Baigiantis žiemai Pamarį užliejo dar viena potvynio banga. Nemune susidarė ledų sangrūdos nuo Šilininkų iki pat Kuršių marių. Išsiliejęs vanduo vėl užtvindė kelio Šilutė – Rusnė atkarpą. Nuo vasario 26 d. Šilutės kelių tarnyba atnaujino automobilių perkėlimą per apsemtą ruožą.

Potvyniui užliejus kelią į Rusnę, daug darbo tenka Šilutės kelių tarnybai.

Potvynis sugrįžo
Antradienį apsemto kelio atkarpoje vandens gylis siekė net 70 cm. Dar neprivažiavus įprastai apsemiamos vietos, arčiau Šilutės vanduo jau tekėjo per važiuojamąją dalį. Kitą dieną vanduo nuslūgo iki 54 cm. Ketvirtadienį eismas vis dar buvo draudžiamas, tačiau ant kelio bebuvo 35 cm vandens.
Žmones ir transporto priemones keliantys Šilutės kelių tarnybos darbuotojai pasakojo, kad vanduo sparčiai kilti pradėjo sekmadienį, tada ir teko atnaujinti kėlimą per apsemtą ruožą. Vyrai sakė, jog transporto srautas gana intensyvus, todėl eilėje be leidimų laukia vos vienas kitas automobilis. Automobilius per vandenį kelia 4 traktoriai nuo 6 val. iki 22 val.
VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Šilutės kelių tarnybos viršininkas Algirdas Jakubauskas sakė, jog šį sezoną automobilius kelti tenka jau ne pirmą kartą. Šilutės kelių tarnybos darbuotojai plušėjo 2016 m. pabaigoje bei šių metų sausio ir vasario mėn. Užtat 2014 ir 2015 m. kelias į Rusnę nebuvo apsemtas.

Perkėlė laidotuves
Pasak A. Jakubausko, žmonių ir technikos kėlimas per užlietą zoną pareikalauja nemažų finansinių resursų. Diena darbo, įskaitant visas išlaidas, kainuoja nuo 2 iki 2,5 tūkst. eur. Kaina priklauso ne vien nuo sunaudotų degalų ir užmokesčio darbuotojams, bet ir nuo technikos gedimų, kuriuos šalinti kainuoja papildomai.
„Automobilius per apsemtą kelio atkarpą keliantys darbuotojai dirba po 8 val. trimis pamainomis. Jie dirba išties sunkiai, mat transporto srautai dideli, tad ne visada ir pailsėti pavyksta, ypač piko metu. Gerai, kad žmonės tapo tolerantiški ir tai įvertina.
Šio sezono automobilių kėlimas vyko be didesnių incidentų. Priekaištų buvome sulaukę tik iš žvejų, kurie stintų žvejybos sezono metu nenorėjo stovėti bendrose eilėse. Vienais metais dėl to net apsaugos darbuotoją teko samdyti. Šiemet to neprireikė.
Išlaidų kasmet prireikia ir apgadintai technikai tvarkyti. Jau turėjome atvejų, kai dėl ledų sangrūdų liko pažeistos traktorių padangos. Bet kokiu atveju technikai ne į naudą važinėti per vandenį“, – pasakojo A. Jakubauskas.
Antradienį Šilutės kelių tarnybos darbuotojams teko gana neįprasta užduotis. Reikėjo perkelti laidotuvių procesiją. Pasak Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės, velionis buvo pašarvotas Šilutėje, o laidojamas Rusnės kapinėse. 9 mašinas perkėlė be eilės.
Antro tilto nereikia
„Apie Šilutės kelių tarnybos darbuotojus negalėčiau pasakyti blogo žodžio. Jie sunkiai dirba ir padeda įvairiausiose situacijose. Pasitaiko įvairių nenumatytų atvejų. Štai gimdyvės, kurioms reikia skubiai nusigauti iki ligoninės“, – sakė Rusnės seniūnė.
Pasak jos, apsemiama kelio Šilutė – Rusnė atkarpa kasmet gyventojams sukelia nepatogumų. Nors transporto priemonės keliamos gana intensyviai, yra nemažai žmonių, kurių darbo laikas su šiuo grafiku nesutampa. Seniūnė pasakojo, kad pamaininį darbą dirbantys rusniškiai potvynio metu priversti glaustis pas giminaičius Šilutėje. Ji neslėpė, jog problemas išspręstų apsemiamo kelio ruožo paaukštinimas.
„Teko matyti bent 5 estakadų projektus. Mums nereikia antro Griniaus tilto. Užtektų 2 m aukščio kelio pylimo su pralaidomis. Eilėse prie tralų, keliančių per potvynį, ne kartą teko girdėti šmaikštaujančių vyrų, kurie teigė už milijoną eurų ne tik estakadą pastatytų, bet ją ir „aplaistytų“.
Rusnės gyventojai yra LR piliečiai, tad jeigu potvynio metu ribojamas jų judėjimas, tai galima traktuoti kaip jų teisių apribojimą. Štai Panemunėje ėmė ir išdygo aplinkkelio tiltas su estakada, o kelyje į Rusnę tik kalbos ir pažadai apie tai…“ – apgailestavo seniūnė D. Drobnienė.

Pamario inf.