Savivaldybės įmonės jau duoda pelno

Trijų pagrindinių Šilutės r. savivaldybei priklausančių įmonių – UAB „Šilutės vandenys“, UAB Šilutės šilumos tinklų ir UAB Šilutės autobusų parko – vadovai pateikė praėjusių metų ataskaitas Šilutės rajono tarybai. Ekonomikos ir finansų komitete šios atskaitos priimtos be didesnių pastabų ir komentarų.

UAB „Šilutės vandenys“ vadovas Alfredas Markvaldas.

Pagaliau sulaukta pelno
Paskutiniais metais UAB „Šilutės vandenys“ negalėjo pasigirti gerais finansiniais rodikliais. Ne todėl, kad apie 100 įmonės darbuotojų dirbo blogai, o dėl su tarša susijusių baudų ir teisminių išlaidų. Panašu, kad UAB „Šilutės vandenys“ pagaliau išbrido iš juridinės balos ir įmonės vadovas Alfredas Markvaldas galėjo Tarybos nariams pranešti apie uždirbtą nors nedidelį pelną. Lyginant 2013 m. finansinius rezultatus su 2012 metais, bendrovė gavo 24,7 proc. daugiau (2240,17 tūkst. Lt) pajamų, todėl įmonė dirbo pelningai ir, atskaičius išlaidas, uždirbo 18,98 tūkst. Lt pelno. Pajamų padidėjimą gerokai lėmė iš AB „Biofuture“ teismo priteista bauda už 2009 m. gamtos taršą ir priteistos palūkanos.
Daugiau uždirbdama 2013 metais bendrovė grąžino Ūkio bankui 462 tūkst. Lt paskolą.
Didžiausią dalį išlaidų struktūroje – 32 proc. sudarė darbuotojų darbo užmokestis ir atskaitymai jų socialiniam draudimui. Administracijos darbuotojų darbo užmokestis ir atskaitymai socialiniam draudimui sudarė 5 proc. visų išlaidų. Amortizacijos išlaidos – 14 proc., elektros energijos – 14 proc., remonto paslaugų, žaliavų pirkimo sąnaudos – 4 proc. visų išlaidų, sąnaudos degalams – 4 proc., kitos išlaidos – 22 proc. (mokesčiai, palūkanų sąnaudos, draudimas, kanceliarinės, įmokų rinkimas, bankų paslaugos, turto nuvertinimas ir kt.). Vidutinis įmonės darbuotojo darbo užmokestis – 2185 Lt (2012 m. – 1962 Lt).

Šilumos tinklų bendrovės vadovas Algis Šaulys.

Šilumos gamintojai investuoja
UAB Šilutės šilumos tinklai taip pat negali pasigirti dideliu pelnu, gautu 2013 metais. Jis tesiekia 40,5 tūkst. Lt. Įmonė galėtų dirbti pelningiau, tačiau jos vadovo Algio Šaulio ir kolektyvo veiklos strategija yra nukreipta į investicijas. Bendrovė investuoja ir investuos į šilumos gamybos įrenginius, naudojančius biokurą, į priemones, didinančias energijos gamybos įrenginių darbo efektyvumą, sąnaudų mažinimą, įrenginių darbo patikimumą ir avarijų bei sutrikimų prevenciją, žalos aplinkai mažinimą. Šiuo metu dauguma šilumos energijos Šilutės katilinėje yra pagaminama deginant biokurą (smulkintą medieną ir medienos atliekas), dalis – skystą kurą (mazutą, dyzeliną). Šiuolaikinių šilumos gamybos priemonių diegimas mažina šilumos gamybos sąnaudas ir gamtos taršą, tai teigiamai atsiliepia finansiniams rodikliams. Vien kondensacinio ekonomaizerio eksploatavimas leido sutaupyti 22 proc. Šilutės miesto katilinėje sudeginamo kuro, pinigine išraiška tai viršija milijoną litų. Šiemet pradėtas eksploatuoti naujas 10 MWh biokuro katilas. Gaminant šilumą nebebus deginamas taršus mazutas, todėl mažės šilumos gamybos kaina.

Iš Šilutės autobusų parkui vadovaujančio Artūro Stonkaus ataskaitos matyti, kad įmonė kol kas verčiasi sunkiai.

Keleivių vežėjams sekasi prasčiau
UAB Šilutės autobusų parko vadovo Artūro Stonkaus 2013 m. veiklos ataskaitoje minimas 871 Lt pelnas. Lyginant su 2012 metais patirtu 367 tūkst. Lt nuostoliu – tai nėra blogai, tačiau įmonei nesibaigia problemos dėl vėluojančių atlyginimų vairuotojams. 2013 metais vidutinis mėnesio atlyginimas įmonėje sudarė 1904 Lt. Autobusai daugiausia važiuoja priemiestiniais maršrutais. Jais 2013 metais atlikta beveik 17 tūkst. reisų. Miesto ir tarpmiestinių reisų, kartu paėmus, – trigubai mažiau. Ko gero, viena didžiausių autobusų parko problemų yra ta, kad daugelis reisų dotuojami. Todėl įmonės pelnas labai priklauso ne tik nuo jos pačios veiklos, bet ir nuo to, kada ir kokio dydžio dotacijos grąžinamos.
Savo ruožtu stengiamasi užsidirbti gerinant keleivių aptarnavimą – autobusų stotyje jau galima atsiskaityti ir kreditinėmis kortelėmis. Įrengus remonto bazę autobusų parke, čia galima remontuoti ne tik savo techniką, bet ir teikti automobilių serviso paslaugas kitiems. Susirūpinimą kelia autobusų techninė būklė. Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo 46 autobusus ir 1 specialios paskirties automobilį. Dauguma šių autobusų (31) yra senesni negu 20 metų, 16 autobusų yra senesni nei 10 metų. Taigi, didžioji dalis autobusų yra susidėvėję, 5 autobusai neeksploatuojami dėl techninių problemų.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę

Klaipėdos sukilėlių keliais patraukė ir vydūniečiai

Sausio 17-osios vakarą Gargžduose, prie „Kranto“ pagrindinės mokyklos startavo jau devynioliktasis tradicinis žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais”. Šįkart jis skirtas ne tik Klaipėdos krašto prijungimo metinėms, bet ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 30–mečiui paminėti. Šiemet sukvietė beveik 3 tūkstančius įvairaus amžiaus žygeivių iš visos Lietuvos, tarp jų ir 105 žygeivius iš Vydūno gimnazijos bendruomenės. Susirinkusieji įveikė 25 kilometrų atstumą iš Gargždų į Klaipėdą 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliu. Žinoma, kad žygio išvakarėse užsiregistravusiųjų buvo 2880 įvairaus amžiaus žygeivių, kurie kelionę baigė

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat