Savaitgalio orai, šalčio rekordai ir potvynių tendencijos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis pirmąjį vasario mėnesio savaitgalį. Sinoptikai įspėja apie stiprų vėją, bus kritulių, formuosis plikledis.

Šlapdriba, plikledis, vėjas

Vasario 2 d., penktadienį, iki pietų debesys bus reti, pasirodys saulė, kritulių tikimybė maža. Popietę debesuotumas didės, pradedant vakariniais rajonais į šalį plis krituliai, tačiau daugiausia negausūs, vyraus lietus ir šlapdriba. Vėjas suksis iš vakarų, pietvakarių, pūs 9-14 m/sek. greičiu, kai kur gūsiai sieks 15-20 m/sek. Įdienojus bus 0-5 laipsniai šilumos.

Vasario 3 d., šeštadienį, naktį numatomas sniegas, šlapdriba, pereinantys į lietų. Nerims pietvakarių, vakarų vėjas, vietomis gūsiai sieks 15-20 m/sek. Temperatūra nakties pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 šilumos, vėliau temperatūra po truputį kils. Šeštadienio dieną negausiai palis tik vietomis. Pūs stiprus pietvakarių, vakarų vėjas, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/sek., temperatūra pakils net iki 4-8 laipsnių šilumos.

Vasario 4 d., sekmadienį, naktį vietomis nedideli krituliai, vyraus lietus, dieną numatomi krituliai – lietus, šlapdriba. Naktį kai kur plikledis. Vėjas vakarų, pietvakarių, 9-14 m/s, naktį vietomis, dieną daug kur gūsiai 15-20 m/s, pajūryje dieną iki 22 m/s. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 šilumos, dieną 1-6 laipsniai šilumos.

Vasario 1 d. daugelyje šalies upių vandens lygis krito 1-52 cm, vietoms (pietinė, vakarinė dalis) 1-18 cm kilo.

Stichinis vandens lygis tebėra Leitėje ties Kūlynais – 343 cm (stichinio riba 245 cm), Atmatoje ties Rusne –361 cm (stichinio riba 288 cm), Gėgėje ties Plaškiais – 496 cm (stichinio riba 425 cm), Nemune ties Panemune – 585 cm (stichinio riba 560 cm).

Kuršių mariose ties Juodkrante ir Vente ledas yra išlaužytas, dreifuojantis. Ties Nida ledas taip pat išlaužytas, nejudrus ledas 4 balų (ledo atšuta, properšos, ledo irimas).

Lipti ant ledo šiuo metu yra ypač pavojinga!

Potvyniai

Svetainėje meteo.lt  Gintaras Valiuškevičius rašo, kad nuo XXI amžiaus pradžios Lietuvos pajūrio ir Nemuno žemupio regionų gyventojai baigia priprasti prie žiemos (o kartais ir rudens) metu vykstančių potvynių. Pastaraisiais metais tai tipinė situacija, o jaunesniems tautiečiams kitąsyk net atrodo, kad taip buvo visada…

Vis dėlto pažvelgus į senesnių laikų stebėjimų duomenis, nesunku įsitikinti, kad anksčiau potvyniai Nemune ir kitose šalies upėse būdavo gerokai vėlyvesni. Tą gerai iliustruoja hidrograma, vaizduojanti vandens lygio kaitą Atmatoje 1897 metais. Matome, kad tiek ties Rusnės, tiek ties Uostadvario vandens matavimo stotimis potvynis Nemuno žemupyje anuomet prasidėjo kovo pirmomis dienomis ir tęsėsi iki balandžio pabaigos.

Šalčiausios naktys Lietuvos stebėjimų istorijoje

Tas pats G. Valiuškevičius rašo, jog prieš 68 metus, 1956 m. tiek sausio 31, tiek vasario 1 d., Lietuvoje naktimis oro temperatūra pasiekė 30 laipsnių šalčio. Abi naktys (viena po kitos) buvo rekordiškai šaltos: viena tapo rekordiškai šalčiausia sausio mėnesio naktimi, kita – vasario. Net sausio 31-osios dieną oras (kad ir kaip keistai beskambėtų) sušilo vos iki –24-30°C. Po tokios labai šaltos dienos stojo pati šalčiausia Lietuvos matavimų istorijoje naktis. Utenoje buvo užfiksuotas visų laikų Lietuvos šalčio rekordas –42,9°C.

Sausio 31-osios paros vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė –31°C, o vasario 1-osios –28,2°C.

