Savivaldybės būstų nuomininkai klimpsta į skolas

Aiškindamiesi gautą skundą, skambinome į Šilutės r. savivaldybę, tikėdamiesi gauti informacijos apie nuomojamus būstus, už nuomą gautas lėšas, tačiau keli skambučiai naudos nedavė – siuntė vis pas kitą valdininką. Galiausiai išgirdome, kad informacijos reikia raštu kreiptis per Komunikacijos skyrių. Kreipėmės ir gavome atsakymus.

Gyventojai piktinosi
Jau rašėme, kad į „Pamarį“ kreipėsi asmuo, prašydamas išsiaiškinti, kodėl moteris, kurios kaimyno buto pusėje buvo sutvarkytas namo fasadas, už tai turi mokėti net dvejus metus – kas mėnesį po 30 eurų.
„Šilutės būsto“ bendrovė, administruojanti šį daugiabutį, pateikė išsamų paaiškinimą: name yra trys butai, du priklauso Savivaldybei ir yra nuomojami, vieną gyventojai yra išsipirkę. Tad už namo fasado remontą privalo mokėti Savivaldybė ir išsipirkto buto savininkai pagal priklausančių būstų plotą. Tačiau šio seno namo stogas jau vos „gyvas“ – netrukus gali prakiurti. Vadinasi, stogo pakeitimas būtų naujos ir gerokai didesnės išlaidos čia butą išsipirkusiai šeimai. Žmonės skundėsi, kad viso šito nežinojo, kai iš Savivaldybės pirko tą varganą butą. Jeigu būtų žinoję, nebūtų pirkę. Be to, kai nuėjo į Savivaldybę aiškintis, buvo nusiųsti į „Šilutės būstą“.
Aprašant šią istoriją ir kilo klausimų, kaip Savivaldybė tvarko savo butų ūkį, kiek gauna pajamų už nuomą, kam šias lėšas išleidžia, ar yra skolingų nuomininkų?
Iš oficialaus atsakymo
Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis atsakyme „Pamariui“ nurodo, kad Savivaldybė turi 306 būstus: 141 socialinį būstą ir 165 gyvenamąsias patalpas. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai yra tie, kuriems šios patalpos išnuomotos iki 2002 m. pabaigos. Nuo 2003 m. sausio 1 d. Savivaldybė nuomoja vadinamuosius socialinius būstus. Socialinio būsto nuoma yra pigesnė. Šilutėje yra 102 socialiniai būstai ir 98 gyvenamosios patalpos, kitose rajono vietovėse – 39 socialiniai būstai ir 67 gyvenamosios patalpos. 2013 m. išnuomota 14 socialinių būstų, praėjusiais metais – 23, šiais metais – dar 7.
Vėl įstrigome…
„Kiek lėšų už nuomą per metus privalu surinkti?“ – toks buvo septintas „Pamario“ klausimas iš septyniolikos pateiktų raštu.
„Už gyvenamas patalpas priskaitoma suma per metus yra apie 40 000 Eur“, – parašyta atsakyme. Litais pavertus, Savivaldybė už būstų nuomą per metus turėtų gauti 138 tūkst. Lt.
„Kiek lėšų surinkta 2013 m., 2014 m., 2015 m.?“ Cituojame atsakymą: „2013 m. – 11 3292 Lt, 2014 m. – 11 7728 Lt, 2015 m. – 35 369 Eur“. Pastarąją sumą perskaičiavome litais: 122 023 Lt. Kaip suprasti tarpelius sumą nurodančiuose skaičiuose, neaišku. Gal kur trūksta kablelio? Buhalterijoje dirbanti Dalia Juškaitė, kurios pateikti skaičiai surašyti į atsakymą „Pamariui“, paaiškino, kad skaičiai yra teisingi, jokių kablelių nereikia, o kaip juos surašė Komunikacijos skyrius, esą jų reikalas…
Tačiau D. Juškaitė sutiko, kad 40 tūkst. Eur suma per metus turi būti surenkama tik už gyvenamųjų patalpų nuomą, o pajamos už socialinių būstų nuomą rašte nenurodytos.
Kreipėmės į Biudžeto ir finansų skyriaus ilgametę vedėją Janiną Valienę, kuri paaiškino: už gyvenamųjų patalpų ir socialinių būstų nuomą šiais metais planuota gauti 50 000 Eur.
„Kiek yra skolų už nuomą ir kuriais metais po kokią sumą jų susikaupė?“ – raštu teiravomės Savivaldybės. Gavome atsakymą: „Yra tokios skolos: 2013-01-01 – 97 707 Lt, 2014-01-01 – 108 888 Lt, 2015-01-01 skola – 38 586 Eur“ (litais – 133 121 Lt).
Atsakymą galima suprasti įvairiai: 2013 metų skola gali būti susikaupusi per 2012 metus, analogiškai ir kitos sumos gali reikšti ankstesnių metų skolas. Gal kiekvieną sausio 1 d. nurodoma iš viso per kelis metus susikaupusi skola? Tikslų atsakymą telefonu išgirdome iš J. Valienės: kiekvienų metų pradžioje skelbiama bendra skola už būstų nuomą, ji kasmet kinta, akivaizdu, kad vis didėja.
Šių metų pradžioje skolos už būstų nuomą viršijo 38,8 tūkst. Eur (133 tūkst. Lt). „Skolų išieškojimu rūpinasi Personalo ir teisės skyrius“, – rašoma atsakyme. Nuomojamų būstų remontams išleista: 2013 m. – 150 000 Lt, 2014 m. – 107 900 Lt, 2015 m. – 29 006 Eur. „Už nuomą gautos lėšos naudojamos remonto darbams apmokėti bei kitoms paslaugoms apmokėti“,– skaitome Savivaldybės rašte. Ką remontuoti, sprendžia nuolat veikianti gyvenamųjų patalpų remonto tikslingumo nustatymo komisija. Panašu, kad realios pajamos už nuomą gerokai mažesnės už remontų išlaidas.
Negyvenamų jų patalpų nuoma
Dėl jų „Pamarys“ pateikė kelis atskirus klausimus. Savivaldybė nuomoja ir negyvenamųjų patalpų, nuomos dydis priklauso nuo viešo konkurso būdu pasiūlytųjų kainų – laimi pasiūliusieji didžiausią. Iš negyvenamųjų patalpų nuomos 2013 m. gauta 211 173 Lt, 2014 m. – 176 626 Lt, 2015 m. – 53 352 Eur. Yra ir skolų.
Apie skolininkus atsakyme rašoma: „Skolininkai yra kelių rūšių: vieni praleidžia mokėjimų terminus (dieną, savaitę ar mėnesį), susidariusius įsiskolinimus moka dalimis; kiti – įsiskolinimų turintys jau keletą metų, su kuriais sutartys yra nutrauktos. Dėl skolų išieškojimo yra kreiptasi į teismą. Didžiausi įsiskolinimai už nuomą iki 2015-11-10 yra susidarę UAB „Šilutės MCT“ – 3248,20 Eur ir UAB „Concierge.Lt“ – 1152,25 Eur“.
Kokio dydžio bendra skola už negyvenamųjų patalpų nuomą, neaišku.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite