Savivaldybės būstų nuomininkai klimpsta į skolas

Aiškindamiesi gautą skundą, skambinome į Šilutės r. savivaldybę, tikėdamiesi gauti informacijos apie nuomojamus būstus, už nuomą gautas lėšas, tačiau keli skambučiai naudos nedavė – siuntė vis pas kitą valdininką. Galiausiai išgirdome, kad informacijos reikia raštu kreiptis per Komunikacijos skyrių. Kreipėmės ir gavome atsakymus.

Gyventojai piktinosi
Jau rašėme, kad į „Pamarį“ kreipėsi asmuo, prašydamas išsiaiškinti, kodėl moteris, kurios kaimyno buto pusėje buvo sutvarkytas namo fasadas, už tai turi mokėti net dvejus metus – kas mėnesį po 30 eurų.
„Šilutės būsto“ bendrovė, administruojanti šį daugiabutį, pateikė išsamų paaiškinimą: name yra trys butai, du priklauso Savivaldybei ir yra nuomojami, vieną gyventojai yra išsipirkę. Tad už namo fasado remontą privalo mokėti Savivaldybė ir išsipirkto buto savininkai pagal priklausančių būstų plotą. Tačiau šio seno namo stogas jau vos „gyvas“ – netrukus gali prakiurti. Vadinasi, stogo pakeitimas būtų naujos ir gerokai didesnės išlaidos čia butą išsipirkusiai šeimai. Žmonės skundėsi, kad viso šito nežinojo, kai iš Savivaldybės pirko tą varganą butą. Jeigu būtų žinoję, nebūtų pirkę. Be to, kai nuėjo į Savivaldybę aiškintis, buvo nusiųsti į „Šilutės būstą“.
Aprašant šią istoriją ir kilo klausimų, kaip Savivaldybė tvarko savo butų ūkį, kiek gauna pajamų už nuomą, kam šias lėšas išleidžia, ar yra skolingų nuomininkų?
Iš oficialaus atsakymo
Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis atsakyme „Pamariui“ nurodo, kad Savivaldybė turi 306 būstus: 141 socialinį būstą ir 165 gyvenamąsias patalpas. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai yra tie, kuriems šios patalpos išnuomotos iki 2002 m. pabaigos. Nuo 2003 m. sausio 1 d. Savivaldybė nuomoja vadinamuosius socialinius būstus. Socialinio būsto nuoma yra pigesnė. Šilutėje yra 102 socialiniai būstai ir 98 gyvenamosios patalpos, kitose rajono vietovėse – 39 socialiniai būstai ir 67 gyvenamosios patalpos. 2013 m. išnuomota 14 socialinių būstų, praėjusiais metais – 23, šiais metais – dar 7.
Vėl įstrigome…
„Kiek lėšų už nuomą per metus privalu surinkti?“ – toks buvo septintas „Pamario“ klausimas iš septyniolikos pateiktų raštu.
„Už gyvenamas patalpas priskaitoma suma per metus yra apie 40 000 Eur“, – parašyta atsakyme. Litais pavertus, Savivaldybė už būstų nuomą per metus turėtų gauti 138 tūkst. Lt.
„Kiek lėšų surinkta 2013 m., 2014 m., 2015 m.?“ Cituojame atsakymą: „2013 m. – 11 3292 Lt, 2014 m. – 11 7728 Lt, 2015 m. – 35 369 Eur“. Pastarąją sumą perskaičiavome litais: 122 023 Lt. Kaip suprasti tarpelius sumą nurodančiuose skaičiuose, neaišku. Gal kur trūksta kablelio? Buhalterijoje dirbanti Dalia Juškaitė, kurios pateikti skaičiai surašyti į atsakymą „Pamariui“, paaiškino, kad skaičiai yra teisingi, jokių kablelių nereikia, o kaip juos surašė Komunikacijos skyrius, esą jų reikalas…
Tačiau D. Juškaitė sutiko, kad 40 tūkst. Eur suma per metus turi būti surenkama tik už gyvenamųjų patalpų nuomą, o pajamos už socialinių būstų nuomą rašte nenurodytos.
Kreipėmės į Biudžeto ir finansų skyriaus ilgametę vedėją Janiną Valienę, kuri paaiškino: už gyvenamųjų patalpų ir socialinių būstų nuomą šiais metais planuota gauti 50 000 Eur.
„Kiek yra skolų už nuomą ir kuriais metais po kokią sumą jų susikaupė?“ – raštu teiravomės Savivaldybės. Gavome atsakymą: „Yra tokios skolos: 2013-01-01 – 97 707 Lt, 2014-01-01 – 108 888 Lt, 2015-01-01 skola – 38 586 Eur“ (litais – 133 121 Lt).
Atsakymą galima suprasti įvairiai: 2013 metų skola gali būti susikaupusi per 2012 metus, analogiškai ir kitos sumos gali reikšti ankstesnių metų skolas. Gal kiekvieną sausio 1 d. nurodoma iš viso per kelis metus susikaupusi skola? Tikslų atsakymą telefonu išgirdome iš J. Valienės: kiekvienų metų pradžioje skelbiama bendra skola už būstų nuomą, ji kasmet kinta, akivaizdu, kad vis didėja.
Šių metų pradžioje skolos už būstų nuomą viršijo 38,8 tūkst. Eur (133 tūkst. Lt). „Skolų išieškojimu rūpinasi Personalo ir teisės skyrius“, – rašoma atsakyme. Nuomojamų būstų remontams išleista: 2013 m. – 150 000 Lt, 2014 m. – 107 900 Lt, 2015 m. – 29 006 Eur. „Už nuomą gautos lėšos naudojamos remonto darbams apmokėti bei kitoms paslaugoms apmokėti“,– skaitome Savivaldybės rašte. Ką remontuoti, sprendžia nuolat veikianti gyvenamųjų patalpų remonto tikslingumo nustatymo komisija. Panašu, kad realios pajamos už nuomą gerokai mažesnės už remontų išlaidas.
Negyvenamų jų patalpų nuoma
Dėl jų „Pamarys“ pateikė kelis atskirus klausimus. Savivaldybė nuomoja ir negyvenamųjų patalpų, nuomos dydis priklauso nuo viešo konkurso būdu pasiūlytųjų kainų – laimi pasiūliusieji didžiausią. Iš negyvenamųjų patalpų nuomos 2013 m. gauta 211 173 Lt, 2014 m. – 176 626 Lt, 2015 m. – 53 352 Eur. Yra ir skolų.
Apie skolininkus atsakyme rašoma: „Skolininkai yra kelių rūšių: vieni praleidžia mokėjimų terminus (dieną, savaitę ar mėnesį), susidariusius įsiskolinimus moka dalimis; kiti – įsiskolinimų turintys jau keletą metų, su kuriais sutartys yra nutrauktos. Dėl skolų išieškojimo yra kreiptasi į teismą. Didžiausi įsiskolinimai už nuomą iki 2015-11-10 yra susidarę UAB „Šilutės MCT“ – 3248,20 Eur ir UAB „Concierge.Lt“ – 1152,25 Eur“.
Kokio dydžio bendra skola už negyvenamųjų patalpų nuomą, neaišku.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 54

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite