Šalies pedagogai ir dėstytojai ruošiasi streikui

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), norėdama priminti politikams, kad susitarimo reikia laikytis, prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizavo simbolinę akciją „Uždek šviesą moliūge“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Spalio 31 d. švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovai susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi. Ministras pažadėjo svarstant biudžetą siekti, kad būtų padidinti mokytojų ir dėstytojų atlyginimai, ieškoti papildomų vidinių finansinių išteklių.

„Buvome įsipareigoję mokytojų ir dėstytojų atlyginimų koeficientus didinti 10 proc., skirti papildomai 10 mln. eurų švietimo pagalbos specialistams. Tad darysiu viską, kad maksimaliai priartėtume prie šito susitarimo. To sieksiu per biudžeto formavimo stadijas, ieškosime kitų finansinių šaltinių, kad turėtume rezultatą. Turime sudaryti sąlygas mokytojams būti oriems, nes jų darbu visuomenei duodama grąža – neįkainojama“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras. Į susitikimą buvo pakviesti Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ bei Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos atstovai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje skelbiama, jog norint surasti lėšų pedagogų atlyginimams didinti buvo optimizuoti vidiniai ištekliai, pvz., sujungtos ministerijai pavaldžios įstaigos, sutaupyta apie septynis milijonus eurų. Ieškant papildomų lėšų, svarstomi ir įstatymų pakeitimai. Vyriausybei ministerija yra pateikusi įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūloma, kad pelno siekiančioms įstaigoms būtų sumažinamas valstybės dotavimas.

Pagal dabartinį Seimui svarstyti pateiktą biudžeto projektą mokytojų darbo užmokesčio fondas didėtų 9,2 proc., tam biudžete numatoma 55,5 mln. eurų.

Nenori streiko
Ministras A. Monkevičius sakė nenorįs, kad pedagogai įvykdytų savo pažadą streikuoti. Ministras tikino sieksiąs, kad ateinančių metų biudžete būtų skirta tiek lėšų, kad būtų galima įvykdyti 2017 metais pasirašytą sutartį su Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesine sąjunga (LŠMPS). Apie tai esą jis kalbėjęs ir su premjeru Sauliumi Skverneliu.

„Galvoju, kad galutinis suminis rezultatas turėtų būti, kad ta dalis nuo bendrojo vidaus produkto, kuri tenka švietimui, nesumažėtų, lyginant su praėjusiais metais. Šiuo metu keturių šimtųjų trūksta, bet jeigu skaičiais paverstume, tai ir yra keliasdešimt milijonų. Dabar galvoju, kad pagrindinis dalykas yra apie 44 milijonus (…), visų mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimų kėlimui 10 procentų. Tai yra tas skaičius, kuris yra sudėtingiausias. Čia tikrai reikia pagalvoti, kaip mes galėtume rasti išteklių 44 milijonams“, – sakė A. Monkevičius.

„Papildomų rezervų mes matome galvodami ne tik apie vidinius išteklius, kuriuos mes jau ir panaudojome. Ir, tiesą sakant, tai yra nemažai, per trumpą laiką mes daug padarėme konsoliduodami viešuosius pirkimus, pertvarkydami pavaldžių institucijų tinklą, matome ir daugiau galimybių optimizuojant bendro ugdymo mokyklų tinklą. Tačiau kai kalbame apie mokytojų darbo užmokestį, aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokestį, tai čia tikrai reikia sprendimo galvojant, kaip konstruoti pajamas, neapmokestinamųjų pajamų didinimo galbūt šitą skalę, galbūt kitą mokesčių sistemą, pasižiūrint iš kitų sektorių. Turime visgi orientuotis į tai, kas valstybei yra prioritetas. Tai aš nenoriu dabar pasakyti, kad mes turime iš kultūros, sveikatos ar pensijų kažką nuimti ir perkelti mokytojų labui. Manau, kad tai turi būti balansas, bet turime suprasti, kad mokytojų tema yra prioritetinė“, – sakė A. Monkevičius.

Iš kur konkrečiai tikimasi paimti trūkstamų milijonų, ministras nedetalizuoja, tačiau užsimena, kad vidinių ministerijos resursų tam neužteks ir reikės lėšų ieškoti mokesčių sistemoje ar kitose srityse.

Pinigų ieškos
Ministro teigimu, jis turi palaikymą premjero S. Skvernelio, ir pinigų bus ieškoma. „Aš iš premjero išgirdau pažadą, kad bus siekiama šito. Ir tai yra svarbu. Jeigu premjeras pasakytų, kad nėra galimybių, tai aš tokiu atveju nebematyčiau iš viso galimybės kažką daryti. Bet premjeras aiškiai pasakė, kad tai yra ir jo siekiamybė, ir jis stengsis įgyvendinti tai, kas yra numatyta mūsų susitarime su šita profesine sąjunga“, – sakė A. Monkevičius.

Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas po susitikimo su ministru sakė nieko naujo neišgirdęs, tik pažadus, kad, kai biudžeto projektas grįš į Vyriausybę, ministras A. Monkevičius kausis dėl didesnio finansavimo švietimui.

„Kažko konkretaus mes tikrai neišgirdome. Išgirdome tik tai, kad dabar viskas vyksta Seime, ieškoma Seimo narių iniciatyvų ir laukiama, kol biudžeto projektas grįš į Vyriausybę. Mums tai nieko naujo. Iš ministro patikinimų išgirdome, kad jis kovos kaip liūtas, kad tie susitarimai, tai yra 117 milijonų eurų, kitų metų biudžete būtų“, – sakė E. Milešinas.

Neištesės žodžio – streikuos
Pasak jo, jei pažadai vykdomi nebus, streikas tikrai įvyks. Streikuoti esą gali iki 80-90 proc. Lietuvos mokyklų.
„Mūsų pozicija ta pati, kad, jeigu neatsiras tai, kas susitarta, streikas bus. Tiktai norėtume priminti, dar šiandien susitikime garsiai nebuvo pasakyta, kad mes kartu dirbame ir su Švietimo įstaigų vadovų profesine sąjunga. Tai Švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga lygiai taip pat pasiruošusi streikuoti”, – sakė E. Milešinas.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknius sako, kad vadovaujama profesinė sąjunga veiks kartu su kitomis, siekdama didesnio finansavimo švietimui.

„Mes išgirdome tą teoriją kaip ir visuomet, kad vyksta peripetijos su Finansų ministerija. „Sandraugos“ pozicija yra ta, kad ministerija turi įgalinimų, bet ne tokių, kokių reikėtų, ypač kai kontroliuojamos yra mokinio krepšelio lėšos pervedant į savivaldybes. Tas skandalas su Kazlų Rūda, kai mokiniai prirašinėjami, ir ikiteisminis tyrimas dar nesibaigęs. Mes pageidautume ir sieksime, kad ministerija turėtų įgalinimus ir galėtų pasirašyti. O ką pasirašo, kad galėtų įvykdyti. Ir priėjome prie tos išvados, kad profsąjungos turi dirbti savo darbą, o ministerija – savo. Tai mes pasiliekame iki gruodžio 10 ar 12-os dienos aktyviai veikti visi kartu ir pajungti visus žmones. Nes iš tikrųjų mes manome, kad švietimas yra prioritetas“, – sakė K. Juknius.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Asta Lapinskienė sako, kad ir aukštųjų mokyklų dėstytojai jungiasi prie pedagogų, siekdami didesnio finansavimo švietimui. Jeigu prireiks, kartu ir streikuos.

„Nauja tame susitikime išgirdome tai, kad ministerija ruošiasi kovoti dėl tų lėšų, kurios yra švaistomos nevalstybinėms mokykloms, ruošiami įstatymo projektai ir galbūt turėsime lėšų iš vidinių rezervų. Antras dalykas yra darbas Seimo komitetuose. Mes irgi žinome, kad tą darbą reikia dirbti ir dirbame su įvairiais Seimo komitetais. Manau, kad tas bendras darbas tiek iš ministerijos, tiek iš profsąjungų turės duoti rezultatų. Paskutinis dalykas, kurį turime pasakyti, kad visos profsąjungos, tarp jų ir aukštosios mokyklos, ataskaitinaime susirinkime bendrai pritarė, kad ir aukštosios mokyklos jungsis į streiką, jeigu bus reikalinga“, – sakė A. Lapinskienė

Piketas
Paskutinę spalio dieną prieš švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus susitikimą su profesinių sąjungų atstovais Vilniuje prie ministerijos iš visos šalies suvažiavę Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠMPS) nariai surengė piketą, reikalaudami didinti finansavimą švietimui.

Hits: 164

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Orai. Šilumą išstums lietus ir šlapdriba

Šiandien Šlutės krašte šilta, šviečia saulė. Deja, nuo antradienio temperatūra kris žemyn – į Lietuvą brausis vėsa ir mišrūs krituliai, numatomas nemalonus vėjas. Remiantis dabartiniais duomenimis, savaitės pabaigoje galime sulaukti šilumos revanšo. Šiandien šalyje dar tęsis pavasariškai šilti orai. Vakarinius šalies rajonus niaukstys tankesni debesys, čia numatomas nedidelis lietus. Pūs apysmarkis pietų, pietryčių krypties vėjas. Vilniuje ir Panevėžyje oras šils iki 16, Kaune iki 15 laipsnių. Šiauliuose bus apie 13, Klaipėdoje apie 11 laipsnių šilumos. Antradienį jau numatomi gaivesni orai,

Priminimas žvejams: šiuo metu draudžiama gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas

Aplinkosaugininkai primena, šiuo metu šalyje galioja draudimas gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas. Neleistinai sugavus tokias žuvis asmenims gali tekti susimokėti per 500 eurų. Taip pat, nustačius tokius pažeidimus, konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai bei priemonės. „Norime priminti, kad šiuo metu draudžiama gaudyti lydekas, sterkus, salačius ir kiršlius. Reikia nepamiršti, kad, neleistinu metu sugavus šias žuvis, teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką žuvų bazinis įkainis yra 240 eurų“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Kauno

Saulės elektrinėms įsirengti ir seniems šildymo katilams pasikeisti skirta daugiau nei 21 mln. eurų

Prasideda naujas paramos teikimo etapas gyventojams, norintiems įsirengti nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrines arba jas įsigyti iš elektrinių parko, o taip pat seniems šildymo katilams pasikeisti. Teikti paraiškas bus galima iki balandžio 30 d. „Gaminantys vartotojai – vienas iš energetinės nepriklausomybės elementų, įgalindami žmones gamintis elektros energiją savo reikmėms kuriame stipresnę valstybę. Be to, žmonėms tai apsimoka finansiškai, nes tapdami gaminančiais vartotojais jie taupo savo pinigus“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. Finansinio skatinimo priemonės yra skirtos gyventojams,

Taip pat skaitykite