Rytoj (rugsėjo 1 d.) prasideda aplinkosauginė akcija „Lašiša 2021“

Trečiadienį, rugsėjo 1d., prasideda tradicinė kasmetė akcija „Lašiša“, kuria siekiama apsaugoti lašišas ir šlakius jų migracijos bei neršto vietose. Ji tęsis iki lapkričio 20 d. Šiuo laikotarpiu lašišoms ir šlakiams būtina ypatinga apsauga, nes jos susiduria su daug kliūčių – kabliaujančiais ar tinklais žuvis gaudančiais brakonieriais, užtvankomis, hidroelektrinėmis.

 

Akcija vyks visoje Lietuvoje, bet ypatingas dėmesys bus skiriamas Baltijos jūros priekrantei, Kuršių marioms, Nemuno deltos regionui, Šventosios (pajūrio), Nemuno, Minijos, Jūros, Dubysos, Neries, Šventosios, Žeimenos, Siesarties, Vilnelės upėms ir jų intakams. Taip pat bus tikrinami privažiavimai ir keliai prie šių vandens telkinių.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) organizuos reidus, vyks reguliari verslinės, mėgėjų ir specialiosios žvejybos kontrolė. Pareigūnai stabdys ir tikrins, ypač tamsiu paros metu, asmenų, įtariamų žvejybos reikalavimų pažeidimais, transporto priemones.

Aplinkosaugininkams rūpi ne tik išaiškinti darančius ar padariusius pažeidimą asmenis, svarbi ir nusižengimų prevencija – užkirsti kelią galimam neteisėtam lašišų ir šlakių išteklių naudojimui. Europoje Lietuva išskiria tuo, kad Vilnius – vienintelė Europos sostinė, kurios centre tekančioje upėje neršia lašišos.

Tam, kad lašišos ir šlakiai galėtų lengviau migruoti ir neršti, kai kuriose užtvankose, elektrinėse įrengti žuvitakiai – žuvų pralaidos. Lašišinėse upėse įrengti žuvitakiai turi veikti nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d., kad būtų sudarytos sąlygos žuvims pasiekti nerštavietes.

Lašišų migracijai prasidėjus, joms pavojų kelia brakonieriai. Antai savaitgalį AAD Kauno gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai sulaikė pažeidėją,  plukdomuoju tinklu sugavusį ir lašišą.

  • Aplinkosaugininkai primena, kad bauda už neteisėtai pagautą lašišą ar šlakį nemenka – 970 eurų.

Nustatyti brakonieriavimo atvejai tik patvirtina, kad migracijos ir neršto laikotarpiu šioms žuvims ypatinga apsauga būtina.

Aplinkos ministerijos inf.

Iš laisvosios enciklopedijos Vikipedija:

By Hartley, William W. – U.S. Fish & Wildlife Service.

Atlantinė lašiša, arba lašiša (Salmo salar) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai. Kūnas verpstės formos, iš šonų kiek suplotas. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Kūno šonai su pusmėnulio formos dėmelėmis.

Subręsta 4-5 metų, būdamos 40-45 cm. Neršia spalio – lapkričio mėnesiais gimtųjų upių rėvose, sraunumose. Oranžinius ikrus užkasa nuvalytu žvyru, smulkiu gargždu. Vislumas – iki 40 tūkst. ikrelių. Neršdamos nesimaitina. Po neršto grįžta į jūrą. Per gyvenimą neršia 2-3 iki 4 kartų. 10-15 cm lašišaitės migruoja į jūrą, kur maitinasi bestuburiaisvėžiagyviais, o vėliau ir žuvimis. Užauga iki 1,5 m ir 40 kg.

Suaugusios atlantinės lašišos gyvena jūroje, neršia vandeningose, šaltiniuotose upėse bei upeliuose, kuriuose jaunikliai išbūna 2-3 metus. Nerštui migruoja iš Baltijos jūros į Nemuno baseino šaltavandenes upes.

Paplitusi Šiaurės Atlante ir gretimuose Ledjūrio rajonuose iki Karos jūros imtinai – BaltijosBaltosios ir Barenco jūrų baseinuose. Lietuvoje – Baltijos jūroje, Kuršių marioseNemune iki Kauno hidroelektrinės, Nemuno ir Neries intakuose – MinijojeVeiviržeJūrojeŠešuvyjeDubysojeŽeimenojeŠventojoje (pajūrio). Saugomos Bartuvos, Minijos, Šventosios ir Žeimenos ichtiologiniuose draustiniuose. Dirbtinai veisiamos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kultūros darbuotojai mokėsi idėjas paversti realybe

Kultūros bendruomenė nuolatos susiduria su naujų idėjų paieškos iššūkiais (ypač projektų rašymo laikotarpiu), nes kartais atrodo, kad viskas jau buvo sugalvota ir sukurta. Tačiau kas iš tiesų yra gera idėja, ko reikia, kad ją pavyktų paversti sėkminga realybe? Šito Šilutės rajono kultūros darbuotojai kartu su Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekininkais gegužės 8–9 d. mokėsi vykusiuose mokymuose „Kūrybinis procesas: nuo idėjos iki paraiškos“. Dviejų dienų mokymus vedė kompetentingų ir profesionalių kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ lektorių Godos Giedraitytės ir

Įvyko tradicinės sportinių šokių varžybos „Pamario pora 2024“

Jau 27-eri metai Šilutės sportinių šokių klubas „Lūgnė“, kartu su Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) Šilutėje organizuoja Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybas „Pamario pora“. Į Pamario kraštą atvyksta varžytis sportinių šokių šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio. Šiais metais šokėjus vertino Lietuvos bei tarptautinės kategorijos sportinių šokių vertintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Varžybose dalyvavo daug talentingų šokėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir Liepojos (Latvija). Ne vienoje rungtyje sėkmė lydėjo šilutiškius. Šios varžybos yra net ik gera proga

Projekto „Metai su knyga 2‘‘ ambasadorius Juozas Ališauskas – Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi jau antrus metus besitęsiančio respublikinio projekto „Metai su knyga 2“ paauglių skaitymo ambasadorius, aktorius, pedagogas, slemeris Juozas Ališauskas. Džiugu, jog šio skaitymo skatinimui skirto projekto ambasadoriai kasmet susitinka su įvairaus amžiaus Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos lankytojais ir supažindina su savo kūryba. Projekto organizatoriai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos, Ąžuolyno biblioteka ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Kūrybiniame improvizacijų kupiname susitikime su kūrėju Juozu Ališausku dalyvavo Pagėgių Algimanto

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. Į šį sąrašą siūloma įrašyti tik gamtoje (uoksuose ar drevėse) gyvenančias šios bičių rūšies šeimas. Laikomų ir veisiamų nelaisvėje (aviliuose) Europos tamsiųjų medunešių bičių populiacijų dalis į jį nebūtų įtraukta. Netaikant šiam vietinės bitės porūšiui teisinių apsaugos priemonių, nustatytų Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, negalima užtikrinti, kad šio porūšio laukinės populiacijos nebus prarastos.

Taip pat skaitykite