„Saulės“ gimnazijos direktorė apie ukrainiečių vaikų ugdymą: „Pirmiausia turime sukurti saugumo atmosferą“

„Nuo karo siaubo Ukrainoje bėgantys vaikai ir jų šeimos atsiveža įvairias, dažnai skausmingas, patirtis ir jų įsitraukimui į bendruomenės gyvenimą reikia laiko“, – sako Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė.

Ji pati lankėsi šeimose, susipažino su mamomis, kvietė vaikus į mokyklą. Pamažu vaikai įsitraukė, nes yra imlūs, smalsūs, o ir nauji bendraklasiai juos pasitiko labai geranoriškai. Pirmomis savaitėmis vaikai tik susipažino, vyko į ekskursijas, baseiną. Pokalbiuose su bendraamžiais iš pradžių padėjo „Google“ vertėjas.

Miestelio gimnazijoje dabar mokosi 14 vaikų iš Ukrainos – nuo pirmokų iki devintokų. Į Švėkšną daugelis atvyko su mamomis ar tetomis prieš gerą mėnesį ir gimnaziją lanko jau nuo kovo 7 d.

Kvietė ateiti susipažinti

„Kai sužinojau, kad į mūsų miestelį atvyko ukrainiečių su vaikais, pati važiavau pas juos susipažinti. Buvo pirmosios jų dienos pas mus. Jie išsigandę, nieko čia nepažįsta, o dar prisistato mokyklos direktorė… Raminau, juokavau. Kai pradėjo megztis pokalbis su mamomis, vaikai atsipalaidavo, pakviečiau ateiti į mokyklą – tiesiog apsidairyti, pasižiūrėti. Taip sutapo, kad ir palaikymo Ukrainai renginį planavome“, – pasakoja D. Dirgėlienė.

Direktorės žodžiais, nuo karo bėgančių nei suaugusiųjų, nei vaikų, negalima išsyk siųsti į darbus, pamokas ar duoti kažkokių kitų įpareigojimų. Pirmiausia mums, priimantiesiems, reikia užsitarnauti jų pasitikėjimą, sukurti jiems socialinį, psichologinį saugumo jausmą, aprodyti aplinką, kad jie geriau pasijustų.

Taigi pirmosios savaitės buvo skirtos vaikų adaptacijai, pažinčiai tiek su mokykla, tiek su miesteliu ir visu Šilutės kraštu. Visiems ukrainiečių vaikams – nuo jauniausių iki vyriausių, o kartais dalyvaudavo ir jų mamos, – vyko bendri teminiai užsiėmimai. Į mokyklą jie ateidavo maždaug 4 valandoms: vyko lietuvių kalbos diena, kai visi išgirdo apie mūsų kalbos pagrindus. Buvo įdomiosios fizikos, biologijos dienos, kai ukrainiečiai keliavo į Ventės ragą, mokėsi gimnazijoje, sporto diena, kai visi džiaugėsi baseinu ir t. t.

Pasak direktorės, taip vaikus pažino mokyklos pedagogai, administracija, o per bendras edukacines veiklas – ir mokiniai.

„Mūsų vaikai greitai pasitelkė į pagalbą „Google“ vertėjus ir rado bendros kalbos, veiklų su bendraamžiais“, – kalba D. Dirgėlienė.

Anot jos, kalbos barjeras iškyla ir jaunesniems mokytojams, kurie nemoka rusiškai. Padedant savivaldybei, mokykloje jau dirba mokytojų padėjėjas, kuris vertėjauja per pamokas.

Į pamokas – tik po dviejų savaičių

Ukrainiečiai jų amžių atitinkančiose klasėse mokytis pradėjo maždaug trečią mokyklos lankymo savaitę – jie turėjo individualius tvarkaraščius, po 4–5 pamokas per dieną. Nuo šios savaitės visi jau mokosi pagal bendrą tvarkaraštį.

„Anot vyresniųjų mokinių, ir Ukrainoje jie mokėsi tuos pačius dalykus, bet skiriasi mokymo metodika, būdai. Sako, kad pas mus įdomiau. Vienas vaikinas, išėjęs iš matematikos pamokos, tvirtino, kad šitos temos namuose nesupratęs – o dabar jam tapę aišku“, – pasakoja D. Dirgėlienė ir prideda, kad tie ugdymo programų skirtumai, tikėtina, gali išryškėti pasimokius ilgiau.

Bendrauja su mokinių šeimomis

Pasak gimnazijos direktorės, kad vaikai mokykloje jaustųsi kiek įmanoma geriau, bendrauti reikia ne tik su jais, bet ir su jų šeimomis. Mokyklos iniciatyva vaikų mamoms ir globėjoms suskurta speciali grupė socialiniuose tinkluose, kad jos gautų informacijos apie vaikų veiklą mokykloje, miestelio įvykius.

„Sakyčiau, vaikai atsiveria, patiki saugumu. Prisimenu, kai susipažinau su vienu paaugliu, jis sėdėjo kambario kampe su dviem kapišonais ant galvos. Nei žodžio man nepasakė. Galvojau, vaikeli, kaip mes tave prakalbinsim, ar prakalbinsim. Kapišonus jis jau nusiėmė, jau sveikinasi, šypteli man. Visokių yra vaikų – kaip ir pas mus. Ne visi nori mokytis, ne visiems sekasi, bet mokykloje jie jaučiasi vis drąsiau“, – sako D. Dirgėlienė.

Naujausiais duomenimis, Lietuvos darželius ir mokyklas lanko daugiau kaip 7 tūkst. Ukrainos vaikų. Dauguma lanko ugdymo įstaigas lietuvių mokomąją kalba. Vyriausybė iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusių karo pabėgėlių būtiniausioms švietimo reikmėms papildomai skyrė 3,7 mln. eurų. Iš jų numatoma padengti ukrainiečių vaikų ugdymo, studentų stipendijų, suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymo išlaidas. Didžiausia dalis lėšų – 2,16 mln. eurų – skiriama iš Ukrainos atvykusių vaikų ugdymui pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.

Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vairuotojams – apie saugų vairavimą esant permainingoms oro ir eismo sąlygoms

Iškritęs sniegas, spustelėjęs šaltukas, atlydys, plikledis ar lietus bei kitos oro permainos kai kuriems vairuotojams tampa nemalonia staigmena.  Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) primena vairuotojams, ką reiktų prisiminti, kai oro sąlygos nuolat keičiasi.   Koks yra saugus atstumas? Važiuojant žiemos sąlygomis, reikėtų važiuoti ne tik lėčiau, bet ir rinktis didesnį atstumą iki priešais važiuojančių automobilių. Kad, esant pavojingai situacijai ar slidžiai kelio dangai, užtektų laiko sustabdyti automobilį. Stabdymas turėtų būti ne staigus, o lėtesnis ir tolygus. Žiemą

4 priežastys, kodėl juntamas skausmas žandikaulio srityje

Skausmas dažniausiai yra vienas pirmųjų simptomų, įspėjančių apie sveikatos sutrikimą. Kiekvieną dieną kalbame, kramtome, kandame, žiovaujame, todėl žandikaulio sąnariams tenka didelis krūvis. Priežasčių, kodėl atsirado skausmas būtent šioje srityje – gali būti daug. Šiame straipsnyje aptarsime 4 pagrindines skausmo atsiradimo priežastis. 1. Lėtinis griežimas dantimis Žandikaulio sąnariai gali sutrikti dėl bruksizmo, kitaip vadinamo dantų griežimu. Griežiant viršutinis ir apatinis žandikauliai stipriai sukandami ir dantys trinami vienas į kitą. Dažnai trinami dantų paviršiai gali sukelti ne tik dantų traumas, bet ir

Trys biuro popieriaus rūšys, ypač reikalingos verslui

Ar teko girdėti pasakymą, kad darbus reikia pradėti nuo balto popieriaus lapo? O ar žinote, kad liaudies dainose dažnai popieriumi buvo vadinami pinigai? Senolių išmintis dažniausiai nemeluoja. Todėl nenuostabu, kad net šiais laikais verslininkams vis dar verta investuoti į aukštos kokybės popierių. Juk jis naudingas daugeliu atvejų, pavyzdžiui, planuojant laiką susitikimams ar užsirašant naudingą informaciją. Reikėtų nepamiršti ir to, kad sėkmingam verslui reikia įvairiausių rūšių popieriaus. Todėl mūsų tikslas – trumpai pristatyti tris biure dažniausiai naudojamas popieriaus rūšis. 1. Kopijavimo

Kada sutrenktą kūno vietą šildyti, kada šaldyti, o kada kreiptis į mediką?

Sinoptikai prognozuoja lijundrą, plikledį. Tad pasivaikščiojimas žiemą gali baigtis netikėtu nugriuvimu paslydus ir vėliau jį lydinčiais skausmais. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pataria, kaip namų sąlygomis greičiau palengvinti raumenų patempimus, sutrenkimus ir kitas traumas. Taip pat paaiškina, kokiais atvejais reikėtų gydytis šaldančiomis, o kokiais – šildančiomis priemonėmis. Šildymas ir šaldymas – ar jie tikrai veiksmingi? Šalčio ir šilumos terapija dažnai yra naudojama patempimams, skausmui, patinimams ir kitoms traumoms gydyti. Anot vaistininkės, tinkamai pasitelktas šaltis arba šiluma gali sumažinti skausmą, padėti pažeistiems

Taip pat skaitykite