Rusniškių paklaustas, premjeras atsakė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose

Sausio 17 d. LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis trečią kartą apsilankė Rusnėje. Susitikimo pradžia buvo prie estakados, aukštai iškeltos virš potvynio semiamo kelio į Rusnę. Estakada – kaip ant delno, premjeras net nusistebėjo, kad tiek daug padaryta. Šiemet tikimasi ją užbaigti.

Be prezidiumo…
Premjeras S. Skvernelis pažadėjo atvykti ir vėliau, kai, rekonstravus beveik 5 km ilgio kelio atkarpą nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados, vyks iškirstų medžių atsodinimo talka.
Diena buvo žvarbi ir vėjuota, prie estakados svečiui teko batus išsipurvinti… Nežiūrint to, prie estakados, kur premjerą pasitiko Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė ir Šilutės rajono savivaldybės vadovai, premjero nuotaika buvo puiki.
Salos etnokultūros ir informacijos centre gausiai susirinkę rusniškiai S. Skvernelį pasitiko plojimais atsistoję. Už ką? Atsakymas trumpas: iš gausybės estakadą pastatyti žadėjusių politikų tik S. Skvernelis pažadą ištesėjo…
Salėje bei ant scenos susėdo žmonės, kiti būriu liko stovėti. Puslankio centre tris kėdes užėmė premjeras, seniūnė ir Rusnės bendruomenės pirmininkas Saulius Bukantas. Seimo narys A. S. Nausėda, rajono vadovai įsitaisė tarp rusniškių. „Prezidiumo“ čia nebuvo.
Trečias vizitas
„Esu čia jau trečią kartą, nors per porą metų visos Lietuvos dar nespėjau apvažiuoti. Kai atvykau čia pirmą kartą, buvo dvejopi jausmai. Pamačiau sutelktą, aktyvią jūsų bendruomenę. Ilgus metus būdamas įvairiose pareigose girdėjau: yra Šilutė, Rusnė, potvynis… Neišvengiama. Atvykęs supratau, kad taip čia jau dešimtis metų. Pripratę, gali kentėti? Yra svarbesnių reikalų valstybėje? Gilinomės į tai per žmogiškumo prizmę: vaiko negali nuvežti į mokyklą, į darbą negali nuvažiuoti ar po darbo jau negali į namus sugrįžti…
Ir iš Šilutės katalikų bažnyčios klebono Remigijaus Saunoriaus šiandien girdėjau, kad klebonams mišias tekdavę trumpinti, nes iš Rusnės sugrįžti pavyks kaip Dievas duos. O juk saloje prireikia ir įvairių tarnybų pagalbos – ugniagesių, medikų. Tie estakados statybos kaštai, kaip išsiaiškinau, nėra tokie dideli, kad ypač nuskriaustų likusią Lietuvos žmonių dalį. Kai estakados statyba buvo pažadėta, mačiau ašaras rusniškių akyse. Kiek reikia iškentėti, kad suaugę žmonės iš džiaugsmo ašarą brauktų…
Nesvarbu, kad saloje gyvena nedaug žmonių, bet tai lietė kiekvieną. Be to, jūsų bendruomenė labai aktyvi, sutelkta, tad estakada – ne valdžios, bet jūsų visų nuopelnas. Be jūsų mažai kas būtų girdėję, supratę ir priėmę sprendimus. Prisipažinsiu, net įbetonuojant kapsulę nerimo buvo. Ar statybos prasidės žinant sistemą – skundus, trukdžius? Šiandien seniūnei sakiau prie estakados – tai mažas stebuklas. Kad sausį tiek pamatysiu… Turėjau viltį, bet abejonių buvo…“ – kalbėjo S. Skvernelis.

Susitikti su premjeru prisirinko pilna salė rusniškių.

Padėkojo
„Noriu padėkoti jūsų seniūnei ir bendruomenei už labai netikėtą poelgį“, – premjeras atsiklausė D. Drobnienės, ar galima sakyti, o seniūnė atsakė: „Dabar jau galima“. „Prieš Kalėdas paskambino mano mama ir sako, jog skambino žmonės, nori atvykti, ar įsileisti. Sakau, jeigu žurnalistai, tai ne (salėje juokas), jei ne – galima. Mama sakė, jog atvykusi jūsų lyderė sakė norinti padėkoti už gerą vaiką, gerą sūnų. Žinote, mamai tai labai svarbu. Tai labai sujaudino mano garbaus amžiaus mamą, esu jums labai dėkingas. Kai dirbi, padarai ir klaidų, visko būna. Tačiau toks žmogiškas dėmesys prideda milžiniškų jėgų. Kartais pagalvoju: ar tai, ką mes darome, reikalinga, ar tie žingsniai verti tokių pastangų? Labai apsidžiaugė mama, neslėpsiu, buvau nustebęs ir sujaudintas. Ačiū labai jums už tą šakotį ir žuvį, už žmogiškumą, kurį parodėte. Ačiū jums visiems – turite puikią bendruomenės lyderę“, – šiek tiek su jauduliu kalbėjo premjeras, o jo kalbą žmonės palydėjo gausiais plojimais.
Rūpesčių kaupiasi
Kalbėta, kad visa Rusnės sala yra Nemuno deltos regioninio parko teritorija: nei ką pastatysi, nei ką rimto padarysi – vien draudimai, ribojimai… Atsakyta, kad rengiamas šalies bendrasis planas: „Žinant jūsų bendruomenės aktyvumą, yra galimybių įnešti bent šiokias tokias korekcijas. Prieš pusantrų metų kalbėjomės dėl nenaudojamo naujo Rusnės uostelio, bet reikalai nėra pajudėję“.
Meras Vytautas Laurinaitis paaiškino, kad, norint išvalyti Pakalnės upę žvejų laivams įplaukti į Rusnės uostą, reikia koreguoti rezervato ribas. Dokumentai ruošiami. Pakoregavus ribas, bus išvalyta upė ir uostas galės veikti. Tik biurokratiniai ribojimai laiko atims.
Ruošiamasi ir potvyniui. „Nuo 2003 metų esu politikoje, bet, patikėkite, šis premjeras ištesėjo ir kitą pažadą – skirta per 1 milijoną eurų, pirmoji dalis iš 3,8 milijono eurų, baseino ir sporto centro Šilutėje statybai sename pastate. Kai į rajoną atvykusius turistus ir poilsiautojus užklumpa prastas oras, baseino nori daugelis“, – kalbėjo meras. Susirinkusieji pritarė plojimais.

Premjeras sutiko, kad polderiams, susidėvėjusiai melioracijos įrangai pinigų skiriama nepakankamai. Tačiau yra siekis kasmet bent 60-70 milijonų eurų skirti tam ir per 10 metų viską sutvarkyti. Lėšos – iš valstybės ir ES fondų, tačiau jų nepakanka, teks pritraukti ir privataus kapitalo. „Dėl sporto rūmų ir baseino galiu pakartoti, ką esu sakęs: jeigu nebūtų pakoreguotas projektas, ką Savivaldybė padarė, jeigu Savivaldybė neprisidėtų lėšomis, ką įsipareigojo, vien iš valstybės lėšų to nedarytume“, – sakė premjeras. Vėl pakilusiam merui priminė: „Daugiau nežadėsiu…“
Meras vis dėlto priminė, kad parengtas projektas Atmatos žiotyse statyti apžvalgos bokštą, ir pinigų numatyta, bet kaip lėtai viskas juda…
„Su saugomomis teritorijomis, neslėpsiu, sunku. Ir aplinkos ministras, kurį atleidau, ne viską padarė. Nuo pradžios iki darbų – dveji metai… Daug, bet čia jau taip būna. Pirkimas paskelbtas, turi būti bokštas pastatytas“, – atsakė svečias.
Pakilus kalbėti Seimo nariui A. S. Nausėdai, premjeras nusijuokė: „Mes dažnai šnekamės…“ Seimo narys pasidžiaugė, kad S. Skvernelis – vienintelis žmogus, išgirdęs Rusnės gyventojus. Kaip buvęs rusniškis Seimo narys kalbėjo apie buvusią intensyvią žemdirbystę Rusnėje ir visame krašte. Esą aplinkosaugininkai matuoja Kuršių marių užterštumą ir sako, kad jis kelis kartus viršija normą ir tai esą dėl žemės ūkio. O juk buvo rajone 65 tūkst. karvių, dabar teliko 12 tūkstančių…
„Su perdėtais, pertekliniais apribojimais mes susipančiojome kojas“, – apibendrino Seimo narys tuos visus aplinkosaugos reikalavimus ir tvarkas, kai nė krūmo paupyje neiškirsi… Išreiškė pageidavimą, kad Aplinkos ministerijai vadovauti ateitų žmogus, kuris imtų pavyzdį iš Lenkijos ir suprastų, jog negalima trukdyti žemės ūkiui.
D. Drobnienė priminė, kad prie estakados buvo atvykęs ir Automobilių kelių direkcijos vadovas, kuris patikino, kad sausio 22 d. atplėšiami vokai ir turėtų paaiškėti, kas laimės beveik 5 km ilgio kelio į Rusnę atkarpos rekonstravimo konkursą. Anot seniūnės, gal melstis, kad vėl neapskųstų? „Mes neprašome, mes gavome tiek, kiek niekas kitas neturi. Bet šiemet mūsų bažnyčiai 600 metų. Ji yra labai liūdnos būklės…“ – kalbėjo seniūnė, žmonės pritarė plojimais.
„Dėkoju. Jūs mūsų nuoširdus, ryžtingas premjeras. Patarėjas Skirmantas Malinauskas – jo tik klausyk ir klausyk… Gera komanda. Tokio premjero dar nebuvo. Pirmyn! Geri jūsų darbai, mes visi matome. Ačiū jums“, – rėžė iš salės garbaus amžiaus mokykloje dirbusi moteris, pasigirdo ilgi plojimai.
Apie žvejybą ir užliejamas pievas
Kalbėta, kad Kuršių marių žuvys sparčiai traukiasi į Rusijos vandenis, mat mariose keičiasi srovės. Trejus metus rusniškiai menkai bepagauna stintų, o kaimynai Kaliningrado srityje prižvejoja dvigubai. Klaipėdos uoste pradėjus plėtros ir gilinimo darbus, į marias plūsta daugiau sūraus vandens, tai atsiliepia gėlavandenių žuvų ištekliams. O Lietuvos žemupyje žvejyba visada buvo svarbi.
Premjeras sakė, kad Klaipėdos uostas yra labai svarbus Lietuvai. Jo indėlis į biudžetą – didelis, o iš to biudžeto nori gauti visi – mokytojai, medikai, gaisrininkai, pensininkai. Jeigu uostas stabdo plėtrą, išsyk negali konkuruoti su kitais Baltijos uostais, praranda pozicijas. Dabar jis yra vienintelis augantis Baltijos jūros uostas, paslaugos gavėjui svarbi konkurencinga kaina, o ji priklauso ir nuo to, kiek į laivą telpa krovinių, tad gilinimo ir uosto plėtros reikalai labai svarbu. „Dėl poveikio žuvims atsakymą turi duoti ne politikai, bet mokslininkai, kiti specialistai. Tuomet turėtume apsispręsti, ar renkamės ekonomiką, ar saugome gamtą“, – aiškino premjeras.
Vienas rusniškis skundėsi, kad saloje nieko neleidžia statyti, valstybės žemę esą išsinuomoję asmenys, kurią jie pernuomoja ūkininkams. Kodėl? Premjeras sutiko, kad „sofos“ ūkininkų turi nelikti, jie negaus europinių išmokų, ieškoma kitų sprendimų.
Seniūnė priminė, kad artėja pavasario potvynis, visiems patarė kuo mažiau be reikalo važinėti: „Mums reikės tą potvynį ištverti. Kiekvieną kartą važiuodami apsemtu keliu šypsokimės – tai jau paskutinis kartas. Norisi pravažiuojant sustoti, koloną apkabinti ir padėkoti Lietuvos žmonėms, kad mes būsime nepriklausomi“.
Klausimas ir atsakymas
Po to seniūnė D. Drobnienė sakė, kad rusniškiai turi paskutinį klausimą, kurio darbotvarkėje nebuvo įrašyta: „Ateina pavasaris, ledai išplauks… Sekame spaudą, žinias, bet mes ten nerandame vieno atsakymo. Gal jūsų šeima leido, mama gal nesutinka, bet jūsų širdis ką sako, ar mes galėsim… Mums duoda tokius popieriaus lapus, ten reikia kryžiukus užbraukti (mes tą dar mokame). Norime ten pažymėti tą, kuris žino, kas yra žmogus…“ – su jauduliu kalbėjo seniūnė, pasigirdo plojimai. Šypsojosi ir premjeras, tik nebuvo labai aišku, ar svečias tokio klausimo tikėjosi.
„Dar yra dienų, priimsiu sprendimą…“ – atsakymo pradžia sėjo abejonių, ar premjeras atsakys dėl kandidatavimo į Prezidentus. Po pauzės sakė nemažai Lietuvos apvažiavęs, daug žmonių išklausęs. Gaudavęs ir tokį klausimą: „Atsakymas nėra paprastas, ypač šiuo metu, kai mums kaip ir paskirti Prezidentės įpėdiniai – du, kurie nuolat šmėžuoja spaudos pirmuose puslapiuose, kurių aukščiausi reitingai, kurie jau vienas kitą skiria premjeru ir prezidentu, nors valstybės sąrangoje nustatyta ne taip. Girdžiu, kad viską, ką mes padarėme, atšauks, pakeis… Dveji darbo metai nebuvo lengvi visomis prasmėmis – ir gyvenimo, ir šeimos, ir sveikatos. Ir valstybei, ir komandai, kuri šiandien yra su manimi, kurią vadina vaikų darželiu, nes yra jauni žmonės. Bet jie visi yra paprastų tėvų vaikai, baigę mokslus, taip pat ir užsienyje, įsikabinę į gyvenimą patys. Džiaugiuosi, kad suteikiau jiems galimybę įeiti į valstybės gyvenimą, kabintis ir, manau, jų perspektyvos yra geros. Aktyvūs, drąsūs ir nesugadinti žmonės. Jaučiu paramą ir ministrų kabinete, nes ką darome, darome visi kartu, tai nėra mano sprendimai. Tų reformų, kurias darėme ir darome, jeigu būtų tik partinis darbas, būtume nepadarę. Nebūtų nei vaiko pinigų, nei didesnių pensijų ir pagalbos senjorams, nei paramos jaunoms šeimoms. Galiausiai kas šiemet padaryta – beveik milijardą eurų per mokesčius leidome pasiimti dirbantiems žmonėms. Pajamų didėjimą pajus visi. Įmanoma, kad tai gali būti pasukta atgal. Premjero darbas sunkus, sudėtingas, galima lengvesnį pasirinkti, Seimo nariu būti. Tačiau kas bus toliau? Matau valdžių nesusikalbėjimą, procesų stabdymą, intrigų įnešimą, skaldymą. Jeigu to nebūtų, mes būtume daugiau padarę. Mes darėme kryptingai ir nuosekliai, mes nedavėme tuščių pažadų. Viskas daroma pagal Vyriausybės programą po žingsnelį. Su klaidomis. Taip, mes klystame, tas nueitas kelias daug pastangų kainavo, norisi, kad valstybėje būtų darna, bent jau tarp valdžių. Dabar matome du remiamus galimai konservatorių kandidatus į Prezidento postą, žmonės turi turėti teisę pasirinkti. Nėra tai paprastas sprendimas, bet tai mano asmeninis sprendimas, kuris palaimintas ir namuose, tai ir jūs prie to prisidėjote kalbant apie mamą. Yra ir mano šeima, jie nėra labai laimingi dėl to. Auginu du vaikus, noriu, kad jų ateitis šalyje būtų šviesi, kad nesijaustų vejami iš šalies, kad nebūtų grįžtama prie to, kas buvo iki Seimo rinkimų. Pirko politikus, partijas… Kada valstybės įmonės buvo partinės šėryklos, įdarbinimo agentūros. Ir „Lietuvos geležinkeliuose“, ir Registrų centre, kitur. Nesinori, kad už mus visus spręstų grupė draugų, kokį politiką reikia sudaužyti, kas gali kandidatuoti, ko nereikia. Spaudimas yra didžiulis. Žiniasklaida turi būti kritiška, bet yra tokių, kurie žiūri, kokį „kompromatą“ radus, ant Skvernelio užpylus. Nieko nebijau. Neturiu ko bijoti. Galiu žiūrėti kiekvienam žmogui į akis. Dirbau visą laiką valstybei, esu jai prisiekęs, dirbsiu ir nesirinksiu lengvesnio kelio. Aš dalyvausiu (prezidento – red. pastaba) rinkimuose. O kaip bus, viską spręsite jūs, ne kažkas kitas“, – atsakė premjeras, pažadėjęs ir ateityje išlikti Rusnės draugu.
Rusniškė Aušra Šlažienė kalbėjo kaip mokytoja ne visada besidžiaugianti Vyriausybės sprendimais, tačiau nedėkingumas esąs bjaurus dalykas: pasidžiaugė premjero ryšiu su rusniškiais, svarstė, kaip premjeras atlaiko, kaip jam užtenka sveikatos, kai taip „šaudo“ iš visų pusių: „Kaip galima išverti tiek neteisybės, kiek reikia dvasinės stiprybės?..“
„Ne viskas pavyko. Jeigu apgaudinėsime vieni kitus, kas iš to? Gal tų „šūvių“ būtų mažiau… Ir nešvariomis technologijomis manęs neišgąsdins. Jūs, Lietuvos žmonės, turite teisę pasirinkti, jūs ir pasirinksite. Man niekada neišsprūs: „Ne tie laimėjo…“ Kažko naujas prezidentas atėjęs, kaip žada, nepakeis – yra Vyriausybės patvirtinta programa. Tai ir bus daroma. Taip, prezidentas gali užtikrinti sklandų valdžios (Seimo, Vyriausybės ir Prezidento) darbą. Bus ir turi būti stiprus valstybės lyderis, tačiau yra aiškios kiekvienos iš trijų valdžios institucijų galios“, – kalbėjo svečias.
Rusniškiai premjerui padovanojo nedidelį vienos salos šeimininkės kepinį, po mažytį – ir komandos nariams. Premjeras seniūnei įteikė valstybės trispalvę vėliavą.
Rusniškiai pamatė žiniasklaidą
„Sakykit, premjere, ar neatnešė prašymų išleisti į pensiją tokie žurnalistai kaip Jakilaitis, Miliūtė? Tiek skaudžiai teršia…“, – klausė toji garbaus amžiaus Rusnės pedagogė.
Premjeras priminė anų laikų laidą „Vremia“ ir patarė mąstyti kritiškai. Jeigu parodė per televizorių, tai ir tiesa? Patarė darytis išvadas, neminėti pavardžių, nes kiekvienas daro savo darbą taip, kaip išmano: „Kaip tie rinkimai besibaigtų, galiu pažadėti, kad nėra reikalaujama kalbantis su manimi pateikti iš anksto klausimus. Gali laisva valia klausti, ko nori ir kaip nori“.
Salėje tebesėdėjo visi žmonės, tad matė ir girdėjo, kaip užsipuolė premjerą iš Vilniaus suvažiavę televizijų ir kitų žiniasklaidos priemonių atstovai.
Vakare nė vienas TV kanalas neparodė net statomos estakados vaizdo. Nebuvo ir žinios, apie ką premjeras kalbėjosi su rusniškiais, išskyrus atsakymą, kad kandidatuos prezidento rinkimuose…

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite