Savivaldybės būstų nuomininkai klimpsta į skolas

Aiškindamiesi gautą skundą, skambinome į Šilutės r. savivaldybę, tikėdamiesi gauti informacijos apie nuomojamus būstus, už nuomą gautas lėšas, tačiau keli skambučiai naudos nedavė – siuntė vis pas kitą valdininką. Galiausiai išgirdome, kad informacijos reikia raštu kreiptis per Komunikacijos skyrių. Kreipėmės ir gavome atsakymus.

Gyventojai piktinosi
Jau rašėme, kad į „Pamarį“ kreipėsi asmuo, prašydamas išsiaiškinti, kodėl moteris, kurios kaimyno buto pusėje buvo sutvarkytas namo fasadas, už tai turi mokėti net dvejus metus – kas mėnesį po 30 eurų.
„Šilutės būsto“ bendrovė, administruojanti šį daugiabutį, pateikė išsamų paaiškinimą: name yra trys butai, du priklauso Savivaldybei ir yra nuomojami, vieną gyventojai yra išsipirkę. Tad už namo fasado remontą privalo mokėti Savivaldybė ir išsipirkto buto savininkai pagal priklausančių būstų plotą. Tačiau šio seno namo stogas jau vos „gyvas“ – netrukus gali prakiurti. Vadinasi, stogo pakeitimas būtų naujos ir gerokai didesnės išlaidos čia butą išsipirkusiai šeimai. Žmonės skundėsi, kad viso šito nežinojo, kai iš Savivaldybės pirko tą varganą butą. Jeigu būtų žinoję, nebūtų pirkę. Be to, kai nuėjo į Savivaldybę aiškintis, buvo nusiųsti į „Šilutės būstą“.
Aprašant šią istoriją ir kilo klausimų, kaip Savivaldybė tvarko savo butų ūkį, kiek gauna pajamų už nuomą, kam šias lėšas išleidžia, ar yra skolingų nuomininkų?
Iš oficialaus atsakymo
Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis atsakyme „Pamariui“ nurodo, kad Savivaldybė turi 306 būstus: 141 socialinį būstą ir 165 gyvenamąsias patalpas. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai yra tie, kuriems šios patalpos išnuomotos iki 2002 m. pabaigos. Nuo 2003 m. sausio 1 d. Savivaldybė nuomoja vadinamuosius socialinius būstus. Socialinio būsto nuoma yra pigesnė. Šilutėje yra 102 socialiniai būstai ir 98 gyvenamosios patalpos, kitose rajono vietovėse – 39 socialiniai būstai ir 67 gyvenamosios patalpos. 2013 m. išnuomota 14 socialinių būstų, praėjusiais metais – 23, šiais metais – dar 7.
Vėl įstrigome…
„Kiek lėšų už nuomą per metus privalu surinkti?“ – toks buvo septintas „Pamario“ klausimas iš septyniolikos pateiktų raštu.
„Už gyvenamas patalpas priskaitoma suma per metus yra apie 40 000 Eur“, – parašyta atsakyme. Litais pavertus, Savivaldybė už būstų nuomą per metus turėtų gauti 138 tūkst. Lt.
„Kiek lėšų surinkta 2013 m., 2014 m., 2015 m.?“ Cituojame atsakymą: „2013 m. – 11 3292 Lt, 2014 m. – 11 7728 Lt, 2015 m. – 35 369 Eur“. Pastarąją sumą perskaičiavome litais: 122 023 Lt. Kaip suprasti tarpelius sumą nurodančiuose skaičiuose, neaišku. Gal kur trūksta kablelio? Buhalterijoje dirbanti Dalia Juškaitė, kurios pateikti skaičiai surašyti į atsakymą „Pamariui“, paaiškino, kad skaičiai yra teisingi, jokių kablelių nereikia, o kaip juos surašė Komunikacijos skyrius, esą jų reikalas…
Tačiau D. Juškaitė sutiko, kad 40 tūkst. Eur suma per metus turi būti surenkama tik už gyvenamųjų patalpų nuomą, o pajamos už socialinių būstų nuomą rašte nenurodytos.
Kreipėmės į Biudžeto ir finansų skyriaus ilgametę vedėją Janiną Valienę, kuri paaiškino: už gyvenamųjų patalpų ir socialinių būstų nuomą šiais metais planuota gauti 50 000 Eur.
„Kiek yra skolų už nuomą ir kuriais metais po kokią sumą jų susikaupė?“ – raštu teiravomės Savivaldybės. Gavome atsakymą: „Yra tokios skolos: 2013-01-01 – 97 707 Lt, 2014-01-01 – 108 888 Lt, 2015-01-01 skola – 38 586 Eur“ (litais – 133 121 Lt).
Atsakymą galima suprasti įvairiai: 2013 metų skola gali būti susikaupusi per 2012 metus, analogiškai ir kitos sumos gali reikšti ankstesnių metų skolas. Gal kiekvieną sausio 1 d. nurodoma iš viso per kelis metus susikaupusi skola? Tikslų atsakymą telefonu išgirdome iš J. Valienės: kiekvienų metų pradžioje skelbiama bendra skola už būstų nuomą, ji kasmet kinta, akivaizdu, kad vis didėja.
Šių metų pradžioje skolos už būstų nuomą viršijo 38,8 tūkst. Eur (133 tūkst. Lt). „Skolų išieškojimu rūpinasi Personalo ir teisės skyrius“, – rašoma atsakyme. Nuomojamų būstų remontams išleista: 2013 m. – 150 000 Lt, 2014 m. – 107 900 Lt, 2015 m. – 29 006 Eur. „Už nuomą gautos lėšos naudojamos remonto darbams apmokėti bei kitoms paslaugoms apmokėti“,– skaitome Savivaldybės rašte. Ką remontuoti, sprendžia nuolat veikianti gyvenamųjų patalpų remonto tikslingumo nustatymo komisija. Panašu, kad realios pajamos už nuomą gerokai mažesnės už remontų išlaidas.
Negyvenamų jų patalpų nuoma
Dėl jų „Pamarys“ pateikė kelis atskirus klausimus. Savivaldybė nuomoja ir negyvenamųjų patalpų, nuomos dydis priklauso nuo viešo konkurso būdu pasiūlytųjų kainų – laimi pasiūliusieji didžiausią. Iš negyvenamųjų patalpų nuomos 2013 m. gauta 211 173 Lt, 2014 m. – 176 626 Lt, 2015 m. – 53 352 Eur. Yra ir skolų.
Apie skolininkus atsakyme rašoma: „Skolininkai yra kelių rūšių: vieni praleidžia mokėjimų terminus (dieną, savaitę ar mėnesį), susidariusius įsiskolinimus moka dalimis; kiti – įsiskolinimų turintys jau keletą metų, su kuriais sutartys yra nutrauktos. Dėl skolų išieškojimo yra kreiptasi į teismą. Didžiausi įsiskolinimai už nuomą iki 2015-11-10 yra susidarę UAB „Šilutės MCT“ – 3248,20 Eur ir UAB „Concierge.Lt“ – 1152,25 Eur“.
Kokio dydžio bendra skola už negyvenamųjų patalpų nuomą, neaišku.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite