Rusniškių ledo kelyje įstrigo žuvų iš Lenkijos atvežęs sunkvežimis

Tądien sunkvežimio vairuotojas būtų išvengęs incidento, mat drąsiai galėjo važiuoti apsemtu keliu, nes vandens ant plento tebuvo 20 cm…

Praėjusią savaitę į Pamario kraštą atslinkęs stipresnis šaltukas pradžiugino rusniškius. Pervargę nuo besitęsiančio potvynio jie „nusitiesė“ ledo kelią. Juo rusniškiai sėkmingai keliavo penkias dienas, kol antradienio rytą sunkvežimiu šaldytą žuvį į Rusnę gabenusių lenkų sunkvežimis važiuodamas ledu įlūžo…

„Paslaugus“ prašalaitis

Nors šiuo ledo keliu važiuojantys vairuotojai turėtų laikytis griežtų taisyklių, tądien pilną sunkvežimį šaldytos žuvies prisikrovę lenkai įstrigo įlūžus ledui. Anot Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės, vairuotojai nebūtų keliavę ledu, jei ne prašalaičio pasiūlymas.

„Tą rytą Lenkijos piliečiai, privažiavę apsemtą kelio ruožą, sustojo šalia automobilius keliančio traktoriaus. Tada kažkoks prašalaitis eidamas jiems sako: „Ko čia stovite? Taigi ledo kelias yra – važiuokite“. Žmonės ir patikėjo, o kirsdami sklidiną vandens kanalą ėmė ir įlūžo. Laimė, visi gyvi ir sveiki“, – antradienio rytą apie įvykį pasakojo Rusnės seniūnė.

Rusniškių iniciatyva

Seniūnė pridūrė, kad šis ledo kelias įrengtas rusniškių iniciatyva. Patys valė sniegą, pylė ant ledo vandenį, kad storesnis būtų ledo sluoksnis, gairėmis žymėjo ledo kelio kraštus.

„Nuo idiotų pasaulio neapsaugosime. Jau mačiau du kuolai nulaužti, dar girdime priekaištų, jog nelygus tas kelias, pavojinga. Labai gerai, kad jis nelygus, tokiu greit nepalėksi. Reikia važiuoti tvarkingai ir viskas bus gerai. Juk šis kelias padarytas ne pirmą kartą ir protingiems žmonėms. Mes džiaugiamės, kad žmonės gyvi, o techniką iškelsime bendromis jėgomis. Ar jie lenkai, ar rusai, ar lietuviai mes niekada nepalikome nė vienoje bėdoje“, – patikino seniūnė.

Ir tą rytą rusniškiai nepaliko šalti pakeleivių ant ledo. Lenkai buvo nuvežti pas žuvininkus, pamaitinti ir sušildyti.

Tautinis paveldas?

Tik va, nemalonu – socialiniuose tinkluose pasklido replikos: „Va, jums ir tautinio paveldo rūkyti Rusnės karšiai, atvežti iš Lenkijos…“

Sunkvežimio galiniai ratai įlaužė ledą ir pasvirusi mašina įstrigo. Spaudė nemenkas šaltis.

„Mes bandėme traukti, bet nepavyko, nes neturėjome galingos įrangos. Sunkvežimis sveria 3 tonas, o krovinys – dar dvi. Mūsų įranga per silpna, todėl teko ieškotis pagalbos. Ledas tebuvo vos 15 cm storio, tai ir įlūžo. Kelias tinkamas tik lengviesiems automobiliams. Rusniškiai tai žinojo, nes juk sau darėsi“, – pasakojo Klaipėdos APGV Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas.

Anot jo, norint ištraukti 5 tonas sveriantį sunkvežimį reikia turėti labai galingą gervę. Kol gaisrininkai ieškojo tinkamos įrangos sunkvežimiui gelbėti, pavakare buvo pranešta, kad lenkų transporto priemonė sėkmingai ištraukta. Tai padarė patys rusniškiai.

Po incidento rusniškiai ledu važinėjo aplenkdami sunkvežimio pramuštą properšą, kol šią „užlopė“ ledas.

Nesaugu, bet vis tiek važinės  

Žinoma, šis incidentas neišgąsdino rusniškių, jie ir toliau vairuoja ledu per apsemtas pievas, kirsdami 3-4 m. gylio kanalus.

„Esant tokiam šalčiui ledas yra storas. Mums keliauti tinka ir 20 cm storio ledas. Žinoma, prie įvažiavimo ir išvažiavimo atsiras užrašas „Tik lengviesiems automobiliams“, – patikino Rusnės seniūnė.

Anot Klaipėdos  APGV Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko R. Mačijausko, šiuo ledo keliu vis dėlto važiuoti nėra saugu. „Kelininkai turėtų jį įvertinti ir padaryti tinkamą važiavimui: išmatuoti, sužymėti. Jei jie iki šiol jokių ženklų nestato šalia ledo kelio, vadinasi, jis nėra saugus. Todėl ir toliau automobiliai keliami su tralais“,– kalbėjo R. Mačijauskas.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų