Sakūtėliuose veikiančioje gamykloje darbo turi 550 žmonių

Tolėliau nuo kelio iš Šilutės į Klaipėdą, neprivažiavus Vilkyčių, tik žinantis gali atskirti už paukštyno pilkai melsvus SBA baldų gamybos koncernui priklausančios UAB „Germanika“ gamybinius cechus. Nuošaliau nuo miesto triukšmo, Sakūtėlių kaime įsikūrusi įmonė baldus gamina ištisą parą visas septynias savaitės dienas.

Prie naujos modernios vidutinio pločio plokščių įvilkimo linijos „Friz“ triūsia Marius Gešventas (kairėje) ir Arnoldas Navardauskas.

Prie naujos modernios vidutinio pločio plokščių įvilkimo linijos „Friz“ triūsia Marius Gešventas (kairėje) ir Arnoldas Navardauskas.

Po 12 furgonų kasdien

Pasak UAB „Germanika“ direktoriaus Rolando Baltuonio, iš gamyklos kasdien išvežama po 12 furgonų baldų arba po 100 tūkst. vienetų per mėnesį. Iš čia jie pasklinda po platųjį pasaulį – visur, kur tik yra IKEA prekybos centrai.
„Esame įsikūrę atokiau nuo kelio, ne mieste, bet norime būti žinomi“, – pasakojimą apie baldų gamybos bendrovę pradeda jos vadovas R. Baltuonis, primindamas, kad baldžiai aktyviai dalyvavo pavasarį tvarkant gretimo Vilkyčių kaimo poilsio zoną prie tvenkinio, aktyviai dalyvavo kaimo bendruomenės šventėje – surengė Saugų seniūnijos žmonėms loteriją su vertingais prizais.
Bendrovės kolektyvo vasaros šventėje įvairiose sporto rungtyse ir kitaip pramogavo apie 300 gamyklos darbuotojų. Tuo metu net buvo sustabdyta gamyba, – kad visi norintieji galėtų papramogauti. Šiaip baldų gamyba čia vyksta 4 pamainomis, t. y. ištisą parą, septynias dienas per savaitę.
„Naujokų diena“
Ir šįkart atvykimo į gamyklą laiką teko derinti prie gamybininkų ritmo. Personalo vadovė Rita Žukauskienė paskyrė laiką po 11 val. Iki tol vyko „Naujokų diena“. Personalo reikalus tvarkanti specialistė paaiškino, kad toks renginys yra skirtas pabendrauti su naujais bendrovės darbuotojais. Tokiuose susitikimuose ir susipažįstama, ir įmonės vadovų pageidavimų, ir darbuotojų pastebėjimų išklausoma. „Kad mūsų nebijotų…“ – su šypsena priduria bendrovės direktorius.
Direktoriaus nuomone, ne vien atlyginimas yra svarbu, nors jo reikšmės įmonės vadovas taip pat nemenkina. Kasmet bazinis atlygis didinamas 10 %, be to, uždarbis priklauso ir nuo kategorijos, kurių yra 7. Su reikiamu išsilavinimu ir patirtimi atėjusieji į gamyklą per porą mėnesių gali gauti aukščiausią kategoriją. Jau trečius metus įmonėje veikia stažuotojų programa. Stažuotės tikslas – auginti kvalifikuotus gamybos specialistus ir vadovų pamainą ateičiai. Šį rugsėjį įmonėje stažuotę pradėjo 2 darbuotojai. Programoje kviečiami dalyvauti turintys aukštąjį išsilavinimą, besidomintys baldų gamybos tendencijomis ir norintys siekti karjeros SBA grupės įmonėse.
Didžiausias iššūkis, anot personalo vadovės R. Žukauskienės, kol kolektyve pritampa naujokai, kuriems baldų gamybos įmonė yra pirma darbovietė. Jų ir kaita būna didžiausia. Darbuotojų stygius jaučiamas, nors bendrovė pati juos atsiveža iš įvairių artimesnių ir tolimesnių kaimų, miestų ir miestelių: iš Klaipėdos pusės, Švėkšnos, Šilutės ir net Tauragės. Vidutinis bendrovės darbuotojų amžius – 33-eji.
Ne vieną masina užsienietiški uždarbiai. Įmonės vadovai tai žino ir neprieštarauja, jei kuris sumano prie atostogų prisidurti dar kokį mėnesį nemokamų atostogų ir nuvykti kur nors užu Baltijos užsidirbti.

Gamybos cechuose

Nedideliame Sakūtėlių kaime veikianti baldų gamybos įmonė – gana moderni. Kad tuo įsitikintų ir šio rašinio autorius, bendrovės direktorius ir personalo vadovė maloniai pakvietė į gamybos cechus. Buvo vasariškai šilta diena, tačiau gamybos patalpose nebuvo nei per karšta, nei apdirbamų medžio dožlių plokščių dulkės kirbino nosį. Gamybos procese tos plokštės pjaustomos, frezuojamos, apvelkamos ir termiškai apklijuojamos plėvele (šiuolaikinių baldų dalių čia nedažo). Gamybos dulkes sutraukia virš linijų įtvirtinti galingi ventiliatoriai.
Ir popierinių schemų prie gamybos linijų nepastebėjau. Reikalinga informacija – prieš akis kabančiuose kompiuterių ekranuose. Nesimatė ir baldų plokštes rankomis perkraunančių darbininkų – tokių gal ir nėra, mat rankų reikalaujantys procesai čia automatizuoti. Supakuotus baldų rinkinius ar gamybai reikalingas plokštes nuo vienos linijos ant kitos perkelia elektroniniai manipuliatoriai. Jie čia vadinami robotais, o du net savo vardus turi: Kryžmantas ir Germanas.
Pasak direktoriaus Rolando Baltuonio, vienas toks įrenginys fiziškai triūsia už tris darbininkus, o jam programuoti ir aptarnauti užtenka vieno žmogaus protinio darbo. Tiesa, prietaisas nėra pigus. Vis dėlto bendrovės vadovas sakė, kad pagrindinės investavimo kryptys ateičiai – gamybos procesų automatizavimas. Artimiausi tikslai – įdiegti automatinę defektų kontrolės sistemą.
Šiuo metu baigiama diegti nauja moderni vidutinio pločio plokščių įvilkimo linija „Friz“, kuri įmonei kainavo apie 1,7 milijono eurų. Šiuo metu linija dirba 1 pamaina, tačiau ateityje dirbs keturiomis. Įmonė pasirengusi priimti apie 20 naujų darbuotojų, norinčių išmokti dirbti prie naujos modernios gamybos linijos.
Vien šiais metais UAB „Germanika“ į gamybos plėtrą investuos 3,1 mln. eurų.
Pietūs – už 1,30 euro
Mūsų ekskursijos kelias eina pro saulės nutviekstą valgyklos patalpą. Beveik prie kiekvieno stalo sėdi gamyklos darbuotojai, tąkart jie ilsėjosi papietavę, kol iš garsintuvų pasigirdo moteriškas balsas: „Pertraukėlės pabaiga. Kviečiame pradėti darbą“. Iš vadovų sužinau, kad pietūs šioje gamyklos valgykloje, kurioje yra ir mikrobangų krosnelių savo maistui pasišildyti, ir kavos automatų, darbuotojams tekainuoja 1,30 euro. Kitą dalį dengia darbdavys.

Petras Skutulas

Demonstracinius gaminius surenka Irina Vaitkutė.

UAB „Germanika“ direktorius Rolandas Baltuonis baldų gamybos ceche.

Prie pakavimo linijos.

Kryžmantas „triūsia“ už tris.  Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite