Savaitgalį įvedamas vasaros laikas: ekspertai pataria organizmą pratinti iš anksto

Paskutinio mėnesio sekmadienio, kovo 28-osios, naktį suksime laikrodžių rodykles valanda į priekį. Draudikai pastebi, kad tuomet šokteli avaringumo statistika.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad išnagrinėjus keleto pastarųjų metų eismo įvykių statistiką pastebėta, jog daugiausiai eismo įvykių fiksuojama ne pačiomis pirmosiomis dienomis po pavasarinio laiko persukimo, o savaitės vidurio link.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos nuotr.

„Sekmadieniai persukus laiką paprastai būna ramesni, matyt, žmonės stengiasi išnaudoti sutrumpėjusią dieną pasyviam poilsiui. Tačiau jau nuo pirmadienio eismo įvykių skaičiai pradeda augti, piką pasiekia antradienį ir trečiadienį, o panašus avaringumo lygis išsilaiko iki savaitės pabaigos. Todėl būtų geriausia, kad gatvėje ir prie vairo itin atidūs būtume tol, kol prie naujo režimo adaptuosis tiek mūsų organizmas, tiek automobilių srautai keliuose. Po kurio laiko žmogaus organizmas pripranta prie naujo laiko ir viskas vėl grįžta į senas vėžes“, – sako A. Žiukelis.

Jo teigimu, iš kelerių pastarųjų metų išsiskiria tik 2020-ieji, kai didesnis avaringumo šuolis nefiksuotas dėl judėjimą šalies viduje stipriai pakoregavusio karantino.

Naktį „kertame“ laiko juostą
Draudikai pastebi, kad po laiko persukimo tam tikros eismo įvykių aplinkybės tampa dažnesnės. „Pastebėjome, kad persukus laiką keliskart padaugėja eismo įvykių statant automobilius, daugiau fiksuojama avarijų, sukeltų važiuojant atbuline eiga ar atsitrenkiant į kito automobilio galinę dalį. Tikrai pasitaiko žmonių, kuriems laiko persukimas išbalansuoja visą paros ritmą, tad ir vairuotojai bei kiti eismo dalyviai būna išsiblaškę, gal neišsimiegoję, labai skuba ir dėl to neįvertina visų aplinkybių“, – aiškina A. Žiukelis.

Kad laiko persukimas gali neigiamai paveikti savijautą – atsiranda nemiga, įtampa, sunkiau susikaupti – tvirtina ir daugelis žmonių, ir medikai, ir mokslininkai. JAV Kolorado universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, jog pirmąją savaitę po pavasarinio laiko persukimo JAV fiksuojama 6 proc. daugiau sunkių avarijų. Tokia išvada padaryta išanalizavus beveik 733 tūkst. eismo įvykių nuo 1996 iki 2017 metų.

Procentai, ko gero, būtų dar didesni, jei tyrėjai būtų analizavę ne tik sunkius, bet ir visus kitus užfiksuotus eismo įvykius.

Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad neigiama laiko persukimo įtaka žmogaus organizmui labiausiai pasireiškia pirmomis dienomis, tačiau adaptacija gali trukti iki dviejų savaičių. A. Žiukelio teigimu, bendrovės statistika rodo, kad didžiausia avaringumo rizika yra pirmąją savaitę.

Kai kurie mokslininkai laiko persukimą net vadina mažuoju laiko juostų kirtimu, lygindami jį su laikinais savijautos ir miego pokyčiais, kuriuos sukelia skrydis lėktuvu, kertant laiko juostas.

Mieguistumas gali prilygti alkoholio poveikiui
A. Žiukelis sako, kad pagrindinė problema po pavasarinio laiko persukimo yra sumažėjęs miego laikas ir dėl to galintis atsirasti nuovargis, išsiblaškymas ir mieguistumas. Prie visų šių aspektų vairuotojų kantrybę šiemet gali mėginti ir kiek didesni automobilių srautai miestuose, nes į mokyklas grįžta mokiniai. Draudimo eksperto teigimu, pamažu grįžtame į tą realybę, kurioje miestų gatvėse beveik nuolat formuojasi spūstys.

Persukus laiką daugelis skundžiasi kurį laiką jaučiamu mieguistumu. „Tokia būsena ganėtinai pavojinga: sulėtėja sprendimų priėmimo greitis, pailgėja reakcijos laikas, darosi sudėtinga susikoncentruoti ir tinkamai pasverti visas aplinkybes. Ne veltui vairavimo ekspertų mieguistumas neretai prilyginamas apsvaigimui nuo alkoholio“, – sako A. Žiukelis.

Pamarys.eu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite