. Vis tik atsiremti buvo į ką, šiame versle jau sukosi giminaičiai, turėję ryšių ir prekiavę Rumunijoje, Afrikoje. Pradžia nebuvo lengva. Kai atidarė pirmąją dėvėtų drabužių parduotuvę, netrūko net pasišaipančių. Prekių paieška, parsivežtų prekių rūšiavimas, tvarkymas reikalavo investicijų, žinių ir patirties. Įdarbinti buvo visi namiškiai, išskyrus vaikus. Vien tik batus valė du žmonės. Drabužiai į prekyvietę patekdavo puikios prekinės išvaizdos, juos kruopščiai apžiūrėdavo, išlygindavo. Prekyboje kasdien būdavo pateikta naujų prekių.
Išrankesni ir atidesni pirkėjai greitai pastebėdavo geriausias ir skubėdavo „nusigriebti grietinėlę“.
Verslininkai nuolat investavo, plėtė prekybinių taškų tinklą. Vienu metu turėjo 13 parduotuvių, vien Šilutėje prekiauta 9 vietose. Parduotuvėse dirbo apie 20 žmonių.
Kad nenusvirtų rankos, būtina gyslelė, tuomet verslas gali atnešti ir pelną, ir pasitenkinimą. Dar labai svarbu turėti gerų tiekėjų.
„Daug dirbome, nežinojome, kas yra savaitgaliai, o išlaidų ir pajamų santykis nebetenkino. Nusprendėme keisti verslo kryptį, dabar prekiaujame tik nauja produkcija“, – sako L. Laurinavičienė. „Žinau, kokius kelius reikėjo praeiti, todėl didžiuojuosi žmonėmis, kurie šio verslo ėmėsi tik dabar“.
Verslininkė pastebi kitą problemą. Labai sumažėjo žmonių, o ir tie, kurie praveria parduotuvių duris, yra išsigandę, nenoriai bendrauja. Patirtį ir subtilų skonį turinti L. Laurinavičienė mielai bendrauja su kiekvienu pirkėju, jai rūpi, kad pirkėjas įsigytų ne bet ką, bet tikrai jam tinkantį drabužį ar kitą prekę.
Prekyba klesti Liepų gatvėje
Pagrindinėje miesto gatvėje netrūksta parduotuvių, kuriose galima įsigyti dėvėtų drabužių, avalynės ar kitų buities prekių. Tokių parduotuvių yra įsikūrę ne tik centre. Štai Liepų gatvėje ne vienerius metus veikia parduotuvė, prie kurios kas rytą prieš ją atidarant nusidriekia pirkėjų eilė. Akylesnis pastebi, kad dauguma laukiančiųjų yra nuolatiniai parduotuvės lankytojai. Pakalbintos moterys neskuba atvirauti, kokių prekių kasdien ieško.
O štai šilutiškė senjorė Zita šypsosi, sako, kad pasivaikščiojimas po parduotuves yra vienas malonumas. Išsiruošusi į parduotuves sutinka ir pasikalba su buvusiomis kolegėmis, jei įsigyja patikusį daiktą, su gera nuotaika grįžta namo. Zita sakė, kad prieš didžiąsias metų šventes peržiūri savo spintas ir mažiau reikalingus drabužius atideda, džiaugiasi, kad juos priima paramos krautuvė. Ypač reikliai savo garderobą peržiūri Zitos draugė, drabužį, kurio per metus neteko apsirengti prieš Kalėdas atiduoda labdarai.
Kita šilutiškė patikino, kad tik dėvėtų drabužių parduotuvėse ji nusiperka geros kokybės, garsių prekinių ženklų drabužių už labai prieinamą kainą. Yra ir kita priežastis, kodėl skubanti į „ponių laime“ vadinamas parduotuves, – būtent čia randanti drabužių apkūnesnėms moterims. Viena šilutiškė guodėsi nerandanti jai tinkančios žieminės striukės su gobtuvu už jai priimtiną kainą. Moteris nesijaučia esanti išranki, tiesiog apkūniam ir neturinčiam galimybių plačiai atverti piniginę pasirinkimas nėra didelis.
Pernai Liepų gatvėje dėvėtų drabužių parduotuvę po ilgesnės pertraukos atidariusi Irena Petkienė džiaugiasi visais pirkėjais. Irena pripažįsta, kad pirkėjai išrankūs, tačiau labai geranoriški, netrūksta nuolatinių pirkėjų. Pasak pardavėjos Gražinos, tinkamų daiktų čia randa mėgstančios stilingai rengtis. Parduotuvė savo pirkėjų nevargina prekių gausa, drabužiai sukabinti pagal nešiojimo paskirtį, rūpestingai parinkta vieta ir sulankstytiems vaikiškiems drabužėliams, šiuo metu labiau perkamos vaikiškos striukės ir kombinezonai taip pat turi atskirą vietą. Avalynei skirtos atskiros lentynos, šios prekės nesimėto krūvomis. Visos sezoninės prekės kruopščiai išrūšiuotos, sutvarkytos. Geros kokybės karakulio puskailiniai kainuoja per 100 eurų, nedėvėti spalvingi aulinukai su kailiu 9, stilingas nertinis 4 eurai.
Nors Liepų gatvėje netrūko parduotuvių, pernai rudenį duris atvėrė dar viena parduotuvė, prekiaujanti dėvėtais drabužiais, avalyne ir buičiai reikalingomis smulkmenomis. Pakalbinta parduotuvės šeimininkė Vaida pasakoja, kad šio verslo ėmėsi prieš tai pati nemažai padirbėjusi užsienyje. Džiaugiasi Šilutės pirkėjais, jiems yra pasiruošusi patarti įsigyjant kurį nors daiktą. „Man svarbu, kad parduotuvėje apsilankęs surastų pageidaujamą prekę, išeitų su gera nuotaika ir visada norėtų sugrįžti“.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite