Rusniškiai pakvietė dailininkus prie diskusijų stalo

FONDASBaigiantis liepai, Rusnėje prasidėjo pleneras, į kurį atvyko dailininkai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus ir rusniškiams gerai pažįstamas architektas, dailininkas Kurtas Boitleris (vok. Kurt Beutler) iš Vokietijos. Dar žadėjo atvykti dailininkė Liva Kaprale iš Latvijos.

Plenero dalyviai – prie diskusijų stalo.

Be unikalios Rusnės gamtos vaizdavimo, iš plenero dalyvių laukta ir kūrybinių idėjų, pasiūlymų, koks galėtų būti Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centro ženklas. Padiskutuoti šia tema vieną dieną svečius sukvietė Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė, atkreipusi dėmesį, kad centras egzistuoja nuo 2002 metų, yra įsikūręs buvusiose medicinos centro patalpose, po savo stogu glaudžia 10 meno kolektyvų.
Anot vadovės, centras spaudžiasi mažose patalpose, laukdamas kada bus pastatytas naujas statinys. Belaukdami imasi kurti įstaigos ženklą – logotipą. Birutė Servienė susirinkusiems kūrėjams sakė, kad rusniškiams rūpi visų salos svečių nuomonė, o ypač kūrėjų. Pažadėta diskusiją vėliau pratęsti su rusniškiais.
Prie diskusijų stalo sėdo dailininkai Vytautas Butas, Jaunius Kaubrys, Rimas Galeckas, Evaldas Šemetulskis, Arvydas Kašauskas, Vytautas Gocentas, Virginijus Ruseckas, Kurt Beutler, plenero vadovė Renata Kasiulytė. Taip pat diskusijoje dalyvavo šio centro kultūrinės veikos vadybininkė Sonata Verbučianskė, Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, aktyvi Rusnės bendruomenės narė, dailės mokytoja Živilė Skirkevičienė, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Diskusijos dalyviai galėjo susipažinti su Vytauto Gocento tapybos darbų paroda.
Beje, parodos autorius V. Gocentas į diskusiją atvyko paruošęs „namų darbus“. Jis priminė, kad šis marių krantas pagal Ernsto Berbomo sudarytą žvejų burvalčių vėtrungių spalvinį žymėjimą kažkada yra buvęs baltai raudonas. Jis įsivaizduojamą Salos kultūros ir informacijos centro ženklą piešė pagal E. Berbomą.

Vytautas Gocentas

„Visada smagu grįžti į Tėviškę, aplankyti mamą. Tėviškės dūmas akių negraužia…“ – kalbėjo dailininkas, rodydamas logotipo „apmatus“. V. Gocentas papriekaištavo kad į diskusiją atvykę dailininkai per mažai gavo informacijos, nepasakyta tiksliai, ko iš jų tikimasi.
Dailininkas Jaunius Kaubrys patikino, kad menininkui svarbi visų čia esančių nuomonė, nes pirmą kartą atvykusiems į salą sunku iš karto įsijausti. „Man Rusnė, pirmiausia, asocijuojasi su žuvimis, kurių atveža į Kauną“, – šmaikštavo dailininkas, sakydamas, kad pirmą kartą čia atvykę ir pamatę tiltą per pievas stebėjosi, kodėl šišionykščiai tiesia tiltus ne per vandenį…
Visi diskusijos dalyviai išklausė išsamaus Birutės Servienės paruošto Salos kultūros ir informacijos centro veiklos pristatymo. Diskusijoje dažniausiai buvo minimi Rusnės salos akcentai: senosios žvejų valtys, potvyniai, pylimai, gluosniai, paukščiai. Užsiminta, kad nereikėtų pamiršti ir vėtrungių, kuriose galima sutalpinti bent kelis salos simbolius.
Priminta, kad logotipas turi atspindėti salos informacijos ir etnokultūros centro veiklą. Kiek tų simbolių „suguls“ į vieną ženklą, paaiškės vėliau. Svarbu, kad logotipas nebūtų perkrautas, suprantamas, kad matydami simbolius Rusnę atpažintų net šios salos nemačiusieji. Dar svarbu, kad ženklą galėtų naudoti ir amatininkai, įspausdami jį į keramikos dirbinyje ar panašiai.
Birutė Servienė patikino, kad geriausiam logotipui sukurti bus skelbiamas konkursas, nugalėtojo lauks prizas.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Vytautas

    Dėkui, miela Laima, geras reportažas ir apmąstymas. Tikrai, kad dar ir dar sugrįšime prie šio kvietimo. Salos EIC Rusnėje tikrai turės taip laukiamą ženklą. Taip, valtys, potvyniai, gluosniai, paukščiai ir… tiltas.
    Su labomis dienomis, dėkingumu Vytautas, kraštietis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite