Saulės energija pajūryje. Ar jos galima išgauti daugiau?

Atsinaujinanti energija – tvirtas žingsnis tvarios ir taupesnės ateities link – įsitikinę ekspertai. Jau artimoje ateityje ant dažno namo stogo ar žemės bus galima išvysti saulės modulius. Nieko nuostabaus – vos per metus pastebimi sumažėję elektros kaštai, tobulėjančios technologijos įtikina vis daugiau Lietuvos verslininkų ir gyventojų. Be to, nuo šiol įsigalioję Elektros energetikos įstatymo ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai tik palengvins saulės jėgainių įrengimą.

Tuo įsitikino ir klaipėdietis Andrius Meiženis, kuris ant savo namo stogo Dargužių kaime įsirengė saulės jėgainę. Šių metų birželį įrengti saulės moduliai per metus sugeneruos apie 5000 kWh. Tokio kiekio energijos vidutiniškai užtenka standartinio individualaus namo reikmėms.

„Nors tai tik pradžia – saulės elektrinė man jau uždirbo 272 eurus ir CO2 pėdsaką sumažino 1108 kg, o tai atitinka 28 pasodintus medžius. Tai leidžia daryti išvadą, jog investicija sėkminga. Kadangi artėja pensinis amžius, sprendimas įsigyti saulės jėgainę buvo apgalvotas ir svarus. Žinojome, jog atsinaujinančią energiją pavyks panaudoti visoms buities reikmėms, jos pilnai pakaks kasdieniams poreikiams. Pirkiniui labiausiai pastūmėjo noras sutaupyti.

O kokią jėgainę pasirinkti, kaip ją įrengti patarė saulės energetikos įmonės atstovai. Rekomenduoju pasidomėti: trumpiausias elektrinės gyvavimo laikotarpis – 25 metai, todėl nebrangi elektros energija, žvelgiant į ateitį, pasiteisins ir atneš naudos“, – pasakojo A. Meiženis.

Saulės energija yra saugi ir efektyvi investicija, kurios atsiperkamumas su parama siekia 7-9 metus, o didėjant elektros kainoms, – ir mažiau, teigia UAB „Saulės grąža“ vykdomasis direktorius Mindaugas Gerulaitis. Anot specialisto, nuolat gerėjanti ir sparčiai tobulėjanti saulės energijos technologija nereikalauja nei itin didelio ploto įrengimui, nei idealių oro sąlygų. Lietuva ir jos pajūris – tam puikiai tinka. Tai rodo jau įrengtų elektrinių gamybos rezultatai.

„1 kW pagaminti reikia 6 kv. m. Žinoma, technologijos nuolat tobulėja, šiuo metu parduodame itin efektyvius net 340 W modulius, kurie tą pačią galią sugeneruoja naudojant mažiau ploto. Štai mūsų klientui A. Meiženiui instaliuoti monokristaliniai 300 W moduliai, kurių 5 kW elektrinei sumontuoti reikėjo 16 vnt. Jei naudotume 340 W modulius – jų tereikėtų 14 vnt.

Tiesa, Lietuva ir jos klimatas puikiai tinka energijai iš saulės gaminti. O pajūris, dėl didesnio vėjuotumo dažniau gali džiaugtis saule. Todėl iš 1 instaliuoto kW galima sugeneruoti daugiau energijos. Pavyzdžiui,  jei centrinėje Lietuvoje skaičiuojama, kad 1 kW energijos sugeneruos iki 1000 kWh (kilovatvalandžių) per metus, tai Vakarų Lietuvoje šis skaičius gali siekti ir 1100 kWh, o kartais ir 1200 kWh. Be to, pastebime tendenciją, kad Vakarų Lietuvos gyventojai vis dažniau elektros gamybą patiki saulei: iš viso esame įrengę jau virš 550 elektrinių namams, iš kurių apie 100 įrengta Vakarų Lietuvoje“, – sakė M. Gerulaitis.

Parama saulės moduliams įsirengti, turėtų būti dar viena paskata svarstyti šį alternatyvios energijos gamybos būdą, mano M. Gerulaitis. Saulės elektrinių plėtrą skatina parama, kuri suteikiama beveik visiems vienbučių ir dvibučių namų savininkams, o nuo 2020 metų ir daugiabučių namų gyventojams. Artimiausias kvietimas paramai – 2020 m. sausio mėnesį.

„Nuo spalio 1 d. jau galima tapti nutolusiu gaminančiu vartotoju, t. y. jau galima statyti saulės elektrinę sode, o pagamintą energiją naudoti ir sode, ir bute. Tai atveria naujų galimybių tiek daugiabučių gyventojams, tiek ir individualių namų savininkams. Tokia galimybe gali pasinaudoti ir juridiniai asmenys. Be to, supaprastinta elektrinių pridavimo tvarka leidžia statyti elektrines iki 30 kW, o leistina didžiausia elektrinės galia siekia net 500 kW. Todėl kviečiame pasidomėti „Saulės grąža“ siūlomais kokybiškais atsinaujinančios energijos sprendimais už teisingą kainą – jie tarnaus ilgai, o naudą pajausite iškart“, – teigė Mindaugas Gerulaitis.

Parengė Austėja Matusaitė

Daugiau informacijos: www.saulesgraza.lt, info@saulesgraza.lt ir tel. +370 629 82 527.

Užsak. Nr.2019/34.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite