Savaitgalį įvedamas vasaros laikas: ekspertai pataria organizmą pratinti iš anksto

Paskutinio mėnesio sekmadienio, kovo 28-osios, naktį suksime laikrodžių rodykles valanda į priekį. Draudikai pastebi, kad tuomet šokteli avaringumo statistika.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad išnagrinėjus keleto pastarųjų metų eismo įvykių statistiką pastebėta, jog daugiausiai eismo įvykių fiksuojama ne pačiomis pirmosiomis dienomis po pavasarinio laiko persukimo, o savaitės vidurio link.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos nuotr.

„Sekmadieniai persukus laiką paprastai būna ramesni, matyt, žmonės stengiasi išnaudoti sutrumpėjusią dieną pasyviam poilsiui. Tačiau jau nuo pirmadienio eismo įvykių skaičiai pradeda augti, piką pasiekia antradienį ir trečiadienį, o panašus avaringumo lygis išsilaiko iki savaitės pabaigos. Todėl būtų geriausia, kad gatvėje ir prie vairo itin atidūs būtume tol, kol prie naujo režimo adaptuosis tiek mūsų organizmas, tiek automobilių srautai keliuose. Po kurio laiko žmogaus organizmas pripranta prie naujo laiko ir viskas vėl grįžta į senas vėžes“, – sako A. Žiukelis.

Jo teigimu, iš kelerių pastarųjų metų išsiskiria tik 2020-ieji, kai didesnis avaringumo šuolis nefiksuotas dėl judėjimą šalies viduje stipriai pakoregavusio karantino.

Naktį „kertame“ laiko juostą
Draudikai pastebi, kad po laiko persukimo tam tikros eismo įvykių aplinkybės tampa dažnesnės. „Pastebėjome, kad persukus laiką keliskart padaugėja eismo įvykių statant automobilius, daugiau fiksuojama avarijų, sukeltų važiuojant atbuline eiga ar atsitrenkiant į kito automobilio galinę dalį. Tikrai pasitaiko žmonių, kuriems laiko persukimas išbalansuoja visą paros ritmą, tad ir vairuotojai bei kiti eismo dalyviai būna išsiblaškę, gal neišsimiegoję, labai skuba ir dėl to neįvertina visų aplinkybių“, – aiškina A. Žiukelis.

Kad laiko persukimas gali neigiamai paveikti savijautą – atsiranda nemiga, įtampa, sunkiau susikaupti – tvirtina ir daugelis žmonių, ir medikai, ir mokslininkai. JAV Kolorado universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, jog pirmąją savaitę po pavasarinio laiko persukimo JAV fiksuojama 6 proc. daugiau sunkių avarijų. Tokia išvada padaryta išanalizavus beveik 733 tūkst. eismo įvykių nuo 1996 iki 2017 metų.

Procentai, ko gero, būtų dar didesni, jei tyrėjai būtų analizavę ne tik sunkius, bet ir visus kitus užfiksuotus eismo įvykius.

Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad neigiama laiko persukimo įtaka žmogaus organizmui labiausiai pasireiškia pirmomis dienomis, tačiau adaptacija gali trukti iki dviejų savaičių. A. Žiukelio teigimu, bendrovės statistika rodo, kad didžiausia avaringumo rizika yra pirmąją savaitę.

Kai kurie mokslininkai laiko persukimą net vadina mažuoju laiko juostų kirtimu, lygindami jį su laikinais savijautos ir miego pokyčiais, kuriuos sukelia skrydis lėktuvu, kertant laiko juostas.

Mieguistumas gali prilygti alkoholio poveikiui
A. Žiukelis sako, kad pagrindinė problema po pavasarinio laiko persukimo yra sumažėjęs miego laikas ir dėl to galintis atsirasti nuovargis, išsiblaškymas ir mieguistumas. Prie visų šių aspektų vairuotojų kantrybę šiemet gali mėginti ir kiek didesni automobilių srautai miestuose, nes į mokyklas grįžta mokiniai. Draudimo eksperto teigimu, pamažu grįžtame į tą realybę, kurioje miestų gatvėse beveik nuolat formuojasi spūstys.

Persukus laiką daugelis skundžiasi kurį laiką jaučiamu mieguistumu. „Tokia būsena ganėtinai pavojinga: sulėtėja sprendimų priėmimo greitis, pailgėja reakcijos laikas, darosi sudėtinga susikoncentruoti ir tinkamai pasverti visas aplinkybes. Ne veltui vairavimo ekspertų mieguistumas neretai prilyginamas apsvaigimui nuo alkoholio“, – sako A. Žiukelis.

Pamarys.eu

Hits: 28

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasaulinė kultūros diena paminėta virtualiai

1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų bei istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasauline kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūros vertybes. Šia proga Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus specialistai pakvietė visus kolegas bei kitų kultūros įstaigų darbuotojus, meno kolektyvus, bibliotekos lankytojus dalyvauti virtualioje viktorinoje „Kultūra – tau, man, kitiems…“, skirtoje šiai dienai paminėti. Kultūra kiekvienam iš mūsų yra

Sinoptikai džiugina: savaitgalį kai kur bus iki 19 laipsnių šilumos

Jau keletą dienų netoli mūsų šalies besisukantis ir tankius debesis plukdantis ciklonas niekur nesitrauks ir šiandien, tačiau debesų sluoksnis nebebus toks vientisas, daugelyje rajonų bent retkarčiais pasirodys saulė. Lietaus taip pat bus mažiau – palis tik vietomis, daugiausiai pietinėje šalies dalyje, vyraus trumpalaikio pobūdžio lietus. Įdienojus papūs stiprokas šiaurės rytų vėjas, kai kur gūsiai sieks 15 m/s. Iš rytų plūs šiltesnio oro masė, todėl net ir storesni debesys nesutrukdys orui sušilti iki 9-14 laipsnių. Šeštadienį debesuotumas bus nepastovus – naktį

Šilutės meno mokykla švenčia 55 metų veiklos sukaktį

Pandemija ir karantinai dėl COVID-19 nesutrukdė Šilutės meno mokyklos bendruomenei švęsti savo įstaigos veiklos 55 metų sukaktį. Tereikia užsukti į šios mokyklos interneto svetainę. Šios mokyklos istorija prasidėjo 1965 metų rugsėjo 1 d. Jau peržengtas 55 metų slenkstis. Į gyvenimą išlydėta per 1600 muzikantų, keli šimtai dailės skyriaus mokinių, šokėjų. Būtent muzikos, dailės ir šokio meno mokoma šioje mokykloje, kuri yra papildomo ugdymo, tad tėvai už savo vaikų lavinimą moka nustatytą mokestį. Šventes, kai suguža gausybė svečių, buvusių pedagogų, mokinių,

Nauja tvarka perkant automobilį

Lietuvoje nuo gegužės 1 d. ims veikti Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema: pirkdami automobilį gausite specialų kodą. Su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siejama sistema norima, kad gyventojai nesusidurtų su nesąžininga prekyba automobiliais, o jų teisės būtų apsaugotos, kad būtų suformuota skaidri transporto priemonių bei jų detalių prekyba, sumažėtų šioje srityje nesąžiningų sandorių, valstybė gautų priklausančius mokesčius. Vidaus reikalų ministrė  A. Bilotaitė pastebėjo, kad iki šiol dauguma automobilių pirkimo-pardavimo sandorių vyksta grynaisiais pinigais, taip galima

Taip pat skaitykite