Rytoj (rugsėjo 1 d.) prasideda aplinkosauginė akcija „Lašiša 2021“

Trečiadienį, rugsėjo 1d., prasideda tradicinė kasmetė akcija „Lašiša“, kuria siekiama apsaugoti lašišas ir šlakius jų migracijos bei neršto vietose. Ji tęsis iki lapkričio 20 d. Šiuo laikotarpiu lašišoms ir šlakiams būtina ypatinga apsauga, nes jos susiduria su daug kliūčių – kabliaujančiais ar tinklais žuvis gaudančiais brakonieriais, užtvankomis, hidroelektrinėmis.

 

Akcija vyks visoje Lietuvoje, bet ypatingas dėmesys bus skiriamas Baltijos jūros priekrantei, Kuršių marioms, Nemuno deltos regionui, Šventosios (pajūrio), Nemuno, Minijos, Jūros, Dubysos, Neries, Šventosios, Žeimenos, Siesarties, Vilnelės upėms ir jų intakams. Taip pat bus tikrinami privažiavimai ir keliai prie šių vandens telkinių.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) organizuos reidus, vyks reguliari verslinės, mėgėjų ir specialiosios žvejybos kontrolė. Pareigūnai stabdys ir tikrins, ypač tamsiu paros metu, asmenų, įtariamų žvejybos reikalavimų pažeidimais, transporto priemones.

Aplinkosaugininkams rūpi ne tik išaiškinti darančius ar padariusius pažeidimą asmenis, svarbi ir nusižengimų prevencija – užkirsti kelią galimam neteisėtam lašišų ir šlakių išteklių naudojimui. Europoje Lietuva išskiria tuo, kad Vilnius – vienintelė Europos sostinė, kurios centre tekančioje upėje neršia lašišos.

Tam, kad lašišos ir šlakiai galėtų lengviau migruoti ir neršti, kai kuriose užtvankose, elektrinėse įrengti žuvitakiai – žuvų pralaidos. Lašišinėse upėse įrengti žuvitakiai turi veikti nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d., kad būtų sudarytos sąlygos žuvims pasiekti nerštavietes.

Lašišų migracijai prasidėjus, joms pavojų kelia brakonieriai. Antai savaitgalį AAD Kauno gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai sulaikė pažeidėją,  plukdomuoju tinklu sugavusį ir lašišą.

  • Aplinkosaugininkai primena, kad bauda už neteisėtai pagautą lašišą ar šlakį nemenka – 970 eurų.

Nustatyti brakonieriavimo atvejai tik patvirtina, kad migracijos ir neršto laikotarpiu šioms žuvims ypatinga apsauga būtina.

Aplinkos ministerijos inf.

Iš laisvosios enciklopedijos Vikipedija:

By Hartley, William W. – U.S. Fish & Wildlife Service.

Atlantinė lašiša, arba lašiša (Salmo salar) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai. Kūnas verpstės formos, iš šonų kiek suplotas. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Kūno šonai su pusmėnulio formos dėmelėmis.

Subręsta 4-5 metų, būdamos 40-45 cm. Neršia spalio – lapkričio mėnesiais gimtųjų upių rėvose, sraunumose. Oranžinius ikrus užkasa nuvalytu žvyru, smulkiu gargždu. Vislumas – iki 40 tūkst. ikrelių. Neršdamos nesimaitina. Po neršto grįžta į jūrą. Per gyvenimą neršia 2-3 iki 4 kartų. 10-15 cm lašišaitės migruoja į jūrą, kur maitinasi bestuburiaisvėžiagyviais, o vėliau ir žuvimis. Užauga iki 1,5 m ir 40 kg.

Suaugusios atlantinės lašišos gyvena jūroje, neršia vandeningose, šaltiniuotose upėse bei upeliuose, kuriuose jaunikliai išbūna 2-3 metus. Nerštui migruoja iš Baltijos jūros į Nemuno baseino šaltavandenes upes.

Paplitusi Šiaurės Atlante ir gretimuose Ledjūrio rajonuose iki Karos jūros imtinai – BaltijosBaltosios ir Barenco jūrų baseinuose. Lietuvoje – Baltijos jūroje, Kuršių marioseNemune iki Kauno hidroelektrinės, Nemuno ir Neries intakuose – MinijojeVeiviržeJūrojeŠešuvyjeDubysojeŽeimenojeŠventojoje (pajūrio). Saugomos Bartuvos, Minijos, Šventosios ir Žeimenos ichtiologiniuose draustiniuose. Dirbtinai veisiamos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite