Saugus paspirtukininkas kelyje. Pasak draudikų, ši misija vis dar neįmanoma

Elektriniu paspirtuku važinėja kas penktas mūsų šalies gyventojas, tačiau vos 3 proc. paspirtukininkų į gatves išrieda užsidėję šalmą. Kol teisinio reglamentavimo dėl šios apsaugos priemonės dėvėjimo Lietuvoje nėra, draudikai ir vasarą ragina paspirtukų vairuotojus į kelią leistis tik užsidėjus šalmą.

 

Nedėvi šalmo

Tyrimo duomenimis, 79 proc. Lietuvos žmonių niekada nevažinėja elektriniais paspirtukais. Šia transporto priemone nesinaudoja 84 proc. moterų ir 74 proc. vyrų. Pastebėtina, kad elektriniai paspirtukai populiariausi tarp 16-19 metų jaunuolių, taip pat 20-34 m. amžiaus grupėje. Apklausa parodė, kad dauguma jų nurodė, jog niekada nedėvi šalmo.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ šių metų balandį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

„Kasmet tiriame Lietuvos žmonių požiūrį į saugumą važiuojant paspirtukais. Deja, skaičiai nerodo teigiamo pokyčio. Šalmus Lietuvoje dėvi vos trys procentai elektrinių paspirtukų vairuotojų. Mūsų patirtis rodo, kad šalmas gali apsaugoti nuo didelių traumų ar bent sumažinti rimtų traumų galimybę. Tikėtina, kad netrukus šalmų dėvėjimo būtinybė vairuojant elektrinius paspirtukus mūsų šalyje bus įtvirtinta teisiškai. Tuo tarpu dabar visiems svarbu įsidėmėti, kad šalmas – būtina saugumo priemonė. Jis kelyje saugo šiomis transporto priemonėmis besinaudojančiųjų gyvybes“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Reikia apdrausti

Pasak draudikės, didmiesčiuose atsiranda vis daugiau tvarkos: žymimos paspirtukų parkavimo vietos, lėtėjimo zonos, kai kur paspirtukų eismas uždraustas dėl per didelio pavojaus pėstiesiems, mikromobilumo priemonių bendrovės daug dėmesio skiria švietimui. Nuo šių metų sausio mėnesio elektrinius paspirtukus, riedžius ar vejos pjovimo traktoriukus privalu ir apdrausti.

Pasak V. Katilienės, draudimas suteikia daugiau saugumo ne tik paspirtukų savininkams, bet ir kitiems eismo dalyviams.

„Paspirtukas gali atsitrenkti ir į automobilį, ir į turtą, pavyzdžiui, pastatą, stiklinę vitriną, gali partrenkti žmogų. Atlyginti padarytus nuostolius pačiam būtų didelė finansinė našta. Todėl draudimas padengia žalą, kurią paspirtukininkas sukelia nukentėjusiam. Draudimo išmokos dydis gali svyruoti nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo žalos masto“, – pasakoja draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.

Nuostolius atlygins draudimo bendrovė

Neseniai „Gjensidige“ atlygino nuostolius, klientui, į kurio automobilį atsitrenkė paspirtukininkas.

V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad įvykus eismo įvykiui, į kurį pateko civilinės atsakomybės draudimu apdraustas elektrinis paspirtukas, žalą nukentėjusiajam atlygins draudimo bendrovė. Jeigu eismo įvykio kaltininkas nėra apsidraudęs, bet jo transporto priemonė pagal parametrus turi būti apdrausta, dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kuri LR transporto priemonių draudikų biuro vardu administruos nukentėjusiojo žalą ir atlygins nuostolius.

Draudimo bendrovės atstovė primena, kad paspirtukas ar kita būtina apdrausti dviratė transporto priemonė neturi valstybinių numerių, todėl pildant eismo įvykio deklaraciją svarbu įrašyti paspirtuko identifikacinį numerį. Jis turi sutapti su draudimo dokumentuose esančiu transporto priemonės identifikaciniu numeriu. Taigi, jei į jus atsitrenkė elektrinis paspirtukas, itin svarbu užsirašyti jo identifikacinį numerį.

Lietuvos 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta šių metų balandį, apklausiant 1 600 mūsų šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.

Pagal draudimo bendrovės inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Gydytojai rekomenduoja hidrolizuotą kolageną. Kas tai?

Apie kolageno papildus ir jų naudą girdėjo daugelis. Tačiau ne visiems pažįstamas hidrolizuotas kolagenas, kurio sudėtyje gausu aukščiausios kokybės I, II ir III tipo kolageno peptidų. Kuo ypatingas šis papildas ir ką žinoti apie jo vartojimą? Atsakome! Kokybiškas maisto papildas Hidrolizuotas kolagenas, paprastai išgaunamas iš galvijų, yra populiarus miltelių formos papildas, kuris nuo kitų kolageno papildų skiriasi savo forma, bet ne veiksmingumu. Šios rūšies kolagenas suskaidomas į mažesnius peptidus, kad būtų lengviau įsisavinamas, todėl jis labai efektyviai veikia odos sveikatą,

Geriausios antklodės visiems metų laikams. Kaip išsirinkti?

Antklodės yra svarbi miego dalis, daranti įtaką ne tik komfortiškam miegui, bet ir bendrai gyvenimo gerovei. Pasirinkus tinkamą antklodę, ypač vilnonę, galima pagerinti miego kokybę ir savijautą visais metų laikais. Vilnonės antklodės yra ypač vertinamos dėl jų natūralių savybių, kurios suteikia šilumą, reguliuoja drėgmės lygį ir leidžia odai kvėpuoti. Vilna yra gamtos duota medžiaga, turinti  puikias izoliacines savybes. Tai reiškia, kad vilnonė antklodė gali suteikti šilumos, kai reikia, tačiau tuo pat metu gali būti naudojama visais metų laikais, reguliuojant kūno

Patarimai, į ką atkreipti dėmesį renkant rankinę vyrui?

Laikai, kai vyrai buvo santūrūs dėl aksesuarų, seniai praėjo. Vis labiau populiarėja tokie vyriški aksesuarai kaip elegantiškas laikrodis, sąsagos, krepšys ar rankinė. Tinkamai priderinti prie stiliaus ir progos suteikia vyriško charakterio ir elegancijos.   Vyriška odinė rankinė per petį yra praktiškas ir stilingas aksesuaras, galintis papildyti bet kurio vyro garderobą. Renkantis tokią rankinę, svarbu atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų, kurie padės išsirinkti kokybišką ir ilgalaikį gaminį. Atkreipkite dėmesį į odos kokybę. Aukštos kokybės oda yra patvari, atspari dėvėjimuisi ir

Šilutės ligoninėje atnaujinta įranga akių ligų diagnostikai

Konsultacinės poliklinikos akių ligų kabinetas pasipildė šiuolaikišku, išskirtines diagnostines galimybes turinčiu optiniu koherentiniu tomografu. Akių vidines struktūras (visus tinklainės sluoksnius) leidžiantis pamatyti prietaisas gerokai pagerina ankstyvąją akių ligų diagnostiką ir gydymą. Neskausmingas prietaisas Nuo šiol pacientams, sergantiems glaukoma, geltonosios dėmės degeneracija, diabetine retinopatija ir kitomis akių ligomis, nereikės vykti į kitus miestus, norint patikslinti diagnozę ir atlikti tyrimą. Šis neinvazinis, šviesos metodu pagrįstas tyrimas neturi jokių skausmingų pojūčių, yra saugus, patogus ir atliekamas per trumpą laiką (nuo 5 iki 10

Taip pat skaitykite