Rusniškiai pakvietė dailininkus prie diskusijų stalo

FONDASBaigiantis liepai, Rusnėje prasidėjo pleneras, į kurį atvyko dailininkai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus ir rusniškiams gerai pažįstamas architektas, dailininkas Kurtas Boitleris (vok. Kurt Beutler) iš Vokietijos. Dar žadėjo atvykti dailininkė Liva Kaprale iš Latvijos.

Plenero dalyviai – prie diskusijų stalo.

Be unikalios Rusnės gamtos vaizdavimo, iš plenero dalyvių laukta ir kūrybinių idėjų, pasiūlymų, koks galėtų būti Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centro ženklas. Padiskutuoti šia tema vieną dieną svečius sukvietė Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė, atkreipusi dėmesį, kad centras egzistuoja nuo 2002 metų, yra įsikūręs buvusiose medicinos centro patalpose, po savo stogu glaudžia 10 meno kolektyvų.
Anot vadovės, centras spaudžiasi mažose patalpose, laukdamas kada bus pastatytas naujas statinys. Belaukdami imasi kurti įstaigos ženklą – logotipą. Birutė Servienė susirinkusiems kūrėjams sakė, kad rusniškiams rūpi visų salos svečių nuomonė, o ypač kūrėjų. Pažadėta diskusiją vėliau pratęsti su rusniškiais.
Prie diskusijų stalo sėdo dailininkai Vytautas Butas, Jaunius Kaubrys, Rimas Galeckas, Evaldas Šemetulskis, Arvydas Kašauskas, Vytautas Gocentas, Virginijus Ruseckas, Kurt Beutler, plenero vadovė Renata Kasiulytė. Taip pat diskusijoje dalyvavo šio centro kultūrinės veikos vadybininkė Sonata Verbučianskė, Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, aktyvi Rusnės bendruomenės narė, dailės mokytoja Živilė Skirkevičienė, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Diskusijos dalyviai galėjo susipažinti su Vytauto Gocento tapybos darbų paroda.
Beje, parodos autorius V. Gocentas į diskusiją atvyko paruošęs „namų darbus“. Jis priminė, kad šis marių krantas pagal Ernsto Berbomo sudarytą žvejų burvalčių vėtrungių spalvinį žymėjimą kažkada yra buvęs baltai raudonas. Jis įsivaizduojamą Salos kultūros ir informacijos centro ženklą piešė pagal E. Berbomą.

Vytautas Gocentas

„Visada smagu grįžti į Tėviškę, aplankyti mamą. Tėviškės dūmas akių negraužia…“ – kalbėjo dailininkas, rodydamas logotipo „apmatus“. V. Gocentas papriekaištavo kad į diskusiją atvykę dailininkai per mažai gavo informacijos, nepasakyta tiksliai, ko iš jų tikimasi.
Dailininkas Jaunius Kaubrys patikino, kad menininkui svarbi visų čia esančių nuomonė, nes pirmą kartą atvykusiems į salą sunku iš karto įsijausti. „Man Rusnė, pirmiausia, asocijuojasi su žuvimis, kurių atveža į Kauną“, – šmaikštavo dailininkas, sakydamas, kad pirmą kartą čia atvykę ir pamatę tiltą per pievas stebėjosi, kodėl šišionykščiai tiesia tiltus ne per vandenį…
Visi diskusijos dalyviai išklausė išsamaus Birutės Servienės paruošto Salos kultūros ir informacijos centro veiklos pristatymo. Diskusijoje dažniausiai buvo minimi Rusnės salos akcentai: senosios žvejų valtys, potvyniai, pylimai, gluosniai, paukščiai. Užsiminta, kad nereikėtų pamiršti ir vėtrungių, kuriose galima sutalpinti bent kelis salos simbolius.
Priminta, kad logotipas turi atspindėti salos informacijos ir etnokultūros centro veiklą. Kiek tų simbolių „suguls“ į vieną ženklą, paaiškės vėliau. Svarbu, kad logotipas nebūtų perkrautas, suprantamas, kad matydami simbolius Rusnę atpažintų net šios salos nemačiusieji. Dar svarbu, kad ženklą galėtų naudoti ir amatininkai, įspausdami jį į keramikos dirbinyje ar panašiai.
Birutė Servienė patikino, kad geriausiam logotipui sukurti bus skelbiamas konkursas, nugalėtojo lauks prizas.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 305

Vienas komentaras

  • Vytautas

    Dėkui, miela Laima, geras reportažas ir apmąstymas. Tikrai, kad dar ir dar sugrįšime prie šio kvietimo. Salos EIC Rusnėje tikrai turės taip laukiamą ženklą. Taip, valtys, potvyniai, gluosniai, paukščiai ir… tiltas.
    Su labomis dienomis, dėkingumu Vytautas, kraštietis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite