Savaitgalį – Jūros ir žvejų diena. Klaipėda kviečia ir laukia

Jūros diena  minima liepos paskutinį sekmadienį. Jūros šventę rengianti Klaipėda šiemet kviečia švęsti liepos 29-31 dienomis, tai jau 63-ioji Jūros šventė uostamiestyje. Vis kitokia, vis įdomesnė.

Jūros šventėje prieš penkerius metus. Petro Skutulo nuotr.

Pradžia – 1934 metai

Jūros dienos šventė kilo iš žvejų susibūrimų, vakaronių, regatų. Pirmoji Jūros šventė Klaipėdoje surengta 1934 m. rugpjūčio 11-12 dienomis. Ją organizavo įvairios jūrinės organizacijos. Šventės metu siekta parodyti žmonėms jūros reikšmę visai valstybei.

Nuo 1965 m. jūros diena buvo pavadinta Jūros švente ir Žvejų diena, šiuo metu tai Jūros ir žvejų diena. Dabar Jūros šventė tapo didžiausia tradicine Klaipėdos švente.

Šiemet Jūros šventė sugrįžta į Smiltynę – ten, kur 1934 m. ir vyko pirmoji Jūros šventė. Šį kartą naujai Jūros šventės žemėlapyje atsiradusi erdvė kvies laisviems pokalbiams apie jūrą ir Klaipėdą, skambės geriausios šokių muzikos ritmais, o rimstant Jūros šventės bangoms – sekmadienį, pristatys ekologiškų idėjų ir atsakingo poilsiavimo prasmę.

Smiltynės paplūdimyje šalia centrinės gelbėjimo stoties, ant Baltijos jūros kranto jaukioje scenoje lankytojus pasitiks klaipėdietiški pokalbiai ir šiuolaikinė muzika. Dalyvaus žinomi Lietuvos žmonės, kurių gyvenimas labai susijęs su Klaipėda.

Klaipėdai – 770

Jūros šventės rengėjai skelbia, kad apie šimtą įvairaus žanro renginių savo programoje talpinanti šventė šį kartą su išskirtinėmis dovanomis skiriama 770-ies metų įkūrimo jubiliejų mininčiai Klaipėdai.

Ypatinga miestui diena – rugpjūčio 1-oji, oficiali Klaipėdos gimimo diena, 13 val. prasidės raudonojo ąžuolo sodinimu Danės skvere, netrukus –  teatralizuotas plaukimas nuo miesto rotušės iki piliavietės. 14.00 val. Klaipėdos piliavietėje iškilmingai bus pakelta miesto vėliava. 14.30 – atidaryta paroda „Neįteikta dovana karalienei Luizei“.

Minint garbų miesto jubiliejų, kaip ir pernai, Klaipėdos kultūros magistro žiedų apdovanojimą galės stebėti visi norintys klaipėdiečiai ar miesto svečiai. 16 val. istorinėje erdvėje – Klaipėdos piliavietėje, vyks iškilminga ir ypatinga apdovanojimų ceremonija.

Jūriški susitikimai

Liepos 29-31 d. su šūkiu „Banguok laisvai“ Klaipėdoje švartuojasi laukiamiausias vasaros renginys – Jūros šventė. Šiais metais laisvai banguojančios Jūros šventės bangos persipins su 770-metų jubiliejų švenčiančios Klaipėdos renginiais ir miestiečius bei svečius kvies švęsti ir ketvirtą dieną, rugpjūčio 1-ąją. Tarp tris dienas vykstančių Jūros šventės renginių – garbingos jūrinės tradicijos: negrįžusių iš jūros pagerbimas, tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“, jūriški susitikimai ir jūriškos naujienos.

Jeigu susidomėjote kaimyninės Klaipėdos didžiąja metų švente, būtinai peržvelkite ir jos beveik keturių dienų programą internete. Švęsti su kaimynais – geras lietuvio paprotys.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite