Saulėtas „Šaktarpis“ Rusnėje

Šeštadienį Rusnėje vykusi „Šaktarpio“ šventė buvo pirmoji šių metų Šilutės rajono šventė po atviru dangumi. Rusnės prieplaukoje švartavosi laivai, o ant kranto katiluose kunkuliavo košė, žuvienė, čirškėjo blynai, daug ko siūlė prekybininkai, – žodžiu, pasiūla tenkino net išrankų pirkėją. Pasirodė rusniškių ir rajono šokių kolektyvai, buvo smagių dainų ir linksmos muzikos. Nors pūtė vėjelis, šiaušęs vandenis, šilumos jau netrūko.

Nuo Rusnės seniūnijos į uostelį atžygiavo šventinė eisena. Jos priekyje – pagrindinė Rusnės šeimininkė Dalia Drobnienė, kartais pavadinama iškalbingiausia rajono seniūne. Turi moteris talentą pakalbinti kiekvieną, skirdama vis kitokį kreipinį ar pagyrimą. Iškalbingoji Dalia padėkojo ir saulei, tądien spinduliuose išmaudžiusiai kiekvieną „Šaktarpio“ šventės dalyvį ar žiūrovą.

Šalia didelio medinio laivo su užrašu „Rusnė“ ir Lietuvos trispalvės vėliavos burėmis suplevėsavo net dvi „Šaktarpio“ vėliavos (nuotr.)

Į sceną pasveikinti šventės proga kilo Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Sigitas Šeputis, iš Seimo atvykę Artūras Skardžius, Kęstas Komskis, o tarp žiūrovų vaikštinėjęs trečiasis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis į sceną nekopė. Prie šachmatų lentos palinkę du jauni vaikinai juokavo, kad trumpi sveikinimai – geras ženklas…

Gražia daina susirinkusius pasveikino iš Šilutės atvykęs Reginos Jokubaitytės vadovaujamas „Verdainės“ folkloro kolektyvas, netrukus sutrypęs ir pirmąjį šokį. Juos keitė Mažosios Lietuvos tautiniais rūbais pasipuošę „Rusniečio“ šokėjai, kolegos iš Švėkšnos, kiti. Gražu buvo žiūrėti į Rusnės jaunimą ant šokiams skirtos pakylos, tuo išskirtinai pasidžiaugė ir šventei vadovavusi Dalia, o žiūrovai negailėjo plojimų.

Rusniškiai ruošiasi išvykai pas draugus į Vokietiją. Surengtas savos kūrybos darbų aukcionas, kad pavyktų susirinkti lėšų kelionei. Rusnėje savo salos grožį ant popieriaus geba perkelti ir mažieji salos gyventojai, ir vyresnieji. Ant pylimo stenduose buvo galima pamatyti kopijas šių darbų, kurių autoriai šįkart apdovanoti gausybe prizų.

Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė ir vadybininkė Sonata Verbučianskė vaišino kafija, šilutiškis bankininkas Aidas Ragelis didelėje keptuvėje čirškino bulvinius blynus, net Seimo vicepirmininkas ir meras stojo į eilę paragauti.

Kaimo turizmo verslu užsiimanti Daivos ir Raimondo Plikšnių šeima sukosi apie didelį katilą – iš čia sklido labai skanaus viralo kvapai. Po kiek? Ogi spec. pinigų, kurie kursavo prie garuojančių valgių, derėjo įsigyti „muitinėje“, kuri veikė prie įėjimo į šventės teritoriją. Klok eurų, gausi „Šaktarpio“ valiutos ir galėsi pirktis košės, sriubos.

Verta paminėti, kad pagrindinių virėjų pareigas daugiausia ėjo vyrai… Smagu, kad bent per šventę moterys tebuvo pagalbininkės, šalia tėvų ir motinų sukosi ir daug vaikų.

Kas ką pirko, kas ką pardavė? Plaštakos storumo lašinių atvežė ūkininkai iš Kauno rajono, kitoje vietoje lentynos irgi buvo nukrautos skaniai kvepiančia rūkyta mėsa. Pasirodo, ir čia beprekiaujanti moteris iš Kauno rajono. Žuvies buvo įvairios, ja prekiavo me tik rusniškiai, bet ir iš toliau atvykusieji.

Kol į šventę atvykę suaugusieji rinkosi kepinių, atvežtų iš Kėdainių rajono, vaikai galėjo gražinti ne vieną dešimtį šlaite sustatytų inkilų paukšteliams. Nemažai žiūrovų traukė pasieniečių technika, paklusnus tarnybinis šuo.

Graži šventė, už kurią verta padėkoti Rusnės bendruomenei, garsiai naujomis tradicijomis, sumanymais ir gebėjimu gyventi savaip. Gavo „Šaktarpio“ žiūrovai ir dovaną – Rusnę garsinančio „Eurovizijos“ atrankoje dalyvavusio Valdo Lacko ir jo žmonos Vainoros koncertą.

Stasė SKUTULIENĖ

Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė ir vadybininkė Sonata Verbučianskė vaišino kafija

Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė ir vadybininkė Sonata Verbučianskė vaišino kafija

 

Hits: 85

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Ką valgyti netoleruojantiems fruktozės?

Užvalgius kai kurių vaisių atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jūsų organizmas netoleruoja fruktozės.  Fruktozė – natūralus vaisių cukrus, kurio yra meduje, vaisiuose, daržovėse ir uogose. Duomenys rodo, kad Europoje fruktozės netoleruoja maždaug 30 proc. gyventojų. Laimė, kad ne visuose vaisiuose, daržovėse ar uogose gausu fruktozės, todėl tiems, kurie jos netoleruoja – svarbu žinoti kiek ir ko valgyti.   „Yra dvi fruktozės netoleravimo formos: įgimtas arba įgytas fruktozės netoleravimas. Žmonėms, kurie netoleruoja fruktozės pavalgius tam tikrų produktų gali atsirasti nemalonių

Taip pat skaitykite