Šansų įteisinti naują šventę – Vėlines – ženkliai sumažėjo

Seimas ketvirtadienį atsisakė išbraukti Vėlines iš atmintinų dienų sąrašo.Vadinasi, šansai  šią dieną perkelti į šventines dienas kol kas tolsta.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės ketvirtadienį  pateikta Atmintinų dienų įstatymo pataisa nesulaukė Seimo pritarimo po pateikimo.

Už ją  balsavo 45  Seimo nariai, 14 buvo prieš,  susilaikė 43 parlamentarai. Seimo sprendimu, projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.Seimo narys Jurgis  Razma priekaištavo, kad Seimas įsismagino didinti nedarbo dienų skaičių, skelbiant valstybines šventes.

Kitas konservatorius Mykolas Majauskas ironizuodamas siūlė visi metus paskelbti Vėlinių metais.

Ketvirtadienį  iš ryto Seimas, ketinęs apsispręsti, ar įteisinti dar vieną šventę – Mirusiųjų atminimo (Vėlines), šį klausimą atidėjo, primena ELTA.

Seimo opozicinei Socialdemokratų partijos frakcijai paprašius, tai numatanti Darbo kodekso pataisa išbraukta iš ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės.Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas aiškina pasiūlęs tai, nes „viskas per daug skubotai daroma“.

„Matyt, tai buvo vienas iš valdančiosios koalicijos sudarymo derybinių klausimų, nes projektą inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos nariai. Kol kas nėra r pateiktas lydintis projektas  – Atmintinų dienų įstatymo pataisa, kurioje siūloma išbraukti šią dieną iš atmintinų dienų sąrašo.

Galėjome atsidurti kuriozinėje situacijoje, kai Vėlinės tuo pačiu metu būtų įrašytos ir į šventinių, ir į atmintinų dienų sąrašą“, – Eltai sakė A. Sysas.Priėmus Darbo kodekso pataisą, įmonėse, įstaigose ir organizacijose būtų nedirbama ne tik kiekvienų metų lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną), bet ir lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną.

„Jeigu lapkričio 2 d. būtų nedarbo diena, būtų išlaikyta tradicija pagerbti mirusius“,  – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.

Siūloma, kad Darbo kodekso pataisa įsigaliotų nuo 2020 m. sausio 1 d. Beje, 2019 m. lapkričio 2 d. yra šeštadienis.ELTA primena, kad dar 2016 m. lapkričio 2 d. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos nariai, įregistravę Darbo kodekso papildymo projektą, pasiūlė šventinių dienų sąrašą papildyti Vėlinėmis.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antrasis koronaviruso atvejis diagnozuotas usėniškiui

Nacionalinis visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė patvirtino apie antrąjį užsikrėtimo koronavirusu atvejį Šilutės rajone. COVID-19 diagnozuotas usėniškiui. Asmuo į užsienį nebuvo išvykęs. Prastai besijaučiantis vyras su greitąja medicinos pagalba buvo išvežtas į Tauragės ligoninę, vėliau pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje atlikus tyrimus jam nustatyta COVID-19 infekcija. Skubus pranešimas, kad Usėnų gyventojas serga COVID-19 buvo gautas balandžio 1-os vakare. Susirgimo data – kovo 30 d. Anot R. Jovaišaitės, usėniškis priklauso rizikos grupei. „Jis buvo patekęs į Klaipėdos

Karščiavimo klinika veiks ir Šilutėje

Kovo 31-ąją buvo žinoma, kad pusė šalies savivaldybių patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) steigiančios karščiavimo klinikas, o maždaug ketvirtadalis informavo ieškosiančios būdų užtikrinti tokios paslaugos teikimą. Artimiausiu metu tokia klinika bus atidaryta ir Šilutėje. Šiuo metu karščiavimo klinikos jau veikia Vilniuje, Kaune ir Vilkaviškyje, Raseiniuose. Į karščiavimo klinikas galės kreiptis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintys pacientai, čia jiems bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19). Įsisteigti tokias karščiavimo klinikas privalės visos šalies savivaldybės. Numatyta, kad į šias klinikas

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.