„Saulės“ gimnazijos direktorė apie ukrainiečių vaikų ugdymą: „Pirmiausia turime sukurti saugumo atmosferą“

„Nuo karo siaubo Ukrainoje bėgantys vaikai ir jų šeimos atsiveža įvairias, dažnai skausmingas, patirtis ir jų įsitraukimui į bendruomenės gyvenimą reikia laiko“, – sako Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė.

Ji pati lankėsi šeimose, susipažino su mamomis, kvietė vaikus į mokyklą. Pamažu vaikai įsitraukė, nes yra imlūs, smalsūs, o ir nauji bendraklasiai juos pasitiko labai geranoriškai. Pirmomis savaitėmis vaikai tik susipažino, vyko į ekskursijas, baseiną. Pokalbiuose su bendraamžiais iš pradžių padėjo „Google“ vertėjas.

Miestelio gimnazijoje dabar mokosi 14 vaikų iš Ukrainos – nuo pirmokų iki devintokų. Į Švėkšną daugelis atvyko su mamomis ar tetomis prieš gerą mėnesį ir gimnaziją lanko jau nuo kovo 7 d.

Kvietė ateiti susipažinti

„Kai sužinojau, kad į mūsų miestelį atvyko ukrainiečių su vaikais, pati važiavau pas juos susipažinti. Buvo pirmosios jų dienos pas mus. Jie išsigandę, nieko čia nepažįsta, o dar prisistato mokyklos direktorė… Raminau, juokavau. Kai pradėjo megztis pokalbis su mamomis, vaikai atsipalaidavo, pakviečiau ateiti į mokyklą – tiesiog apsidairyti, pasižiūrėti. Taip sutapo, kad ir palaikymo Ukrainai renginį planavome“, – pasakoja D. Dirgėlienė.

Direktorės žodžiais, nuo karo bėgančių nei suaugusiųjų, nei vaikų, negalima išsyk siųsti į darbus, pamokas ar duoti kažkokių kitų įpareigojimų. Pirmiausia mums, priimantiesiems, reikia užsitarnauti jų pasitikėjimą, sukurti jiems socialinį, psichologinį saugumo jausmą, aprodyti aplinką, kad jie geriau pasijustų.

Taigi pirmosios savaitės buvo skirtos vaikų adaptacijai, pažinčiai tiek su mokykla, tiek su miesteliu ir visu Šilutės kraštu. Visiems ukrainiečių vaikams – nuo jauniausių iki vyriausių, o kartais dalyvaudavo ir jų mamos, – vyko bendri teminiai užsiėmimai. Į mokyklą jie ateidavo maždaug 4 valandoms: vyko lietuvių kalbos diena, kai visi išgirdo apie mūsų kalbos pagrindus. Buvo įdomiosios fizikos, biologijos dienos, kai ukrainiečiai keliavo į Ventės ragą, mokėsi gimnazijoje, sporto diena, kai visi džiaugėsi baseinu ir t. t.

Pasak direktorės, taip vaikus pažino mokyklos pedagogai, administracija, o per bendras edukacines veiklas – ir mokiniai.

„Mūsų vaikai greitai pasitelkė į pagalbą „Google“ vertėjus ir rado bendros kalbos, veiklų su bendraamžiais“, – kalba D. Dirgėlienė.

Anot jos, kalbos barjeras iškyla ir jaunesniems mokytojams, kurie nemoka rusiškai. Padedant savivaldybei, mokykloje jau dirba mokytojų padėjėjas, kuris vertėjauja per pamokas.

Į pamokas – tik po dviejų savaičių

Ukrainiečiai jų amžių atitinkančiose klasėse mokytis pradėjo maždaug trečią mokyklos lankymo savaitę – jie turėjo individualius tvarkaraščius, po 4–5 pamokas per dieną. Nuo šios savaitės visi jau mokosi pagal bendrą tvarkaraštį.

„Anot vyresniųjų mokinių, ir Ukrainoje jie mokėsi tuos pačius dalykus, bet skiriasi mokymo metodika, būdai. Sako, kad pas mus įdomiau. Vienas vaikinas, išėjęs iš matematikos pamokos, tvirtino, kad šitos temos namuose nesupratęs – o dabar jam tapę aišku“, – pasakoja D. Dirgėlienė ir prideda, kad tie ugdymo programų skirtumai, tikėtina, gali išryškėti pasimokius ilgiau.

Bendrauja su mokinių šeimomis

Pasak gimnazijos direktorės, kad vaikai mokykloje jaustųsi kiek įmanoma geriau, bendrauti reikia ne tik su jais, bet ir su jų šeimomis. Mokyklos iniciatyva vaikų mamoms ir globėjoms suskurta speciali grupė socialiniuose tinkluose, kad jos gautų informacijos apie vaikų veiklą mokykloje, miestelio įvykius.

„Sakyčiau, vaikai atsiveria, patiki saugumu. Prisimenu, kai susipažinau su vienu paaugliu, jis sėdėjo kambario kampe su dviem kapišonais ant galvos. Nei žodžio man nepasakė. Galvojau, vaikeli, kaip mes tave prakalbinsim, ar prakalbinsim. Kapišonus jis jau nusiėmė, jau sveikinasi, šypteli man. Visokių yra vaikų – kaip ir pas mus. Ne visi nori mokytis, ne visiems sekasi, bet mokykloje jie jaučiasi vis drąsiau“, – sako D. Dirgėlienė.

Naujausiais duomenimis, Lietuvos darželius ir mokyklas lanko daugiau kaip 7 tūkst. Ukrainos vaikų. Dauguma lanko ugdymo įstaigas lietuvių mokomąją kalba. Vyriausybė iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusių karo pabėgėlių būtiniausioms švietimo reikmėms papildomai skyrė 3,7 mln. eurų. Iš jų numatoma padengti ukrainiečių vaikų ugdymo, studentų stipendijų, suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymo išlaidas. Didžiausia dalis lėšų – 2,16 mln. eurų – skiriama iš Ukrainos atvykusių vaikų ugdymui pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.

Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite