Saugiškiai siekia Lietuvos rekordo su 420 kg klumpe

Valstybės dieną Saugų bendruomenei pristatyta įspūdingo dydžio ir svorio medinė klumpė, kurios autorius – saugiškis ūkininkas, šaulys, savanoris Donatas Jaunius sieks Lietuvos rekordo. Laukiama tik oficialaus patvirtinimo.

Kone kasmet pažymint reikšmingas Lietuvai datas saugiškiai nustebina kraštiečius išradingumu. Priminsime, kad 2018 metais Lietuvai švenčiant Lietuvos šimtmetį, saugiškiai gyvenvietės aplinką išpuošė 1006 butaforiniais margučiais. Pirmąjį rekordą Saugų gyventojai pasiekė 2017-aisiais, kai iš gėlių ir žolynų nupynė rekordinio dydžio Karaliaus Mindaugo karūną.

Šiemet saugiškiai nustebino kraštiečius 420 kg sveriančia klumpe, kurią į Saugų gyvenvietės centrinę aikštę atvežė traktoriumi. Jos ilgis yra apie 2,57 m, plotis – 74 cm, aukštis – 60 cm, viduje išskobta vieta kojai – 1,35 m.

Ant klumpės prisėdo jo sumanytojas ir kūrėjas Donatas Jaunius (dešinėje), bendruomenės „Saugų artuma“ pirmininkas Vytautas Laurinavičius. Groja kaimo kapela „Lolytėlė“ iš Bikavėnų.

Apie sumanymą

Anot idėjos autoriaus ir klumpės kūrėjo, šis sumanymas gimė prieš kelerius metus, įsigijus parduotuvėje suvenyrinę klumpę su Saugų ženklu. D. Jaunius „Pamariui“ pasakojo, kad prieš 20 metų seno molinio namo sienoje Petrelių kaime rado klumpę. Manyta, kad tai namą stačiusio darbininko klumpė. Žinoma, kad namas pastatytas 1890 metais. „Nuo tada man norėjosi ją pristatyti ar pagaminti kitą… Tai klumpė, kuri dėvima buvo anais laikais. Ją išsaugojau, tačiau jau reikia klumpę restauruoti. Vis norėjosi padaryti kažką, kad tą klumpę įamžinus“, – apie idėją pasakojo klumpės meistras. Idėja tapo apčiuopiamesnė, kai į ūkininko kiemą mainais už šieną draugas atvežė kelis gabalus ąžuolo.

Dirbo ir naktimis

Kaip ir daugelis, D. Jaunius manė, kad klumpės gamyba bus nesudėtingas procesas ir ilgai netruks. Deja, suklydo. Anot saugiškio, ši klumpė ąžuolinė, tad skuobti šį medį nelengva. „Niekada anksčiau nebuvau to daręs. Neteko išimti medžio vidaus. Pirkau ir specialius pjūklus. Daug įrankių ir daiktelių teko įsigyti ir panaudoti šiam darbui. Darbas tikrai atrodė paprastas – išpjovei ir viskas, bet…“ – kalbėjo D. Jaunius.

Klumpės ilgis yra apie 2,57 m, plotis – 74 cm, aukštis – 60 cm, viduje išskobta vieta kojai – 1,35 m.

Klumpę saugiškis gamino apie mėnesį. Nors, anot jo, skaičiuojant laiką nuo idėjos sumanymo, klumpė gaminta nuo praėjusių metų. Laiko šiam darbui rasdavo vakarais, o paskutinę savaitę teko paplušėti ir naktimis. Mat dar reikėjo nušlifuoti, nupoliruoti, nulakuoti… Po šių darbų klumpė svėrė 5 kg mažiau – 420 kg. „Likus savaitei iki miestelio šventės, pergalvojome ir radome duomenų, kad klumpė gali būti didžiausia.

Apie tai iš pradžių tikrai nebuvo minčių. Duomenys išsiųsti, bet dar oficialiai nepatvirtinti“, – patikino D. Jaunius. Dar sakė, kad klumpę jis gamino vienas, pagalbininkų jam neprireikę.

Saugiškio hobis

Klumpė nėra vienintelis kūrinys. Anksčiau Donatas yra pagaminęs statulėlę, kuri šiuo metu stovi Saugų malūne. „Žiemą parsinešiau ąžuolinę kaladę ir pagaminau statulėlę – iki pusės žmogus, apgaubtas ąžuolu, veidas – ąžuolo lapais ir susirangęs žaltys. Ši statulėlė eksponuojama malūne“, – sakė saugiškis. Meistrauti iš medžio – D. Jauniaus hobis. Jis prisimena, kad nuo pat mažumės vis krapštydavo peiliuku kokią pliauską. „Su medžiu tenka susidurti. Daug dalykų esu padaręs, bet namuose nieko neturiu. Tai kam padovanoju ar kitiems pagaminu. Anksčiau darydavau dar atminimo lentas, bet vis
norisi kažką naujo pagaminti“, – apie savo hobį pasakojo pašnekovas.

Klumpė rekordininkė – D. Jauniaus dovana ir puošmena miesteliui. Ji stovės Saugų centrinėje aikštėje, vėliau planuojama įrengti jai ir stogelį. Ši ąžuolinė klumpė simbolizuoja ir padėką seniūnijos raštvedei Violetai Astrauskienei. „Visada organizuoja, siunčia dokumentus, daro daug kitų darbų mūsų Violeta. Jeigu ne ji, vargu, ar klumpė siektų rekordo. Tai jos sumanymas, jog klumpę reikia pristatyti per miestelio šventę“, – pasakojo D. Jaunius. –Tebus Violetos garbei už daugybę jos darbų, kuriuos ji daro saugiškių gerovei“. Saugų bendruomenė planuoja kasmet ieškoti idėjų ir jomis stebinti kraštiečius. Galbūt idėjomis kasmet sieks ir Lietuvos rekordo?

D. Jaunius atskleidė, kad jau yra minčių sukurti medinį vežimą. „Jau susidūrėme, kad padarius kokį daiktą, nėra su kuo jo nuvežti. Nesinori atvažiuoti traktoriumi. Tai galėtų būti ir arkliu traukiamas vežimas. Turiu mintį padaryti krovininį vežimą su mediniais ratais. Kad atrodytų bent kiek panašus į senovinį…“ – sakė saugiškis, prisistatantis kaip Saugų gyvenvietės istorijos tyrinėtojas.

Šie darbai, anot D. Jauniaus, jam ypač svarbūs, mat jais norisi pažymėti, kad šį kraštą kūrė paprasti žmonės. Pasidžiaugę rekordine klumpe, saugiškiai ir svečiai važiavo į dviračių žygį, skirtą miestelio 480-osioms metinėms.

Viktorija SKUTULIENĖ, Saugų seniūnijos „Facebook“ nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite