Rusniškiai pakvietė dailininkus prie diskusijų stalo

FONDASBaigiantis liepai, Rusnėje prasidėjo pleneras, į kurį atvyko dailininkai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus ir rusniškiams gerai pažįstamas architektas, dailininkas Kurtas Boitleris (vok. Kurt Beutler) iš Vokietijos. Dar žadėjo atvykti dailininkė Liva Kaprale iš Latvijos.

Plenero dalyviai – prie diskusijų stalo.

Be unikalios Rusnės gamtos vaizdavimo, iš plenero dalyvių laukta ir kūrybinių idėjų, pasiūlymų, koks galėtų būti Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centro ženklas. Padiskutuoti šia tema vieną dieną svečius sukvietė Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė, atkreipusi dėmesį, kad centras egzistuoja nuo 2002 metų, yra įsikūręs buvusiose medicinos centro patalpose, po savo stogu glaudžia 10 meno kolektyvų.
Anot vadovės, centras spaudžiasi mažose patalpose, laukdamas kada bus pastatytas naujas statinys. Belaukdami imasi kurti įstaigos ženklą – logotipą. Birutė Servienė susirinkusiems kūrėjams sakė, kad rusniškiams rūpi visų salos svečių nuomonė, o ypač kūrėjų. Pažadėta diskusiją vėliau pratęsti su rusniškiais.
Prie diskusijų stalo sėdo dailininkai Vytautas Butas, Jaunius Kaubrys, Rimas Galeckas, Evaldas Šemetulskis, Arvydas Kašauskas, Vytautas Gocentas, Virginijus Ruseckas, Kurt Beutler, plenero vadovė Renata Kasiulytė. Taip pat diskusijoje dalyvavo šio centro kultūrinės veikos vadybininkė Sonata Verbučianskė, Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, aktyvi Rusnės bendruomenės narė, dailės mokytoja Živilė Skirkevičienė, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Diskusijos dalyviai galėjo susipažinti su Vytauto Gocento tapybos darbų paroda.
Beje, parodos autorius V. Gocentas į diskusiją atvyko paruošęs „namų darbus“. Jis priminė, kad šis marių krantas pagal Ernsto Berbomo sudarytą žvejų burvalčių vėtrungių spalvinį žymėjimą kažkada yra buvęs baltai raudonas. Jis įsivaizduojamą Salos kultūros ir informacijos centro ženklą piešė pagal E. Berbomą.

Vytautas Gocentas

„Visada smagu grįžti į Tėviškę, aplankyti mamą. Tėviškės dūmas akių negraužia…“ – kalbėjo dailininkas, rodydamas logotipo „apmatus“. V. Gocentas papriekaištavo kad į diskusiją atvykę dailininkai per mažai gavo informacijos, nepasakyta tiksliai, ko iš jų tikimasi.
Dailininkas Jaunius Kaubrys patikino, kad menininkui svarbi visų čia esančių nuomonė, nes pirmą kartą atvykusiems į salą sunku iš karto įsijausti. „Man Rusnė, pirmiausia, asocijuojasi su žuvimis, kurių atveža į Kauną“, – šmaikštavo dailininkas, sakydamas, kad pirmą kartą čia atvykę ir pamatę tiltą per pievas stebėjosi, kodėl šišionykščiai tiesia tiltus ne per vandenį…
Visi diskusijos dalyviai išklausė išsamaus Birutės Servienės paruošto Salos kultūros ir informacijos centro veiklos pristatymo. Diskusijoje dažniausiai buvo minimi Rusnės salos akcentai: senosios žvejų valtys, potvyniai, pylimai, gluosniai, paukščiai. Užsiminta, kad nereikėtų pamiršti ir vėtrungių, kuriose galima sutalpinti bent kelis salos simbolius.
Priminta, kad logotipas turi atspindėti salos informacijos ir etnokultūros centro veiklą. Kiek tų simbolių „suguls“ į vieną ženklą, paaiškės vėliau. Svarbu, kad logotipas nebūtų perkrautas, suprantamas, kad matydami simbolius Rusnę atpažintų net šios salos nemačiusieji. Dar svarbu, kad ženklą galėtų naudoti ir amatininkai, įspausdami jį į keramikos dirbinyje ar panašiai.
Birutė Servienė patikino, kad geriausiam logotipui sukurti bus skelbiamas konkursas, nugalėtojo lauks prizas.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Vytautas

    Dėkui, miela Laima, geras reportažas ir apmąstymas. Tikrai, kad dar ir dar sugrįšime prie šio kvietimo. Salos EIC Rusnėje tikrai turės taip laukiamą ženklą. Taip, valtys, potvyniai, gluosniai, paukščiai ir… tiltas.
    Su labomis dienomis, dėkingumu Vytautas, kraštietis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,