Šalies pedagogai ir dėstytojai ruošiasi streikui

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), norėdama priminti politikams, kad susitarimo reikia laikytis, prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizavo simbolinę akciją „Uždek šviesą moliūge“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Spalio 31 d. švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovai susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi. Ministras pažadėjo svarstant biudžetą siekti, kad būtų padidinti mokytojų ir dėstytojų atlyginimai, ieškoti papildomų vidinių finansinių išteklių.

„Buvome įsipareigoję mokytojų ir dėstytojų atlyginimų koeficientus didinti 10 proc., skirti papildomai 10 mln. eurų švietimo pagalbos specialistams. Tad darysiu viską, kad maksimaliai priartėtume prie šito susitarimo. To sieksiu per biudžeto formavimo stadijas, ieškosime kitų finansinių šaltinių, kad turėtume rezultatą. Turime sudaryti sąlygas mokytojams būti oriems, nes jų darbu visuomenei duodama grąža – neįkainojama“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras. Į susitikimą buvo pakviesti Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ bei Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos atstovai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje skelbiama, jog norint surasti lėšų pedagogų atlyginimams didinti buvo optimizuoti vidiniai ištekliai, pvz., sujungtos ministerijai pavaldžios įstaigos, sutaupyta apie septynis milijonus eurų. Ieškant papildomų lėšų, svarstomi ir įstatymų pakeitimai. Vyriausybei ministerija yra pateikusi įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūloma, kad pelno siekiančioms įstaigoms būtų sumažinamas valstybės dotavimas.

Pagal dabartinį Seimui svarstyti pateiktą biudžeto projektą mokytojų darbo užmokesčio fondas didėtų 9,2 proc., tam biudžete numatoma 55,5 mln. eurų.

Nenori streiko
Ministras A. Monkevičius sakė nenorįs, kad pedagogai įvykdytų savo pažadą streikuoti. Ministras tikino sieksiąs, kad ateinančių metų biudžete būtų skirta tiek lėšų, kad būtų galima įvykdyti 2017 metais pasirašytą sutartį su Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesine sąjunga (LŠMPS). Apie tai esą jis kalbėjęs ir su premjeru Sauliumi Skverneliu.

„Galvoju, kad galutinis suminis rezultatas turėtų būti, kad ta dalis nuo bendrojo vidaus produkto, kuri tenka švietimui, nesumažėtų, lyginant su praėjusiais metais. Šiuo metu keturių šimtųjų trūksta, bet jeigu skaičiais paverstume, tai ir yra keliasdešimt milijonų. Dabar galvoju, kad pagrindinis dalykas yra apie 44 milijonus (…), visų mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimų kėlimui 10 procentų. Tai yra tas skaičius, kuris yra sudėtingiausias. Čia tikrai reikia pagalvoti, kaip mes galėtume rasti išteklių 44 milijonams“, – sakė A. Monkevičius.

„Papildomų rezervų mes matome galvodami ne tik apie vidinius išteklius, kuriuos mes jau ir panaudojome. Ir, tiesą sakant, tai yra nemažai, per trumpą laiką mes daug padarėme konsoliduodami viešuosius pirkimus, pertvarkydami pavaldžių institucijų tinklą, matome ir daugiau galimybių optimizuojant bendro ugdymo mokyklų tinklą. Tačiau kai kalbame apie mokytojų darbo užmokestį, aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokestį, tai čia tikrai reikia sprendimo galvojant, kaip konstruoti pajamas, neapmokestinamųjų pajamų didinimo galbūt šitą skalę, galbūt kitą mokesčių sistemą, pasižiūrint iš kitų sektorių. Turime visgi orientuotis į tai, kas valstybei yra prioritetas. Tai aš nenoriu dabar pasakyti, kad mes turime iš kultūros, sveikatos ar pensijų kažką nuimti ir perkelti mokytojų labui. Manau, kad tai turi būti balansas, bet turime suprasti, kad mokytojų tema yra prioritetinė“, – sakė A. Monkevičius.

Iš kur konkrečiai tikimasi paimti trūkstamų milijonų, ministras nedetalizuoja, tačiau užsimena, kad vidinių ministerijos resursų tam neužteks ir reikės lėšų ieškoti mokesčių sistemoje ar kitose srityse.

Pinigų ieškos
Ministro teigimu, jis turi palaikymą premjero S. Skvernelio, ir pinigų bus ieškoma. „Aš iš premjero išgirdau pažadą, kad bus siekiama šito. Ir tai yra svarbu. Jeigu premjeras pasakytų, kad nėra galimybių, tai aš tokiu atveju nebematyčiau iš viso galimybės kažką daryti. Bet premjeras aiškiai pasakė, kad tai yra ir jo siekiamybė, ir jis stengsis įgyvendinti tai, kas yra numatyta mūsų susitarime su šita profesine sąjunga“, – sakė A. Monkevičius.

Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas po susitikimo su ministru sakė nieko naujo neišgirdęs, tik pažadus, kad, kai biudžeto projektas grįš į Vyriausybę, ministras A. Monkevičius kausis dėl didesnio finansavimo švietimui.

„Kažko konkretaus mes tikrai neišgirdome. Išgirdome tik tai, kad dabar viskas vyksta Seime, ieškoma Seimo narių iniciatyvų ir laukiama, kol biudžeto projektas grįš į Vyriausybę. Mums tai nieko naujo. Iš ministro patikinimų išgirdome, kad jis kovos kaip liūtas, kad tie susitarimai, tai yra 117 milijonų eurų, kitų metų biudžete būtų“, – sakė E. Milešinas.

Neištesės žodžio – streikuos
Pasak jo, jei pažadai vykdomi nebus, streikas tikrai įvyks. Streikuoti esą gali iki 80-90 proc. Lietuvos mokyklų.
„Mūsų pozicija ta pati, kad, jeigu neatsiras tai, kas susitarta, streikas bus. Tiktai norėtume priminti, dar šiandien susitikime garsiai nebuvo pasakyta, kad mes kartu dirbame ir su Švietimo įstaigų vadovų profesine sąjunga. Tai Švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga lygiai taip pat pasiruošusi streikuoti”, – sakė E. Milešinas.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknius sako, kad vadovaujama profesinė sąjunga veiks kartu su kitomis, siekdama didesnio finansavimo švietimui.

„Mes išgirdome tą teoriją kaip ir visuomet, kad vyksta peripetijos su Finansų ministerija. „Sandraugos“ pozicija yra ta, kad ministerija turi įgalinimų, bet ne tokių, kokių reikėtų, ypač kai kontroliuojamos yra mokinio krepšelio lėšos pervedant į savivaldybes. Tas skandalas su Kazlų Rūda, kai mokiniai prirašinėjami, ir ikiteisminis tyrimas dar nesibaigęs. Mes pageidautume ir sieksime, kad ministerija turėtų įgalinimus ir galėtų pasirašyti. O ką pasirašo, kad galėtų įvykdyti. Ir priėjome prie tos išvados, kad profsąjungos turi dirbti savo darbą, o ministerija – savo. Tai mes pasiliekame iki gruodžio 10 ar 12-os dienos aktyviai veikti visi kartu ir pajungti visus žmones. Nes iš tikrųjų mes manome, kad švietimas yra prioritetas“, – sakė K. Juknius.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Asta Lapinskienė sako, kad ir aukštųjų mokyklų dėstytojai jungiasi prie pedagogų, siekdami didesnio finansavimo švietimui. Jeigu prireiks, kartu ir streikuos.

„Nauja tame susitikime išgirdome tai, kad ministerija ruošiasi kovoti dėl tų lėšų, kurios yra švaistomos nevalstybinėms mokykloms, ruošiami įstatymo projektai ir galbūt turėsime lėšų iš vidinių rezervų. Antras dalykas yra darbas Seimo komitetuose. Mes irgi žinome, kad tą darbą reikia dirbti ir dirbame su įvairiais Seimo komitetais. Manau, kad tas bendras darbas tiek iš ministerijos, tiek iš profsąjungų turės duoti rezultatų. Paskutinis dalykas, kurį turime pasakyti, kad visos profsąjungos, tarp jų ir aukštosios mokyklos, ataskaitinaime susirinkime bendrai pritarė, kad ir aukštosios mokyklos jungsis į streiką, jeigu bus reikalinga“, – sakė A. Lapinskienė

Piketas
Paskutinę spalio dieną prieš švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus susitikimą su profesinių sąjungų atstovais Vilniuje prie ministerijos iš visos šalies suvažiavę Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠMPS) nariai surengė piketą, reikalaudami didinti finansavimą švietimui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pagerbti Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai

Pirmadienį, gruodžio 9-ąją, į Šilutės konferencijų ir susitikimų centrą rinkosi Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai. Įvyko sportininkų pagerbimo ceremonija, kurios metu pasidžiaugta sportininkų rezultatais, padėkota už pergales, įteikti piniginiai prizai. „Esate valingumo, susitelkimo ir geležinės valios pavyzdys. Savo pasiekimais pergalėmis įkvepiate aplinkinius siekti savo svajonių ir tikslų. Taip pat ugdote patriotizmo, pasididžiavimo savo miestu ir šalimi jausmą. Džiaukimės kartu mūsų sportininkų laimėjimais“, – iškilmingai sportininkus pristatė Šilutės kamerinio dramos teatro artistai ir tarti sveikinimo žodį pakvietė Šilutės rajono savivaldybės

Kokia ateityje bus Šilutė?

Į „Pamaryje“ (Nr. 48 (3265), 2019 m. lapkričio 29 d.) išspausdintą rašinį „Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje“ atsiliepė šilutiškis Anatolijus Žibaitis. Pateikiame jo nuomonę, kviečiame ir kitus Šilutės gyventojus padiskutuoti šia tema. Informacija spaudoje apie Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį skatina pasvarstyti apie Šilutės miesto pagrindinių gatvių – Lietuvininkų ir Tilžės – ateitį. Komiteto nariai aptarė, ar apmokestinti automobilių stovėjimą šiose gatvėse. Diskusijoje užgriebta ir kitokių miesto tvarkymo problemų. Pirmiausia norėtųsi nesutikti su kai

Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“ Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų

Didesnių algų reikia labiau nei vaikų?

Per vienuolika šių metų mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 410 naujagimių ir 523 mirę asmenys: 113 mirusiųjų daugiau negu gimusiųjų… Gruodis dar pakeis galutinius šių metų skaičius, tačiau tendencija akivaizdi – pastaruosius ketverius metus mirčių rajone registruojama daugiau negu naujagimių. 2016 m. šis skirtumas sudarė 74, 2017 m. – 51, 2018 m. – 106, šių metų skirtumas bus dar didesnis, jeigu be gruodžio mėnesio duomenų jau siekia 113. Seimas dar nepatvirtino šių metų valstybės biudžeto, tačiau jau