Šaldykite, konservuokite, rauginkite – tik neišmeskite!

Statistinis lietuvis kasmet išmeta apie 60 kg dar tinkamo vartoti maisto, o kiekvienas europietis jo atsikrato beveik tris kartus daugiau. Tokią nedžiuginančią statistiką skelbia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 

Rudens derlius. AdobeStock nuotr.

Tai ypač aktualu rudenį, kai į šiukšliadėžes neretai iškeliauja nespėtos suvalgyti sodo ir daržo gėrybės. Prekybos tinklas „Maxima“ tikina, kad to išvengti itin paprasta – tereikia vaisius ir daržoves tinkamai paruošti. Šiame straipsnyje drauge su dietiste Vaida Kurpiene pateikiama naudingų patarimų apie derliaus gėrybių šaldymą, konservavimą, rauginimą bei džiovinimą. Taip pat dalijamasi dažniausiomis klaidomis, kurių galima lengvai išvengti.

Opi, bet išsprendžiama problema

Maisto švaistymas yra vienas didžiausių iššūkių, lydinčių šių dienų gyvenimą. „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pabrėžia: „Beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto yra prarandamas arba išmetamas. Tokius duomenis skelbia visuomeninės organizacijos. Todėl kiekvienas privalome rūpintis sąmoningu, atsakingu, tvariu vartojimu. Tokiu prioritetu paremta ir mūsų veikla. Vykdydami socialinės atsakomybės strategiją, kurios tikslas – iki 2025-ųjų maisto atliekų kiekį sumažinti 30 proc. – ypač daug dėmesio skiriame šios problemos sprendimui, remiame sunkiau gyvenančius šalies gyventojus. Todėl jau 16 metų bendradarbiaujame su „Maisto banku“. Be to, pernai iš viso perdirbimui atidavėme 11,5 tūkst. tonų maisto atliekų“.

Minėtą problematiką įžvelgia ir V. Kurpienė. Anot mitybos ekspertės, rudenį maisto švaistymo klausimas yra ypač aktualus, kadangi savo užsiaugintas ar nusipirktas derliaus gėrybes suvalgyti spėja ne visi.

„Tuomet jos pradeda gesti, tampa nebetinkamos vartoti ir keliauja į šiukšliadėžes. Tačiau tokio likimo vaisiai bei daržovės galėtų labai lengvai išvengti. Užtenka žinoti, kaip derliaus gėrybes tinkamai paruošti, ir jos džiugins ilgai. Tam yra kelios gudrybės“, – sako dietistė.

Šaldyti – bene geriausia 

Šaldymas yra pats pagrindinis, naudingiausias ir daugiausia derliaus naudingųjų savybių išsaugantis jo paruošimo būdas. Geresnio už pastarąjį, V. Kurpienės teigimu, kol kas išrasta nėra. Visgi, anot jos, vaisius ir daržoves šaldant, yra svarbios kelios taisyklės.

„Pirmiausia, derlių užšaldyti būtina kuo greičiau – tik nuskynus arba parsinešus iš parduotuvės. Ko gero, namuose beveik niekas neturi greitai šaldančių pramoninių šaldytuvu, tačiau tokiam apdorojimui puikiai tinka ir įprasti šaldikliai. Vaisius ar daržoves juose reiktų dėti plonu sluoksniu. Tada sušaldyti, kloti kitą. Svarbu priminti – kuo greičiau derlius užšals, tuo daugiau vertingųjų medžiagų išsaugos. Todėl – bus sveikesnis, skanesnis, o ir gražiau atrodys“, – pasakoja V. Kurpienė.

Ji priduria: šaldymui tinka visos daržovės bei vaisiai. Pavyzdžiui, kubeliais supjaustytas ir taip paruoštas moliūgas taps puikiu užkandžiu norint greito ir sveiko maisto.

Konservavimo klaidos

Kitas populiarus būdas ruošti derlių ilgesniam vartojimui yra konservavimas. Tačiau, imantis jo, tikina V. Kurpienė, tik retas neišvengia dažnai daromų klaidų. Didžiausia, anot mitybos ekspertės, daržovės verdamos per ilgai.

„Tai daroma valandomis, nors nereikėtų. Užtenka tik pasterizuoti – trumpai pakaitinti, taip panaikinat bakterijas. Kita klaida – per daug naudojama acto, druskos ir cukraus. Tuomet sakoma, kad konservuoti produktai nėra sveiki. Tačiau actas – gali būti naudingas sveikatai, kai vartojamas šaukštais, o ne šimtais mililitrų. Jį rinktis derėtų nefiltruotą ir, svarbiausia, saikingai. Tai galioja ir druskai. Tuo tarpu cukrus dabar yra demonizuojamas, keičiamas medumi ir kitomis alternatyvomis, kurios, dažniausiai, organizmą veikia labai panašiai. Visgi jų vartoti reikėtų kuo mažiau“, – kalba mitybos ekspertė.

Anot pašnekovės, taipogi verta prisiminti, kad konservuoti produktus geriausia į mažesnes pakuotes. Tuomet jie bus suvalgomi greičiau ir išmesti užsistovėjusių šaldytuve neprireiks.

Rauginami ne tik kopūstai

Turimą rudens derlių V. Kurpienė siūlo ir rauginti. Tačiau, anot jos, Lietuvoje jau įprasta daržoves raugti į dideles talpas – kubilus ar kibirus, nors tai daryti nėra būtina.

„Rauginimui nereikia rūsio, namo ar dengtos terasos. Tai daryti paranku net mažame bute, nedideliuose stiklainiuose. Nebūtina ir derliaus užsiraugti visam šaltajam sezonui. Geriausia daržoves sutarkuoti šiaudeliais, supjaustyti kubeliais ar mažesniais gabaliukais, sudėti į stiklainius sluoksniais, net daržo gėrybes maišyti. Taip bus galima mėgautis skirtingais skoniais, paįvairinti savo mitybą, gauti daug naudos“, – šypsosi pašnekovė.

Ji taip pat rekomenduoja tokiu būdu apdoroti ne tik kopūstus ar agurkus. Pasak V. Kurpienės, rauginti puikiai tinka ir morkos, cukinijos, moliūgai, pomidorai.

Kaip tinkamai džiovinti ir kada viską suvalgyti?

Kalbėdama apie džiovinimą, mitybos ekspertė, pirmiausia, atkreipia dėmesį į temperatūrą. Ji, anot V. Kurpienės, neturėtų viršyti 42 laipsnių, antraip produktuose esančių vertingų medžiagų kiekis sumažės. Norint to išengti, pašnekovė pataria ir pastaruosius džiovinti tik kokybiškus, šviežius, be pirmųjų sugedimo požymių.

„Džiovintiems produktams laikyti vertėtų rinktis sandarias pakuotes, kurios neatsidarytų. Taip pat apsaugotų nuo drėgmės bei pelėsio patekimo. Kartu ir užtikrintų skonio bei išvaizdos išlaikymą. Pabrėžtina, kad daržovės, paruoštos visais minėtais būdais, yra vertingiausios tuomet, kai suvalgomos iki kito derliaus. Geriausia – ne ilgiau pavasario vidurio. Tuo tarpu grybų galiojimo laikas yra tik šeši mėnesiai. Todėl uždelsus, produktai ima gesti, gali susidaryti pelėsis. Pastarąjį pastebėjus, nereiktų jo nugrėbti ir valgyti. Pelėsis yra grybelis, į maistą išskiriantis toksinus. Dar nuodingesnius už jį patį“, – perspėja V. Kurpienė.

Pašnekovė priduria, kad taip pat veikia ir puvėsis. Pavyzdžiui, jei obuolys jau įpuvęs, pažeista yra didžioji dalis vaisiaus, nors to plika akimi galima ir nepamatyti. Dėl to patartina vengti dėti į konservuojamas mišraines ir uogienes išpjaustytas rudens gėrybes. Išsipūtę indelių su daržovėmis dangteliai signalizuoja, kad produktai yra sugedę.

  • Pasidalinusi gudrybėmis, kaip tinkamai paruošti rudens derlių tolimesniam vartojimui, V. Kurpienė siūlo išbandyti receptą, kuris pravers norintiems įvairesnės kasdienės mitybos.

Skanu, lengva ir naudinga: šaldytos pomidorų sultys

Reikės: tik pomidorų tyrės

Paruošti labai paprasta. Pirmiausia, pomidorų tyrę pasterizuokite – pakaitinkite. Tada atvėsinkite ir sušaldykite į ledo kubelius arba supilkite į 100 ml šaldymui skirtus maišelius. Juos sandariai uždarykite, laikykite šaldiklyje.

„Taip paruošta pomidorų tyrė puikiai tiks greitai ruošiant maistą. Ją pakaitinus, šiose daržovėse esantis likopenas – stiprus antioksidantas – pasisavinamas šešis kartus geriau. Taigi produktas yra skanus, sveikas ir natūralus. Tyrės kubelius galima dėti į padažus, gardinti troškinius, sriubas, grūdų bei makaronų patiekalus. Todėl toks pagardas tikrai įkvėps naujiems potyriams virtuvėje“, – pažada mitybos specialistė.

pamarys.eu pagal maxima.lt inf.


Taip pat skaitykite:

http://www.pamarys.eu/ka-gaminti-kad-uzderejusiu-gerybiu-netektu-ismesti/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite