Saulėtas „Šaktarpis“ Rusnėje

Šeštadienį Rusnėje vykusi „Šaktarpio“ šventė buvo pirmoji šių metų Šilutės rajono šventė po atviru dangumi. Rusnės prieplaukoje švartavosi laivai, o ant kranto katiluose kunkuliavo košė, žuvienė, čirškėjo blynai, daug ko siūlė prekybininkai, – žodžiu, pasiūla tenkino net išrankų pirkėją. Pasirodė rusniškių ir rajono šokių kolektyvai, buvo smagių dainų ir linksmos muzikos. Nors pūtė vėjelis, šiaušęs vandenis, šilumos jau netrūko.

Nuo Rusnės seniūnijos į uostelį atžygiavo šventinė eisena. Jos priekyje – pagrindinė Rusnės šeimininkė Dalia Drobnienė, kartais pavadinama iškalbingiausia rajono seniūne. Turi moteris talentą pakalbinti kiekvieną, skirdama vis kitokį kreipinį ar pagyrimą. Iškalbingoji Dalia padėkojo ir saulei, tądien spinduliuose išmaudžiusiai kiekvieną „Šaktarpio“ šventės dalyvį ar žiūrovą.

Šalia didelio medinio laivo su užrašu „Rusnė“ ir Lietuvos trispalvės vėliavos burėmis suplevėsavo net dvi „Šaktarpio“ vėliavos (nuotr.)

Į sceną pasveikinti šventės proga kilo Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Sigitas Šeputis, iš Seimo atvykę Artūras Skardžius, Kęstas Komskis, o tarp žiūrovų vaikštinėjęs trečiasis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis į sceną nekopė. Prie šachmatų lentos palinkę du jauni vaikinai juokavo, kad trumpi sveikinimai – geras ženklas…

Gražia daina susirinkusius pasveikino iš Šilutės atvykęs Reginos Jokubaitytės vadovaujamas „Verdainės“ folkloro kolektyvas, netrukus sutrypęs ir pirmąjį šokį. Juos keitė Mažosios Lietuvos tautiniais rūbais pasipuošę „Rusniečio“ šokėjai, kolegos iš Švėkšnos, kiti. Gražu buvo žiūrėti į Rusnės jaunimą ant šokiams skirtos pakylos, tuo išskirtinai pasidžiaugė ir šventei vadovavusi Dalia, o žiūrovai negailėjo plojimų.

Rusniškiai ruošiasi išvykai pas draugus į Vokietiją. Surengtas savos kūrybos darbų aukcionas, kad pavyktų susirinkti lėšų kelionei. Rusnėje savo salos grožį ant popieriaus geba perkelti ir mažieji salos gyventojai, ir vyresnieji. Ant pylimo stenduose buvo galima pamatyti kopijas šių darbų, kurių autoriai šįkart apdovanoti gausybe prizų.

Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė ir vadybininkė Sonata Verbučianskė vaišino kafija, šilutiškis bankininkas Aidas Ragelis didelėje keptuvėje čirškino bulvinius blynus, net Seimo vicepirmininkas ir meras stojo į eilę paragauti.

Kaimo turizmo verslu užsiimanti Daivos ir Raimondo Plikšnių šeima sukosi apie didelį katilą – iš čia sklido labai skanaus viralo kvapai. Po kiek? Ogi spec. pinigų, kurie kursavo prie garuojančių valgių, derėjo įsigyti „muitinėje“, kuri veikė prie įėjimo į šventės teritoriją. Klok eurų, gausi „Šaktarpio“ valiutos ir galėsi pirktis košės, sriubos.

Verta paminėti, kad pagrindinių virėjų pareigas daugiausia ėjo vyrai… Smagu, kad bent per šventę moterys tebuvo pagalbininkės, šalia tėvų ir motinų sukosi ir daug vaikų.

Kas ką pirko, kas ką pardavė? Plaštakos storumo lašinių atvežė ūkininkai iš Kauno rajono, kitoje vietoje lentynos irgi buvo nukrautos skaniai kvepiančia rūkyta mėsa. Pasirodo, ir čia beprekiaujanti moteris iš Kauno rajono. Žuvies buvo įvairios, ja prekiavo me tik rusniškiai, bet ir iš toliau atvykusieji.

Kol į šventę atvykę suaugusieji rinkosi kepinių, atvežtų iš Kėdainių rajono, vaikai galėjo gražinti ne vieną dešimtį šlaite sustatytų inkilų paukšteliams. Nemažai žiūrovų traukė pasieniečių technika, paklusnus tarnybinis šuo.

Graži šventė, už kurią verta padėkoti Rusnės bendruomenei, garsiai naujomis tradicijomis, sumanymais ir gebėjimu gyventi savaip. Gavo „Šaktarpio“ žiūrovai ir dovaną – Rusnę garsinančio „Eurovizijos“ atrankoje dalyvavusio Valdo Lacko ir jo žmonos Vainoros koncertą.

Stasė SKUTULIENĖ

Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė ir vadybininkė Sonata Verbučianskė vaišino kafija

Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė ir vadybininkė Sonata Verbučianskė vaišino kafija

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite