Rytoj (rugsėjo 1 d.) prasideda aplinkosauginė akcija „Lašiša 2021“
Trečiadienį, rugsėjo 1d., prasideda tradicinė kasmetė akcija „Lašiša“, kuria siekiama apsaugoti lašišas ir šlakius jų migracijos bei neršto vietose. Ji tęsis iki lapkričio 20 d. Šiuo laikotarpiu lašišoms ir šlakiams būtina ypatinga apsauga, nes jos susiduria su daug kliūčių – kabliaujančiais ar tinklais žuvis gaudančiais brakonieriais, užtvankomis, hidroelektrinėmis.
Akcija vyks visoje Lietuvoje, bet ypatingas dėmesys bus skiriamas Baltijos jūros priekrantei, Kuršių marioms, Nemuno deltos regionui, Šventosios (pajūrio), Nemuno, Minijos, Jūros, Dubysos, Neries, Šventosios, Žeimenos, Siesarties, Vilnelės upėms ir jų intakams. Taip pat bus tikrinami privažiavimai ir keliai prie šių vandens telkinių.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) organizuos reidus, vyks reguliari verslinės, mėgėjų ir specialiosios žvejybos kontrolė. Pareigūnai stabdys ir tikrins, ypač tamsiu paros metu, asmenų, įtariamų žvejybos reikalavimų pažeidimais, transporto priemones.
Aplinkosaugininkams rūpi ne tik išaiškinti darančius ar padariusius pažeidimą asmenis, svarbi ir nusižengimų prevencija – užkirsti kelią galimam neteisėtam lašišų ir šlakių išteklių naudojimui. Europoje Lietuva išskiria tuo, kad Vilnius – vienintelė Europos sostinė, kurios centre tekančioje upėje neršia lašišos.
Tam, kad lašišos ir šlakiai galėtų lengviau migruoti ir neršti, kai kuriose užtvankose, elektrinėse įrengti žuvitakiai – žuvų pralaidos. Lašišinėse upėse įrengti žuvitakiai turi veikti nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d., kad būtų sudarytos sąlygos žuvims pasiekti nerštavietes.
Lašišų migracijai prasidėjus, joms pavojų kelia brakonieriai. Antai savaitgalį AAD Kauno gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai sulaikė pažeidėją, plukdomuoju tinklu sugavusį ir lašišą.
- Aplinkosaugininkai primena, kad bauda už neteisėtai pagautą lašišą ar šlakį nemenka – 970 eurų.
Nustatyti brakonieriavimo atvejai tik patvirtina, kad migracijos ir neršto laikotarpiu šioms žuvims ypatinga apsauga būtina.
Aplinkos ministerijos inf.
Iš laisvosios enciklopedijos Vikipedija:
Atlantinė lašiša, arba lašiša (Salmo salar) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai. Kūnas verpstės formos, iš šonų kiek suplotas. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Kūno šonai su pusmėnulio formos dėmelėmis.
Subręsta 4-5 metų, būdamos 40-45 cm. Neršia spalio – lapkričio mėnesiais gimtųjų upių rėvose, sraunumose. Oranžinius ikrus užkasa nuvalytu žvyru, smulkiu gargždu. Vislumas – iki 40 tūkst. ikrelių. Neršdamos nesimaitina. Po neršto grįžta į jūrą. Per gyvenimą neršia 2-3 iki 4 kartų. 10-15 cm lašišaitės migruoja į jūrą, kur maitinasi bestuburiais, vėžiagyviais, o vėliau ir žuvimis. Užauga iki 1,5 m ir 40 kg.
Suaugusios atlantinės lašišos gyvena jūroje, neršia vandeningose, šaltiniuotose upėse bei upeliuose, kuriuose jaunikliai išbūna 2-3 metus. Nerštui migruoja iš Baltijos jūros į Nemuno baseino šaltavandenes upes.
Paplitusi Šiaurės Atlante ir gretimuose Ledjūrio rajonuose iki Karos jūros imtinai – Baltijos, Baltosios ir Barenco jūrų baseinuose. Lietuvoje – Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemune iki Kauno hidroelektrinės, Nemuno ir Neries intakuose – Minijoje, Veivirže, Jūroje, Šešuvyje, Dubysoje, Žeimenoje, Šventojoje (pajūrio). Saugomos Bartuvos, Minijos, Šventosios ir Žeimenos ichtiologiniuose draustiniuose. Dirbtinai veisiamos.