Rusniškiai pakvietė dailininkus prie diskusijų stalo

FONDASBaigiantis liepai, Rusnėje prasidėjo pleneras, į kurį atvyko dailininkai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus ir rusniškiams gerai pažįstamas architektas, dailininkas Kurtas Boitleris (vok. Kurt Beutler) iš Vokietijos. Dar žadėjo atvykti dailininkė Liva Kaprale iš Latvijos.

Plenero dalyviai – prie diskusijų stalo.

Be unikalios Rusnės gamtos vaizdavimo, iš plenero dalyvių laukta ir kūrybinių idėjų, pasiūlymų, koks galėtų būti Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centro ženklas. Padiskutuoti šia tema vieną dieną svečius sukvietė Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė, atkreipusi dėmesį, kad centras egzistuoja nuo 2002 metų, yra įsikūręs buvusiose medicinos centro patalpose, po savo stogu glaudžia 10 meno kolektyvų.
Anot vadovės, centras spaudžiasi mažose patalpose, laukdamas kada bus pastatytas naujas statinys. Belaukdami imasi kurti įstaigos ženklą – logotipą. Birutė Servienė susirinkusiems kūrėjams sakė, kad rusniškiams rūpi visų salos svečių nuomonė, o ypač kūrėjų. Pažadėta diskusiją vėliau pratęsti su rusniškiais.
Prie diskusijų stalo sėdo dailininkai Vytautas Butas, Jaunius Kaubrys, Rimas Galeckas, Evaldas Šemetulskis, Arvydas Kašauskas, Vytautas Gocentas, Virginijus Ruseckas, Kurt Beutler, plenero vadovė Renata Kasiulytė. Taip pat diskusijoje dalyvavo šio centro kultūrinės veikos vadybininkė Sonata Verbučianskė, Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, aktyvi Rusnės bendruomenės narė, dailės mokytoja Živilė Skirkevičienė, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Diskusijos dalyviai galėjo susipažinti su Vytauto Gocento tapybos darbų paroda.
Beje, parodos autorius V. Gocentas į diskusiją atvyko paruošęs „namų darbus“. Jis priminė, kad šis marių krantas pagal Ernsto Berbomo sudarytą žvejų burvalčių vėtrungių spalvinį žymėjimą kažkada yra buvęs baltai raudonas. Jis įsivaizduojamą Salos kultūros ir informacijos centro ženklą piešė pagal E. Berbomą.

Vytautas Gocentas

„Visada smagu grįžti į Tėviškę, aplankyti mamą. Tėviškės dūmas akių negraužia…“ – kalbėjo dailininkas, rodydamas logotipo „apmatus“. V. Gocentas papriekaištavo kad į diskusiją atvykę dailininkai per mažai gavo informacijos, nepasakyta tiksliai, ko iš jų tikimasi.
Dailininkas Jaunius Kaubrys patikino, kad menininkui svarbi visų čia esančių nuomonė, nes pirmą kartą atvykusiems į salą sunku iš karto įsijausti. „Man Rusnė, pirmiausia, asocijuojasi su žuvimis, kurių atveža į Kauną“, – šmaikštavo dailininkas, sakydamas, kad pirmą kartą čia atvykę ir pamatę tiltą per pievas stebėjosi, kodėl šišionykščiai tiesia tiltus ne per vandenį…
Visi diskusijos dalyviai išklausė išsamaus Birutės Servienės paruošto Salos kultūros ir informacijos centro veiklos pristatymo. Diskusijoje dažniausiai buvo minimi Rusnės salos akcentai: senosios žvejų valtys, potvyniai, pylimai, gluosniai, paukščiai. Užsiminta, kad nereikėtų pamiršti ir vėtrungių, kuriose galima sutalpinti bent kelis salos simbolius.
Priminta, kad logotipas turi atspindėti salos informacijos ir etnokultūros centro veiklą. Kiek tų simbolių „suguls“ į vieną ženklą, paaiškės vėliau. Svarbu, kad logotipas nebūtų perkrautas, suprantamas, kad matydami simbolius Rusnę atpažintų net šios salos nemačiusieji. Dar svarbu, kad ženklą galėtų naudoti ir amatininkai, įspausdami jį į keramikos dirbinyje ar panašiai.
Birutė Servienė patikino, kad geriausiam logotipui sukurti bus skelbiamas konkursas, nugalėtojo lauks prizas.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Vytautas

    Dėkui, miela Laima, geras reportažas ir apmąstymas. Tikrai, kad dar ir dar sugrįšime prie šio kvietimo. Salos EIC Rusnėje tikrai turės taip laukiamą ženklą. Taip, valtys, potvyniai, gluosniai, paukščiai ir… tiltas.
    Su labomis dienomis, dėkingumu Vytautas, kraštietis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Sinoptikai įspėja: artėja gausus sniegas ir pūgos

Vos atodrėkis ir lietus nutirpdė dalį sniego pusnių, šiandien, sausio 25 d., šalies sinoptikai paviešino įspėjimą: artėja didelis snygis, kils pūgų. Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad iš pietų atslenkantis ciklonas gali pridaryti rūpesčių: iki sausio 26 d., antradienio, vakaro Lietuvoje, ypač pietrytiniuose rajonuose, gausiai snigs, dėl stiprių vėjų laukia pūga, o naktimis dėl artimos nuliui temperatūros formuosis plikledis. Aktyvus ciklonas Lietuvos pietinius rajonus pasieks pirmadienio pavakarę. Antradienio naktį temperatūrai vietomis nukritus iki -4 laipsnių, plikledis formuosis daugelyje šalies rajonų, bus slidu

Išmintingi finansiniai sprendimai, kurie sulaukus 50 metų padės jaustis saugiau

Perkopęs penkiasdešimtmetį dažnas žmogus supranta, kad jo finansinė padėtis vis dar nėra labai stabili ir saugi, jog būtų galima ramiau laukti pensijos… Ir jėgų padedančių gyvendinti įvairias naujas idėjas, galinčias padėti užsitikrinti finansiškai stabilesnę senatvę, būna vis mažiau. Todėl jei norite sulaukę penkiasdešimties metų nesigailėti dėl to, ko nepadarėte, kai galėjote padaryti, pateiksime jums keletą išmintingų finansinių sprendimų, kurių neturėtumėte pamiršti. Paspartinkite savo turimų paskolų grąžinimą Jūs tikrai nenorite susidurti su milžiniškomis pastangomis bandydami padengti paskutinius likusius finansinius įsipareigojimus, kuomet

Finansinė informacija, kurią visi turime žinoti

Suprasti pagrindinę finansinę informaciją ir tinkamai prižiūrėti savo banko sąskaitoje esančius pinigus yra labai svarbu kiekvienam iš mūsų – nepaisant to, koks bebūtų mūsų amžius. Tik tokiu būdu galima optimaliai paskirstyti savo mėnesinį biudžetą ir veiksmingai optimizuoti savo finansinę situaciją. Kai kalba pakrypsta apie asmeninius finansus, niekuomet nereikėtų bijoti uždavinėti klausimų. Deja, bet vis dar daugybė žmonių mano, kad tokiu būdu jie pasirodys neišprusę. Būtina suprasti, kad jei žmogus baiminsis užduoti jam svarbius klausimus, jis niekuomet negaus atsakymų ir toliau

Sniegas ir ledas: kaip vairuoti saugiai?

Kasmet orui atšalant, kaip iš gausybės rago pasipila automobilių avarijos. Kone kevirtadalio nelaimių priežastis – sniegu ar ledu padengtas kelias. Nors pernykštė žiema buvo gana šilta ir sniego buvo nedaug, šiemet jau turime ir skaudžių nelaimių ir nesuvaldytų bei apgadintų automobilių. Dalies įvykių buvo galima išvengti jei tik vairuotojai būtų paruošę automobilius bei būtų pasiruošę patys. Roges ruoškite vasarą Sena lietuvių liaudies patarlė puikiai tinka iliustruoti pirmam patarimui. Suprantama, ruošti reikėtų ne vasarą, bet anksčiau nei pasirodo faktinė žiema. Nes,

Taip pat skaitykite