Rusniškiai pakvietė dailininkus prie diskusijų stalo

FONDASBaigiantis liepai, Rusnėje prasidėjo pleneras, į kurį atvyko dailininkai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus ir rusniškiams gerai pažįstamas architektas, dailininkas Kurtas Boitleris (vok. Kurt Beutler) iš Vokietijos. Dar žadėjo atvykti dailininkė Liva Kaprale iš Latvijos.

Plenero dalyviai – prie diskusijų stalo.

Be unikalios Rusnės gamtos vaizdavimo, iš plenero dalyvių laukta ir kūrybinių idėjų, pasiūlymų, koks galėtų būti Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centro ženklas. Padiskutuoti šia tema vieną dieną svečius sukvietė Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė, atkreipusi dėmesį, kad centras egzistuoja nuo 2002 metų, yra įsikūręs buvusiose medicinos centro patalpose, po savo stogu glaudžia 10 meno kolektyvų.
Anot vadovės, centras spaudžiasi mažose patalpose, laukdamas kada bus pastatytas naujas statinys. Belaukdami imasi kurti įstaigos ženklą – logotipą. Birutė Servienė susirinkusiems kūrėjams sakė, kad rusniškiams rūpi visų salos svečių nuomonė, o ypač kūrėjų. Pažadėta diskusiją vėliau pratęsti su rusniškiais.
Prie diskusijų stalo sėdo dailininkai Vytautas Butas, Jaunius Kaubrys, Rimas Galeckas, Evaldas Šemetulskis, Arvydas Kašauskas, Vytautas Gocentas, Virginijus Ruseckas, Kurt Beutler, plenero vadovė Renata Kasiulytė. Taip pat diskusijoje dalyvavo šio centro kultūrinės veikos vadybininkė Sonata Verbučianskė, Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, aktyvi Rusnės bendruomenės narė, dailės mokytoja Živilė Skirkevičienė, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Diskusijos dalyviai galėjo susipažinti su Vytauto Gocento tapybos darbų paroda.
Beje, parodos autorius V. Gocentas į diskusiją atvyko paruošęs „namų darbus“. Jis priminė, kad šis marių krantas pagal Ernsto Berbomo sudarytą žvejų burvalčių vėtrungių spalvinį žymėjimą kažkada yra buvęs baltai raudonas. Jis įsivaizduojamą Salos kultūros ir informacijos centro ženklą piešė pagal E. Berbomą.

Vytautas Gocentas

„Visada smagu grįžti į Tėviškę, aplankyti mamą. Tėviškės dūmas akių negraužia…“ – kalbėjo dailininkas, rodydamas logotipo „apmatus“. V. Gocentas papriekaištavo kad į diskusiją atvykę dailininkai per mažai gavo informacijos, nepasakyta tiksliai, ko iš jų tikimasi.
Dailininkas Jaunius Kaubrys patikino, kad menininkui svarbi visų čia esančių nuomonė, nes pirmą kartą atvykusiems į salą sunku iš karto įsijausti. „Man Rusnė, pirmiausia, asocijuojasi su žuvimis, kurių atveža į Kauną“, – šmaikštavo dailininkas, sakydamas, kad pirmą kartą čia atvykę ir pamatę tiltą per pievas stebėjosi, kodėl šišionykščiai tiesia tiltus ne per vandenį…
Visi diskusijos dalyviai išklausė išsamaus Birutės Servienės paruošto Salos kultūros ir informacijos centro veiklos pristatymo. Diskusijoje dažniausiai buvo minimi Rusnės salos akcentai: senosios žvejų valtys, potvyniai, pylimai, gluosniai, paukščiai. Užsiminta, kad nereikėtų pamiršti ir vėtrungių, kuriose galima sutalpinti bent kelis salos simbolius.
Priminta, kad logotipas turi atspindėti salos informacijos ir etnokultūros centro veiklą. Kiek tų simbolių „suguls“ į vieną ženklą, paaiškės vėliau. Svarbu, kad logotipas nebūtų perkrautas, suprantamas, kad matydami simbolius Rusnę atpažintų net šios salos nemačiusieji. Dar svarbu, kad ženklą galėtų naudoti ir amatininkai, įspausdami jį į keramikos dirbinyje ar panašiai.
Birutė Servienė patikino, kad geriausiam logotipui sukurti bus skelbiamas konkursas, nugalėtojo lauks prizas.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Vytautas

    Dėkui, miela Laima, geras reportažas ir apmąstymas. Tikrai, kad dar ir dar sugrįšime prie šio kvietimo. Salos EIC Rusnėje tikrai turės taip laukiamą ženklą. Taip, valtys, potvyniai, gluosniai, paukščiai ir… tiltas.
    Su labomis dienomis, dėkingumu Vytautas, kraštietis

    Įvertink: Thumb up 0 Thumb down 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pirmosios melžėjų varžytuvės Šilutės rajone

Šilutės rajone pirmą kartą po ilgos pertraukos buvo surengtos melžėjų varžybos, kuriose jėgas išbandė šešios geriausios mūsų rajono melžėjos. Nugalėtojos laurus šiemet pelnė Kazimiero Gudžiūno ūkyje dirbanti Onutė Dačkauskienė. Melžimo varžybos labiau populiarios kaimyninėje Pagėgių savivaldybėje. O respublikinis švietėjiškas renginys „Geriausi melžėjai 2017“ Šilutėje surengtas pirmą kartą. Jį Virginijos Macijauskienės ūkyje organizavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės skyrius. Jaudinosi ir organizatoriai, ir šeimininkai, ir varžybų dalyvės. Nors žadėjo atvykti 9 melžėjos, išbandyti jėgas ryžosi tik šešios. Virginijos Macijauskienės ūkį

LGS suvažiavime padėkota Šilutės ligoninės gydytojai Audronei Pikžirnienei

Gegužės 19-20 d. Birštone įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) XV suvažiavimas. Jo metu buvo renkamas naujas LGS prezidentas, svarstomas sveikatos apsaugos biudžetas, daug diskutuota dėl gydytojų atlyginimų bei jų profesinio tobulinimosi. Suvažiavime dalyvavo visų LGS filialų atstovai, tarp jų – ir LGS Šilutės filialo nariai: pirmininkė Audronė Pikžirnienė, jos pavaduotoja Regina Kulpienė-Jaunienė ir gydytojas Edgaras Padimanskas. Tądien į Karalienės Barboros alėjoje esančią konferencijų salę susirinko apie 200 delegatų bei garbių svečių. Tai – Kauno medicinos universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas,

Lietaus išpraustos Vainuto Joninės

Vainutas paminėjo didžiausią tradicinę seniūnijos vasaros šventę – Jonines. Šventės organizatoriai pasistengė, kad ji būtų įdomi, išsiskirtų iš kitų, tik oro pasirinkti negalėjo, tad visą kaltę suvertė šventam Jonui Krikštytojui, – esą tai jis taip krikštijąs susirinkusius… Nepaisant gamtos išdaigų, privertusių gūžtis po skėčiais, nosies niekas nenukabino. Sakydamas, kad lietus jį atlydėjo nuo pat Vilniaus, šventėje dalyvavo niekuomet Vainuto Joninių nepraleidžiantis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, kuriam šį kartą niekur vykti nereikėjo, nes pats yra

Rambyno Joninės – sertifikuota Tautinio paveldo šventė

ATNAUJINTA 2017.06.27. Tik pagyvenusieji mena laikus, kai Joninės, keistai pervadintos „tarybinio jaunimo švente“ ūždavo ir dundėdavo po tris dienas. Visokie svaigieji gėrimai tada liedavosi upėmis. Pasirodo, šiai šventei specialiai prekybininkai net apelsinų atveždavo, sako, net ananasinių saldainių ir zefyrų čia galėdavai tomis dienomis nusipirkti… Penktadienį šventėje sutiktas Jonas anais laikais dar mokinukas buvęs, bet nemažai prisimena: „Bortiniu sunkvežimiu su tarybinio ūkio žmonėmis atvažiuodavome ir tris dienas ir dvi naktis čia praleisdavome. Naktį kur nors šieno kaugėje permiegodavom, o prašvitus imdavomės