Šarvuočiai – Žemaičių Naumiestyje

Šeštadienį Per Žemaičių Naumiestį pravažiavo keli Lietuvos kariuomenės sunkiasvoriai vilkikai, gabenę šarvuotas kovines pėstininkų mašinas.

Karinio transporto eskortą lydėjo karo policijos ekipažai.

Ne kasdieninį įvykį nuošaliame provincijos miestelyje užfiksavo „Pamario“ laikraščio korespondentas.

 

Vilniuje bus minima Lietuvos vėliavos diena

Pirmąją 2018-ųjų metų dieną Katedros aikštėje Vilniuje vyks Lietuvos vėliavos dienos minėjimas. Jo metu Gedimino pilies bokšte Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai iškels 2018 metų vėliavą. Šia tradicinę vėliavos ceremonija primenama, kad 1919 metų sausio 1 d., Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę, kaip laisvos Lietuvos simbolį, pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys.

Prieš pakeldami naująją trispalvę, Garbės sargybos kuopos kariai nuleis visus 2017 metus bokšte plevėsavusią vėliavą. Kaip ir kasmet, pagal susiklosčiusią tradiciją senoji vėliava bus perduota saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. Šįkart 2017 metų vėliava bus padovanota Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijai.

Programa:  

14.00 – 14.30 val. Ceremonija Katedros aikštėje, Gedimino paminklo papėdėje: 2017 m. Gedimino pilies bokšto vėliavos nuleidimas; 2018 m. Gedimino pilies bokšto vėliavos iškėlimas; Garbės sargybos kuopos kariai atliks tris iškilmingas salves; susirinkusius pasveikins Seimo, Krašto apsaugos ministerijos ir Vilniaus miesto vadovybė; 2017 m. Gedimino pilies bokšto vėliavos perdavimas Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijai.

 

Apie Lietuvos vėliavos dieną:

Pirmą kartą Lietuvos trispalvę Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas ir kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.  

Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną. 

Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė želigovskininkai ir lietuvišką trispalvė vėl buvo nuplėšta. 

Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto 1939 spalio 29 d., Lietuvai atgavus Vilnių. Pirmajam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulkui buvo suteikta didžiulė garbė – Gedimino pilies bokšte iškelti Lietuvos vėliavą. Varpai skambėjo tol, kol šaudė patrankos. Po vėliavos pagerbimo, garbės kuopa, palikusi prie vėliavos garbės sargybą, nulipo nuo kalno į Katedros aikštę ir atstojo į bendrą rikiuotę. I pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko vadas pulkininkas Leonas Gustaitis Vilniaus rinktinės vadui atraportavo: „Pakėliau vėliavą Gedimino kalne, pastačiau garbės sargybą ir pabrėžiau, kad kol Gedimino pulkas yra Vilniuje, tol Trispalvė vėliava čia laisvai plevėsuos“. Tačiau ir tuomet vėliava neilgai plevėsavo. Prasidėjo gūdūs sovietmečio metai be Lietuvos trispalvės. 

Ketvirtą kartą vėliavą Gedimino kalno pilies bokšte 1944 m. balandžio 5 d. iškėlė Lietuvos vietinės rinktinės 306-ojo bataliono kariai savanoriai, vadovaujami pulkininko leitenanto P. Grebliausko. 1944 m. vasario 16 d. Lietuvos vietinės rinktinės vadas generolas leitenantas P. Plechavičius Lietuvos žmones informavo apie lietuviško kovinio junginio formavimą iš lietuvių savanorių, pavadintą Lietuvos vietine rinktine. 1944 m. kovo 20 d. buvo suformuota Lietuvos vietinė rinktinė iš 19500 karių savanorių ir 2000 kariūnų iš karo mokyklos Marijampolėje. Lietuvos vietinės rinktinės iškelta trispalvė plevėsavo iki 1944 m. gegužės 15 d. 

Penktą kartą Lietuvos trispalvė virš Gedimino bokšto iškelta tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol. 

Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais sausio 1 d. rengiama Vėliavos pakėlimo ceremonija.

KAM inf.

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

IN MEMORIAM Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05)

IN MEMORIAM Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05) Pamario bibliotekininkų bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Žiemiškai baltą gruodžio 5-osios rytą Amžinybėn iškeliavo buvusi ilgametė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotoja Gerdrūta Leškytė. Daugelis šilutiškių ją prisimena kaip Giedrę iš bibliotekos. Gerdrūta Leškytė gimė 1942 kovo 4 d. Upynoje, Šilalės rajone. 1959 m. baigė Upynos vidurinę mokyklą. Taip pačiais metais pradėjo dirbti Lietuvos TSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). 1965–1968 m. dirbo Šilalės rajono Upynos vidurinės

Atsakė, kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti ir eurą, ir kelis šimtus

Artėjant Kalėdoms, norisi namus papuošti elektrinėmis girliandomis ir dekoracijomis, tačiau dažną stabdo dvejonės, kaip tokios puošmenos gali išauginti sąskaitas už elektrą. Ekspertai sako, kad vienareikšmiškai pasakyti, kiek elektros sunaudos kalėdinės dekoracijos, yra sudėtinga, nes tai priklauso ir nuo jų parametrų, ir nuo naudojimo laiko. „Elektrinės girliandos turi labai daug parametrų, kurie gali lemti tokių papuošimų elektros sunaudojimą: girliandos ilgis, lempučių kiekis joje, lempučių tipas ir galingumas. Labiausiai elektros sunaudojimas priklauso nuo girliandos lempučių kiekio, tipo ir galingumo, tad į tai

Popietė „Advento vainikas kitaip“

​Švėkšnoje veikiantis „Diemedžio“ ugdymo centras interneto svetainėje pasidalijo šia gera žinia. ​Adventas – laukimo ir susikaupimo, gerų darbų metas. Norisi draugauti, būti geresniais kitiems, dažniau nusišypsoti. Advento simbolis – vainikas, kuris reiškia šviesos troškimą. Gruodžio 2 dieną, ,,Diemedžio” ugdymo centre vyko edukacinė popietė „Advento vainikas kitaip“, kurią organizavo auklėtoja Vilma Uselienė. Popietė prasidėjo B. Fererro istorija apie 4 advento vainiko žvakes, kurios simbolizuoja taiką, tikėjimą, meilę ir viltį. Ši istorija privertė susimąstyti apie tai, kaip svarbu išsaugoti viltį, nes kol

Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje – „Laiškas Gediminui“

Šių metų spalio-lapkričio mėnesiais Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje buvo įgyvendinamas mokyklinis projektas „Laiškas Gediminui“. 2023-ieji metai yra paskelbti Gedimino laiškų metais, todėl vienas iš projekto tikslų ir buvo paminėti šį istorinį įvykį. Mokiniai, dalyvaudami šiame svarbiame projekte, pagilino savo istorines žinias apie Lietuvos kunigaikštį Gediminą, suprato jo rašytų laiškų svarbą, sužinojo, kas padėjo kunigaikščiui jo sumanymą išpildyti ir su kokiais instrumentais buvo rašomi laiškai. Pirmoje projekto dalyje mokiniai buvo supažindinti su daugybe knygų, esančių bibliotekoje, apie garsųjį Gediminą. Antroje

Taip pat skaitykite