Šarvuočiai – Žemaičių Naumiestyje

Šeštadienį Per Žemaičių Naumiestį pravažiavo keli Lietuvos kariuomenės sunkiasvoriai vilkikai, gabenę šarvuotas kovines pėstininkų mašinas.

Karinio transporto eskortą lydėjo karo policijos ekipažai.

Ne kasdieninį įvykį nuošaliame provincijos miestelyje užfiksavo „Pamario“ laikraščio korespondentas.

 

Vilniuje bus minima Lietuvos vėliavos diena

Pirmąją 2018-ųjų metų dieną Katedros aikštėje Vilniuje vyks Lietuvos vėliavos dienos minėjimas. Jo metu Gedimino pilies bokšte Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai iškels 2018 metų vėliavą. Šia tradicinę vėliavos ceremonija primenama, kad 1919 metų sausio 1 d., Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę, kaip laisvos Lietuvos simbolį, pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys.

Prieš pakeldami naująją trispalvę, Garbės sargybos kuopos kariai nuleis visus 2017 metus bokšte plevėsavusią vėliavą. Kaip ir kasmet, pagal susiklosčiusią tradiciją senoji vėliava bus perduota saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. Šįkart 2017 metų vėliava bus padovanota Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijai.

Programa:  

14.00 – 14.30 val. Ceremonija Katedros aikštėje, Gedimino paminklo papėdėje: 2017 m. Gedimino pilies bokšto vėliavos nuleidimas; 2018 m. Gedimino pilies bokšto vėliavos iškėlimas; Garbės sargybos kuopos kariai atliks tris iškilmingas salves; susirinkusius pasveikins Seimo, Krašto apsaugos ministerijos ir Vilniaus miesto vadovybė; 2017 m. Gedimino pilies bokšto vėliavos perdavimas Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijai.

 

Apie Lietuvos vėliavos dieną:

Pirmą kartą Lietuvos trispalvę Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas ir kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.  

Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną. 

Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė želigovskininkai ir lietuvišką trispalvė vėl buvo nuplėšta. 

Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto 1939 spalio 29 d., Lietuvai atgavus Vilnių. Pirmajam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulkui buvo suteikta didžiulė garbė – Gedimino pilies bokšte iškelti Lietuvos vėliavą. Varpai skambėjo tol, kol šaudė patrankos. Po vėliavos pagerbimo, garbės kuopa, palikusi prie vėliavos garbės sargybą, nulipo nuo kalno į Katedros aikštę ir atstojo į bendrą rikiuotę. I pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko vadas pulkininkas Leonas Gustaitis Vilniaus rinktinės vadui atraportavo: „Pakėliau vėliavą Gedimino kalne, pastačiau garbės sargybą ir pabrėžiau, kad kol Gedimino pulkas yra Vilniuje, tol Trispalvė vėliava čia laisvai plevėsuos“. Tačiau ir tuomet vėliava neilgai plevėsavo. Prasidėjo gūdūs sovietmečio metai be Lietuvos trispalvės. 

Ketvirtą kartą vėliavą Gedimino kalno pilies bokšte 1944 m. balandžio 5 d. iškėlė Lietuvos vietinės rinktinės 306-ojo bataliono kariai savanoriai, vadovaujami pulkininko leitenanto P. Grebliausko. 1944 m. vasario 16 d. Lietuvos vietinės rinktinės vadas generolas leitenantas P. Plechavičius Lietuvos žmones informavo apie lietuviško kovinio junginio formavimą iš lietuvių savanorių, pavadintą Lietuvos vietine rinktine. 1944 m. kovo 20 d. buvo suformuota Lietuvos vietinė rinktinė iš 19500 karių savanorių ir 2000 kariūnų iš karo mokyklos Marijampolėje. Lietuvos vietinės rinktinės iškelta trispalvė plevėsavo iki 1944 m. gegužės 15 d. 

Penktą kartą Lietuvos trispalvė virš Gedimino bokšto iškelta tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol. 

Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais sausio 1 d. rengiama Vėliavos pakėlimo ceremonija.

KAM inf.

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Asmeninė kavinė namuose

Jei kavos aparatui esate nusprendę išleisti iki 100 eurų, tuomet greičiausiai teks rinktis iš kapsulinių aparatų. Šie aparatai pasižymi labai paprastu naudojimu. Pakanka įdėti kapsulę, pripildyti vandens ir spustelėti mygtukus. Kaip ir viskas skamba gražiai, bet problema yra pačios kavos kapsulės. Nors pirkdami kapsules, kurios pripildytos skirtingos rūšies kavos pupelių, galime išgauti skirtingo skonio kavą, tačiau kapsulės skiriasi ir aparatas būna pritaikytas naudoti tik vienos rūšies kapsules. Tad įsigydami kavos aparatą kaip ir sutinkame visą laiką kavą pirkti iš vieno

Šilutiškiai pakviesti stebėti tiesioginę Prezidento Gitano Nausėdos inauguraciją

Liepos 12 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko tiesioginė išrinktojo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos transliacija, kurią organizavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Veikdamos kaip kultūros centrai bibliotekos yra neatsiejamos nuo geresnės piliečių pažinties su valstybe ir asmeninio santykio su Lietuva kūrimo. Inauguracijos dieną Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos komisija kvietė šalies bibliotekas prisidėti prie šventinės programos. F. Bajoraičio viešoji biblioteka mielai prisijungė prie šios iniciatyvos. Transliacija prasidėjo Prezidento Gitano Nausėdos apsilankymu prie patriarcho Jono Basanavičiaus paminklo. Vėliau

11 šimtukų – Šilutės Vydūno gimnazijoje

Pirmadienį paaiškėjo pirminiai Šilutės r. bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų egzaminų rezultatai. Šiemet, kaip ir pernai, moksleivių žinios įvertintos 14 šimtukų, dalis egzaminų išlaikyti geriau, kiti – prasčiau. Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus Ugdymo kokybės poskyrio vedėja Rasa Žemailienė „Pamarį“ informavo, jog egzaminų rezultatai džiugina, nors matematiką laikiusieji „nesublizgėjo“: „Šiemet mažiau neišlaikiusiųjų Lietuvių kalbos egzamino.  Šimtukininkų  tiek pat – keturiolika. Tai džiugina. Deja, abiturientams sunkiau sekėsi matematikos egzaminas – neišlaikė daugiau moksleivių nei pernai“. Iškilminga aukščiausius 100 balų įvertinimus gavusiųjų abiturientų

Šilutės rajone užsidegė kaimo turizmo sodyba

Šiandien, liepos 15 d., 04.03 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas, kad Šilutės rajone, Šilutės sen., Šyšos kaime, Augusto Dėvilaičio gatvėje atvira liepsna dega medinis namas. Į įvykio vietą išsiųstos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės rajono priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Paaiškėjo, kad dega kaimo turizmo sodyba.