Toks speigas daugeliui žmonių turėjo būti įsimintinas, nes dar tų pačių 1956 metų sausio viduryje ir savaitę prieš speigą buvo atodrėkis (vyravo teigiama oro temperatūra). Po tokio šilto laikotarpio šalį tiesiog užgriuvo neregėti šalčiai. Vėliau, po rekordiškai šaltos mėnesių sandūros, vasario 2-5 dienomis šaltis truputį atslūgo (vidutinė paros oro temperatūra besiekė –15°C, tačiau po keleto dienų, vasario 8-osios naktį, vėl paspaudė didelis šaltis. Utenos meteorologijos stotyje buvo užfiksuota net –40,9°C, o Varėnos stotyje – net 40,2 laipsnio šalčio.

FAKTAS: paskutinį kartą 30 laipsnių šalčio Lietuvoje (bet ne visoje šalies teritorijoje) buvo fiksuota lygiai prieš 12 metų – 2012 m. vasario 2, 4, 5, 6 d. Nuo to laiko 30 laipsnių šaltis Lietuvoje nebepasitaikė.

Analizuojant praeities duomenis gana akivaizdu, kad dėl sparčios klimato kaitos 30 laipsnių speigų tikimybė Lietuvoje sumenko, tačiau neišnyko.

Parengė LHMT meteorologas Gytis Valaika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Libertas Klimka: „Gimtoji kalba – didis tautos turtas“

Vasario 21 d. minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Šia proga per Lietuvos radiją kalbėjo Libertas Klimka, etnologas. Štai apie ką jis kalbėjo – pasiskaitykite. Pasaulyje kalbų vis mažėja Vasario 21-osios kalendoriaus lapelyje įrašyta: „Tarptautinė gimtosios kalbos diena“. Toks įrašas atsirado 2002 m. Jungtinių Tautų rūpesčiu. Tai tam, kad būtų globojamos ir tos kalbos, kurios nėra naudojamos bendravimui tarp valstybių, neįrašomos kaip tarptautinių konferencijų ar renginių kalbos. Tokios dienos įvedimas primena, kad globalėjančiame pasaulyje kalbų skaičius nuolat mažėja. Tai skaudūs praradimai

Dalis būsimųjų kandidatų į Prezidentus netrukus pradės rinkti rinkėjų parašus

Vakar, vasario 20 d., Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priėmė sprendimą išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus pirmiesiems pareiškinius dokumentus pateikusiems pretendentams į kandidatus Respublikos Prezidento rinkimuose. Tarp kandidatų į Prezidentus – Remigijus Žemaitaitis VRK informacinėje sistemoje iki vasario 20 d. dokumentus pateikė: Giedrimas Jeglinskas, Andrius Mazuronis, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Valdas Tutkus, Eduardas Vaitkus, Aurelijus Veryga, Ignas Vėgėlė, Dainius Žalimas, Remigijus Žemaitaitis. Jiems parašų lapus VRK numato išduoti trečiadienį, nuo 9 val. Likusiems 4 politinės kampanijos dalyviams (Zenonui Andrulėnui, Gintautui Kniukštai,

Lietuviška statistika negailestinga: į nuotolinių sukčių pinkles patenka kas trečias

Kas trečias Lietuvos gyventojas patiria kibernetinių incidentų. Nuotoliniai sukčiai kelia grėsmę ne tik lengvai pasiekiamiems vartotojų duomenims, bet ir jautriai informacijai, pvz., banko ar asmens duomenys. Ekspertas pasakoja, kad pasitelkus prevencines priemones vien per sausio mėnesį buvo sustabdyta beveik 7 mln. sukčiavimo atvejų. „Mūsų surinkti duomenys rodo, kad nuo rudens internete suaktyvėjo kenkėjiškų atakų skaičius. Vien per pirmąjį šių metų mėnesį žmones apsaugojome nuo daugiau nei 29 mln. kenkėjiškų programų bei užkirtome kelią 7 mln. sukčiavimo atvejų“, – pranešime žiniasklaidai sako

Pinigai sportui

Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys ir apsispręs, kiek šiais metais lėšų skirti sporto reikmėms. Tarybai svarstyti pasiūlyta, kad viešajai įstaigai „Šilutės sportas“ išlaikyti būtų skiriama 602 400 eurų, o rajone veikiantiems sporto klubams, nevyriausybinėms sporto organizacijoms bei sportininkų skatinimui – 60 tūkst. Eur. Iš viso planuojama paskirstyti 662 400 Eur. Šis lėšų krepšelis patenka į Ugdymo kokybės ir sporto plėtros programą, kurios vienas iš tikslų – ugdyti ir skatinti sveiką, stiprų, gerai fiziškai ir dvasiškai susiformavusį pilietį per sportinę ar

Taip pat skaitykite