Rusniškiai pakvietė dailininkus prie diskusijų stalo

FONDASBaigiantis liepai, Rusnėje prasidėjo pleneras, į kurį atvyko dailininkai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus ir rusniškiams gerai pažįstamas architektas, dailininkas Kurtas Boitleris (vok. Kurt Beutler) iš Vokietijos. Dar žadėjo atvykti dailininkė Liva Kaprale iš Latvijos.

Plenero dalyviai – prie diskusijų stalo.

Be unikalios Rusnės gamtos vaizdavimo, iš plenero dalyvių laukta ir kūrybinių idėjų, pasiūlymų, koks galėtų būti Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centro ženklas. Padiskutuoti šia tema vieną dieną svečius sukvietė Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė, atkreipusi dėmesį, kad centras egzistuoja nuo 2002 metų, yra įsikūręs buvusiose medicinos centro patalpose, po savo stogu glaudžia 10 meno kolektyvų.
Anot vadovės, centras spaudžiasi mažose patalpose, laukdamas kada bus pastatytas naujas statinys. Belaukdami imasi kurti įstaigos ženklą – logotipą. Birutė Servienė susirinkusiems kūrėjams sakė, kad rusniškiams rūpi visų salos svečių nuomonė, o ypač kūrėjų. Pažadėta diskusiją vėliau pratęsti su rusniškiais.
Prie diskusijų stalo sėdo dailininkai Vytautas Butas, Jaunius Kaubrys, Rimas Galeckas, Evaldas Šemetulskis, Arvydas Kašauskas, Vytautas Gocentas, Virginijus Ruseckas, Kurt Beutler, plenero vadovė Renata Kasiulytė. Taip pat diskusijoje dalyvavo šio centro kultūrinės veikos vadybininkė Sonata Verbučianskė, Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, aktyvi Rusnės bendruomenės narė, dailės mokytoja Živilė Skirkevičienė, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Diskusijos dalyviai galėjo susipažinti su Vytauto Gocento tapybos darbų paroda.
Beje, parodos autorius V. Gocentas į diskusiją atvyko paruošęs „namų darbus“. Jis priminė, kad šis marių krantas pagal Ernsto Berbomo sudarytą žvejų burvalčių vėtrungių spalvinį žymėjimą kažkada yra buvęs baltai raudonas. Jis įsivaizduojamą Salos kultūros ir informacijos centro ženklą piešė pagal E. Berbomą.

Vytautas Gocentas

„Visada smagu grįžti į Tėviškę, aplankyti mamą. Tėviškės dūmas akių negraužia…“ – kalbėjo dailininkas, rodydamas logotipo „apmatus“. V. Gocentas papriekaištavo kad į diskusiją atvykę dailininkai per mažai gavo informacijos, nepasakyta tiksliai, ko iš jų tikimasi.
Dailininkas Jaunius Kaubrys patikino, kad menininkui svarbi visų čia esančių nuomonė, nes pirmą kartą atvykusiems į salą sunku iš karto įsijausti. „Man Rusnė, pirmiausia, asocijuojasi su žuvimis, kurių atveža į Kauną“, – šmaikštavo dailininkas, sakydamas, kad pirmą kartą čia atvykę ir pamatę tiltą per pievas stebėjosi, kodėl šišionykščiai tiesia tiltus ne per vandenį…
Visi diskusijos dalyviai išklausė išsamaus Birutės Servienės paruošto Salos kultūros ir informacijos centro veiklos pristatymo. Diskusijoje dažniausiai buvo minimi Rusnės salos akcentai: senosios žvejų valtys, potvyniai, pylimai, gluosniai, paukščiai. Užsiminta, kad nereikėtų pamiršti ir vėtrungių, kuriose galima sutalpinti bent kelis salos simbolius.
Priminta, kad logotipas turi atspindėti salos informacijos ir etnokultūros centro veiklą. Kiek tų simbolių „suguls“ į vieną ženklą, paaiškės vėliau. Svarbu, kad logotipas nebūtų perkrautas, suprantamas, kad matydami simbolius Rusnę atpažintų net šios salos nemačiusieji. Dar svarbu, kad ženklą galėtų naudoti ir amatininkai, įspausdami jį į keramikos dirbinyje ar panašiai.
Birutė Servienė patikino, kad geriausiam logotipui sukurti bus skelbiamas konkursas, nugalėtojo lauks prizas.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Vytautas

    Dėkui, miela Laima, geras reportažas ir apmąstymas. Tikrai, kad dar ir dar sugrįšime prie šio kvietimo. Salos EIC Rusnėje tikrai turės taip laukiamą ženklą. Taip, valtys, potvyniai, gluosniai, paukščiai ir… tiltas.
    Su labomis dienomis, dėkingumu Vytautas, kraštietis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti