Šaldykite, konservuokite, rauginkite – tik neišmeskite!

Statistinis lietuvis kasmet išmeta apie 60 kg dar tinkamo vartoti maisto, o kiekvienas europietis jo atsikrato beveik tris kartus daugiau. Tokią nedžiuginančią statistiką skelbia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 

Rudens derlius. AdobeStock nuotr.

Tai ypač aktualu rudenį, kai į šiukšliadėžes neretai iškeliauja nespėtos suvalgyti sodo ir daržo gėrybės. Prekybos tinklas „Maxima“ tikina, kad to išvengti itin paprasta – tereikia vaisius ir daržoves tinkamai paruošti. Šiame straipsnyje drauge su dietiste Vaida Kurpiene pateikiama naudingų patarimų apie derliaus gėrybių šaldymą, konservavimą, rauginimą bei džiovinimą. Taip pat dalijamasi dažniausiomis klaidomis, kurių galima lengvai išvengti.

Opi, bet išsprendžiama problema

Maisto švaistymas yra vienas didžiausių iššūkių, lydinčių šių dienų gyvenimą. „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pabrėžia: „Beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto yra prarandamas arba išmetamas. Tokius duomenis skelbia visuomeninės organizacijos. Todėl kiekvienas privalome rūpintis sąmoningu, atsakingu, tvariu vartojimu. Tokiu prioritetu paremta ir mūsų veikla. Vykdydami socialinės atsakomybės strategiją, kurios tikslas – iki 2025-ųjų maisto atliekų kiekį sumažinti 30 proc. – ypač daug dėmesio skiriame šios problemos sprendimui, remiame sunkiau gyvenančius šalies gyventojus. Todėl jau 16 metų bendradarbiaujame su „Maisto banku“. Be to, pernai iš viso perdirbimui atidavėme 11,5 tūkst. tonų maisto atliekų“.

Minėtą problematiką įžvelgia ir V. Kurpienė. Anot mitybos ekspertės, rudenį maisto švaistymo klausimas yra ypač aktualus, kadangi savo užsiaugintas ar nusipirktas derliaus gėrybes suvalgyti spėja ne visi.

„Tuomet jos pradeda gesti, tampa nebetinkamos vartoti ir keliauja į šiukšliadėžes. Tačiau tokio likimo vaisiai bei daržovės galėtų labai lengvai išvengti. Užtenka žinoti, kaip derliaus gėrybes tinkamai paruošti, ir jos džiugins ilgai. Tam yra kelios gudrybės“, – sako dietistė.

Šaldyti – bene geriausia 

Šaldymas yra pats pagrindinis, naudingiausias ir daugiausia derliaus naudingųjų savybių išsaugantis jo paruošimo būdas. Geresnio už pastarąjį, V. Kurpienės teigimu, kol kas išrasta nėra. Visgi, anot jos, vaisius ir daržoves šaldant, yra svarbios kelios taisyklės.

„Pirmiausia, derlių užšaldyti būtina kuo greičiau – tik nuskynus arba parsinešus iš parduotuvės. Ko gero, namuose beveik niekas neturi greitai šaldančių pramoninių šaldytuvu, tačiau tokiam apdorojimui puikiai tinka ir įprasti šaldikliai. Vaisius ar daržoves juose reiktų dėti plonu sluoksniu. Tada sušaldyti, kloti kitą. Svarbu priminti – kuo greičiau derlius užšals, tuo daugiau vertingųjų medžiagų išsaugos. Todėl – bus sveikesnis, skanesnis, o ir gražiau atrodys“, – pasakoja V. Kurpienė.

Ji priduria: šaldymui tinka visos daržovės bei vaisiai. Pavyzdžiui, kubeliais supjaustytas ir taip paruoštas moliūgas taps puikiu užkandžiu norint greito ir sveiko maisto.

Konservavimo klaidos

Kitas populiarus būdas ruošti derlių ilgesniam vartojimui yra konservavimas. Tačiau, imantis jo, tikina V. Kurpienė, tik retas neišvengia dažnai daromų klaidų. Didžiausia, anot mitybos ekspertės, daržovės verdamos per ilgai.

„Tai daroma valandomis, nors nereikėtų. Užtenka tik pasterizuoti – trumpai pakaitinti, taip panaikinat bakterijas. Kita klaida – per daug naudojama acto, druskos ir cukraus. Tuomet sakoma, kad konservuoti produktai nėra sveiki. Tačiau actas – gali būti naudingas sveikatai, kai vartojamas šaukštais, o ne šimtais mililitrų. Jį rinktis derėtų nefiltruotą ir, svarbiausia, saikingai. Tai galioja ir druskai. Tuo tarpu cukrus dabar yra demonizuojamas, keičiamas medumi ir kitomis alternatyvomis, kurios, dažniausiai, organizmą veikia labai panašiai. Visgi jų vartoti reikėtų kuo mažiau“, – kalba mitybos ekspertė.

Anot pašnekovės, taipogi verta prisiminti, kad konservuoti produktus geriausia į mažesnes pakuotes. Tuomet jie bus suvalgomi greičiau ir išmesti užsistovėjusių šaldytuve neprireiks.

Rauginami ne tik kopūstai

Turimą rudens derlių V. Kurpienė siūlo ir rauginti. Tačiau, anot jos, Lietuvoje jau įprasta daržoves raugti į dideles talpas – kubilus ar kibirus, nors tai daryti nėra būtina.

„Rauginimui nereikia rūsio, namo ar dengtos terasos. Tai daryti paranku net mažame bute, nedideliuose stiklainiuose. Nebūtina ir derliaus užsiraugti visam šaltajam sezonui. Geriausia daržoves sutarkuoti šiaudeliais, supjaustyti kubeliais ar mažesniais gabaliukais, sudėti į stiklainius sluoksniais, net daržo gėrybes maišyti. Taip bus galima mėgautis skirtingais skoniais, paįvairinti savo mitybą, gauti daug naudos“, – šypsosi pašnekovė.

Ji taip pat rekomenduoja tokiu būdu apdoroti ne tik kopūstus ar agurkus. Pasak V. Kurpienės, rauginti puikiai tinka ir morkos, cukinijos, moliūgai, pomidorai.

Kaip tinkamai džiovinti ir kada viską suvalgyti?

Kalbėdama apie džiovinimą, mitybos ekspertė, pirmiausia, atkreipia dėmesį į temperatūrą. Ji, anot V. Kurpienės, neturėtų viršyti 42 laipsnių, antraip produktuose esančių vertingų medžiagų kiekis sumažės. Norint to išengti, pašnekovė pataria ir pastaruosius džiovinti tik kokybiškus, šviežius, be pirmųjų sugedimo požymių.

„Džiovintiems produktams laikyti vertėtų rinktis sandarias pakuotes, kurios neatsidarytų. Taip pat apsaugotų nuo drėgmės bei pelėsio patekimo. Kartu ir užtikrintų skonio bei išvaizdos išlaikymą. Pabrėžtina, kad daržovės, paruoštos visais minėtais būdais, yra vertingiausios tuomet, kai suvalgomos iki kito derliaus. Geriausia – ne ilgiau pavasario vidurio. Tuo tarpu grybų galiojimo laikas yra tik šeši mėnesiai. Todėl uždelsus, produktai ima gesti, gali susidaryti pelėsis. Pastarąjį pastebėjus, nereiktų jo nugrėbti ir valgyti. Pelėsis yra grybelis, į maistą išskiriantis toksinus. Dar nuodingesnius už jį patį“, – perspėja V. Kurpienė.

Pašnekovė priduria, kad taip pat veikia ir puvėsis. Pavyzdžiui, jei obuolys jau įpuvęs, pažeista yra didžioji dalis vaisiaus, nors to plika akimi galima ir nepamatyti. Dėl to patartina vengti dėti į konservuojamas mišraines ir uogienes išpjaustytas rudens gėrybes. Išsipūtę indelių su daržovėmis dangteliai signalizuoja, kad produktai yra sugedę.

  • Pasidalinusi gudrybėmis, kaip tinkamai paruošti rudens derlių tolimesniam vartojimui, V. Kurpienė siūlo išbandyti receptą, kuris pravers norintiems įvairesnės kasdienės mitybos.

Skanu, lengva ir naudinga: šaldytos pomidorų sultys

Reikės: tik pomidorų tyrės

Paruošti labai paprasta. Pirmiausia, pomidorų tyrę pasterizuokite – pakaitinkite. Tada atvėsinkite ir sušaldykite į ledo kubelius arba supilkite į 100 ml šaldymui skirtus maišelius. Juos sandariai uždarykite, laikykite šaldiklyje.

„Taip paruošta pomidorų tyrė puikiai tiks greitai ruošiant maistą. Ją pakaitinus, šiose daržovėse esantis likopenas – stiprus antioksidantas – pasisavinamas šešis kartus geriau. Taigi produktas yra skanus, sveikas ir natūralus. Tyrės kubelius galima dėti į padažus, gardinti troškinius, sriubas, grūdų bei makaronų patiekalus. Todėl toks pagardas tikrai įkvėps naujiems potyriams virtuvėje“, – pažada mitybos specialistė.

pamarys.eu pagal maxima.lt inf.


Taip pat skaitykite:

http://www.pamarys.eu/ka-gaminti-kad-uzderejusiu-gerybiu-netektu-ismesti/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Už pramogavimą vandens motociklais po Krokų lanką gresia baudos

Prieš keletą dienų Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, surengę  akciją „Poilsiauk atsakingai“,  Šilutės rajone, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, pastebėjo du asmenis, plaukiojančius vandens motociklais. Pasitelkus gausesnes aplinkosaugos pareigūnų pajėgas plaukiojimas draustinyje vandens motociklais buvo sustabdytas. Už plaukiojimą draudžiamoje vietoje asmenims gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų

25 tūkstančiai eurų renginiams

Šilutės r. savivaldybės tarybai siūloma svarstyti, kokiems strateginiams rajono renginiams paskirstyti 25 tūkstančius eurų iš Savivaldybės biudžeto. Tai – keturi tradiciniai nevyriausybinių organizacijų renginiai. Visuomeninei organizacijai „Forumas“, kuri rengia kasmetinį tarptautinį  Žuvienės virimo čempionatą, siūloma skirti 15 000 Eur. VšĮ „Kintai Arts“, jos Kintų muzikos festivaliui – 4000 Eur. Asociacijai „Pamario vakarai“, kuri organizuoja Rusnės festivalį, – 5000 Eur, Šilutės sportinių šokių klubui „Lūgnė“, rengiančiam  sportinių šokių konkursą „Pamario pora“, – 1000 Eur. Ar pritarti projektui, svarstys Savivaldybės taryba. Parengta

Brangs mokestis lankantiems Šilutės sporto mokyklą

Šilutės sporto mokyklos direktorius Aivaras Lileikis Savivaldybei  pateikė prašymą leisti Šilutės sporto mokyklai nevykdyti krepšinio ugdymo programų ir sumažinti 10 grupių. Mokinių krepšinio grupes formuotų viešoji įstaiga „Šilutės sportas“. Prašoma steigti dvi papildomas bokso grupes, mat pagal pasirašytą trišalę sutartį atvyksta dirbti jaunas specialistas. Nuo rugsėjo 1 d. Šilutės sporto mokykloje butų formuojama 21 mokinių grupė. Krepšinis VšĮ „Šilutės sportas“ turi vyrų krepšinio komandą. Tad perkėlus šiai įstaigai mokinių krepšinio grupes būtų sukurta krepšinio ugdymo piramidė, kuri ateityje galėtų duoti

Nuo vasaros pradžios – didesnės socialinės išmokos

Siekdama sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, Vyriausybė pritarė siūlymui nuo birželio mėnesio didinti bazinius socialinių išmokų dydžius. Tai padės apsaugoti vidutines ir mažesnes pajamas gaunančių žmonių perkamąją galią, kad jų gyvenimo kokybė neprastėtų, turės teigiamą poveikį žmonių su negalia, vienišų tėvų, senjorų skurdo mažinimui.  Socialinės išmokos Didės piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais, didesnis šalies gyventojų skaičius turės teisę į

Taip pat skaitykite