Sausra nepakenkė nei daržovių, nei javų derliui

Žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Piktupėnų javas“ jau baigia nuimti šių metų derlių. Karšta ir sausa vasara lėmė gausų javų derlių. Nors šių metų derlius davė pelno, juo kooperatyvas dengs pastarųjų 6 metų nuostolius.

Ilgametis kooperatyvo darbuotojas Arvydas Kiupelis sandėliuoja nukastas bulves autokrautuvu.

Atsisakė rapsų
Vasarą vyravusi sausra teigiamai paveikė žiemkenčių derlių. Gerai išžiemojo ir užderėjo kviečiai bei kvietrugiai. Jų šiemet ŽŪK „Piktupėnų javas“ prikūlė po 6 tonas iš hektaro.
Pasak kooperatyvo pirmininko Algirdo Steponavičiaus, pernai buvo patirta nemenkų nuostolių dėl iššalusių žieminių kviečių. „Reikėjo atsėti net 350 hektarų. Net kvietrugiai buvo iššalę. Dėl rizikos, kad žiemkenčiai iššals ir šiemet nebesėjome rapsų. Jau 6 metu iš eilės žieminių pasėlių žūdavo nuo 60 iki 100 proc. Per šį laikotarpį patirtą nuostolį vertiname per 435 tūkst. eurų“, – pasakojo A. Steponvaičius.
Kooperatyvui atsisakius auginti kaprizingus žieminius rapsus, buvę jų plotai užsėjami žieminiais kviečiais – šį rudenį jų pasėta per 400 ha.
Šiemet dėl sausros šiek tiek nukentėjo vasariniai kviečiai. Jiems trūko drėgmės, tad rekordinio derliaus nebyrėjo. „Piktupėnų javo“ laukuose jų prikulti šiemet pavyko po 5-5,5 tonos iš hektaro.
Visas kooperatyvo grūdų derlius jau parduotas. Dalis realizuota pagal išankstines sutartis, sudarytas dar vasaį. Tai sudarė ketvirtadalį viso derliaus. Sutartyse buvo fiksuota kaina – po 178 Eu už toną. Vėliau kainos nukrito, mat šiemet javai užderėjo gerai, tad vidutinė kaina už toną besiekė 140 €.

Rūšiuojamos paskutinės šių metų derliaus bulvės.

ŽŪK „Piktupėnų javas“ šiemet įsirengė specialius grūdų laikymo bokštus, iš kurių lengva grūdus pakrauti į transportą. Grūdus kooperatyvas paruošiami iki pardavimui tinkamos būklės. Ūkyje įrengtoje džiovykloje per parą išdžiovinama iki 100 tonų grūdų. Iš bokštų greitai pakraunant grūdus, sutaupoma transporto išlaidų. Už tinkamai išvalytus ir reikiamos drėgmės grūdus supirkėjai moka brangiau.
Daržoves parduos Europoje
Augalininkystės ūkio vadovas sakė, kad jau nuimta apie 90 proc. viso bulvių derliaus, visi burokėliai. Morkas specialiu kombainu bus pradėta doroti sulaukus pirmųjų šalnų.
Vertindamas šiemetinį derlių A. Steponavičius sakė, jog jis panašus kaip ir pernai: „Teko girdėti, kad Lietuvos mastu šiemet daržovių derlius mažesnis, bet lygindamas pernykščius rezultatus, galiu pasakyti, kad mūsų ūkyje jie panašūs kaip ir pernai“.
Dėl Rusijos paskelbto embargo prarastos tenykštės rinkos. Pasak A. Steponavičiaus, daržovių stygių jaučia Europa. Į ŽŪK „Piktupėnų javas“ jau kreipėsi Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Italijos daržovių pirkėjai. Tik jie siūlo kone tokias pat kainas, kaip ir Lietuvos rinkoje.
Dalį daržovių nuperka ir vietoje. Į ŽŪK „Piktupėnų javas“ ūkį atvyksta nemažai žmonių, kurie pageidauja įsigyti daržovių savo reikmėms. Tai labai patogu ūkiui, mat produkcija iš karo parduodama ir nereikia krauti į sandėlį.

ŽŪK „Piktupėnų javas“ vadovas Algirdas Steponavičius nesiskundžia šių metų derliumi.

Pasak A. Steponavičiaus, šiemet nemažai problemų kėlė parazitiniai vabalai, kurie, ieškodami drėgmės, graužė daržoves. Papildomo darbo atsirado ir jas rūšiuojant, mat pažeistos daržovės jau skiriamos prie pašarinių. Ūkio vadojas sakė, kad gyvulius auginantys žmonės noriai perka likusias daržoves pašarams, mat jos gerokai pigesnės už pašarinius grūdus.
Trūksta drėgmės
Šiemet laukuose buvo naudojama speciali laistymo įranga daržovių pasėliams laistyti. „Turime išsikasę tris tvenkinius, kurių vanduo ir buvo naudojamas laistymui. Drėgmės buvo tiek mažai, kad vienu tarpu tvenkiniuose neliko vandens… Per parą su šia įranga galima palaistyti apie 15 ha plotą. Žinoma, yra buvę metu, kai šios įrangos nė neprisireikdavo“, – sakė A. Steponavičius.
Šylantis klimatas ir užsitęsusi sausra, lėmė, kad ir šiemet pasėti žiemkenčiai kol kas dygsta labai vangiai. Ir jiems verkiant reikėtų bent trumpo lietaus, tai padėtų želmenims šaknytis.
Kaip įprasta, derliaus nuėmimo laikotarpiu ŽŪK „Piktupėnų javas“ samdo talkininkų. Su jais atsiskaitoma pagal paslaugų kvitus. Ūkio vadovas neslėpė, kad vis sunkiau rasti rimtai darbui nusiteikusių žmonių. „Greičiausiai tai emigracijos padariniai. O ir šiaip vyrauja tendencija, kad žmonių noras dirbti nekvalifikuotą darbą mažėja“, – su nerimo gaida kalbėjo A. Steponavičius.

Simonas SKUTULAS

Hits: 85

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Ką valgyti netoleruojantiems fruktozės?

Užvalgius kai kurių vaisių atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jūsų organizmas netoleruoja fruktozės.  Fruktozė – natūralus vaisių cukrus, kurio yra meduje, vaisiuose, daržovėse ir uogose. Duomenys rodo, kad Europoje fruktozės netoleruoja maždaug 30 proc. gyventojų. Laimė, kad ne visuose vaisiuose, daržovėse ar uogose gausu fruktozės, todėl tiems, kurie jos netoleruoja – svarbu žinoti kiek ir ko valgyti.   „Yra dvi fruktozės netoleravimo formos: įgimtas arba įgytas fruktozės netoleravimas. Žmonėms, kurie netoleruoja fruktozės pavalgius tam tikrų produktų gali atsirasti nemalonių

Taip pat skaitykite