Rusniškiai laukia eilėse ant kelio ir baiminasi didelių nelaimių

Spalio mėnesį Šilutėje iškrito 255,2 mm kritulių, mėnesio norma – 90 mm. Lapkričio 1 d., Visų šventųjų dieną, per 400 metrų kelio iš Šilutės į Rusnę vandens apsemtą atkarpą kelininkų traktoriai su specialiomis priekabomis vėl kėlė lengvuosius automobilius. Vakar, lapkričio 2 d., lijo visą dieną, per kelią į Rusnę vandens tekėjo 40 cm gylio srovė.
Kad taip būtų buvę spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje, nepamena net garbaus amžiaus rusniškiai.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė patikino, kad net garbaus amžiaus sulaukę salos gyventojai nepamena, kad spalį ar lapkritį ant apsemiamo kelio į Rusnę būtų net 40 cm vandens. O vanduo vis kyla, nes lietus merkia nesustodamas arba su trumpomis pertraukomis, nors jau buvo atslūgęs. Anot D. Drobnienės, žmonės gavo savaitę atsipūsti, kai ir lengvaisiais automobiliais galėjo be niekėno pagalbos į Šilutę nukakti. Bet štai spalio 30 d. vėl pakvipo potvyniu: vandens gylis nuo 6 cm didėjo ir didėjo, pasiekė 25 cm ir nesustojo – vakar jau buvo net 40 cm.
Nors lapkričio 1 d. – nedarbo diena, tačiau tokią dieną visi važiuoja į kapines, į tėviškę ir kitur, kur reikia sutvarkyti, aplankyti brangių žmonių kapus. Tądien rusniškiai jau laukė automobilių eilėse. Rusnės salos gyventojams Vėlinės, Mirusiųjų atminimo diena, irgi tapo dideliu išbandymu. Nors kelininkai dirbo sparčiai, perkelti per apsemtą ruožą laukiančių automobilių eilės susidarė ilgos. Būdavo ir 20-30 vienoje pusėje. Ketvirtadienį ir seniūnė pateko į 20 automobilių eilę. O du vaikus pas gydytoją į Šilutę vežę rusniškiai eilėje buvo 35-ti. Išeitį surado: motina su vaikais sėdo į automobilį eilės priekyje ir buvo perkelti. Taip greičiau pasiekė Šilutę, gi vyras liko automobilyje laukti eilėje. Vakare grįžti namo į salą gali būti panašiai…


Ketvirtadienį seniūnė D. Drobnienė pasakojo, kad žiemos – pavasario potvynių metu 40 cm gylio vanduo ant apsemto kelio – ne naujiena, tačiau kad lietūs tiek merktų, iš visos Lietuvos suplaukęs į Nemuno žemupį vanduo tiek pakiltų dar lapams nenukritus – didelė naujiena. Matyt, pildosi pranašystės, kad klimato kaitą pajus kiekvienas žemės gyventojas.
Rusnės visa sala skęsta lietaus vandenyse – kiemai, sodybos, pievos, laukai. Anot seniūnės, žmonėms vis sunkiau ištverti keliones automobiliais per apsemtą kelio ruožą, o baugiausia, kad naktį kokia bėda neatsitiktų – nei policijos, nei greitosios medicinos pagalbos, nei ugniagesių gelbėtojų Rusnėje juk nebėra…
„Insultas, infarktas… Tokiai nelaimei ištikus pagalba svarbiausia pirmosiomis minutėmis. Šito labai bijome“, – kalbėjo seniūnė.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dėl subsidijų gali kreiptis ir nuo karantino apribojimų nukentėjusios susijusios įmonės

Dėl subsidijų gali kreiptis ir nuo karantino apribojimų nukentėjusios susijusios įmonės – kontroliuojamos kitos bendrovės arba pačios turinčios akcijų kitoje įmonėje. „Pradedame paskutinį pirmojo paramos verslui paketo etapą. Jo metu susijusioms įmonėms bus paskirstyta iki 100 mln.  eurų subsidijų. Suprantame, kad apribojimus patyręs verslas labai laukia valstybės pagalbos, tad kovo mėnesį suderinę su Europos Komisija tikimės pradėti skirstyti ir antrojo paramos paketo subsidijas labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems verslams. Išmokoms bus skirta dar 70 mln. eurų“, – sako ekonomikos ir inovacijų

Vaiko teisių gynėja Pagėgiuose: vis dar yra vaikų, kurie nenori sugrįžti į savo namus

„Skaudu matyti, kai tėvai atvyksta susigrąžinti savo vaikų būdami neblaivūs“, – tokiais žodžiais vis dar neretai pasitaikančią realybę apibūdina daugiau nei 20 metų vaiko teisių apsaugos srityje dirbanti Lina Augustinavičiūtė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Pagėgiuose. Vaiko teisių gynėja atvirai pasakoja apie savo pasirinkimą ir iššūkius, kurių šiame darbe netrūksta.  Vaiko teisių apsaugos srityje dirbate šitiek daug metų. Kas lėmė šios profesijos pasirinkimą?  Studijuodama universitete atlikau praktiką Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko

Antrasis karantinas prekybininkams švelnesnis

Į 2021-uosius nustumtas karantinas apkarpė mažmeninės prekybos rezultatus. Vis dėlto, sausį fiksuotas nuosmukis gerokai kuklesnis, nei  per pirmąjį karantiną. Statistikos departamento duomenis, mažmeninės prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 4 proc. Sparčiausiai – net 14,4 proc. krito prekybos apyvartos ne maisto prekėmis. Vis dėlto, šįkart sektorius smūgį atlaikė kiek lengviau, nes per pirmąjį karantiną stebėjome net 18,6 proc. metinį prekybos ne maistu susitraukimą. Labiausiai nukentėjo tekstile, drabužiais ir avalyne prekiaujančios įmonės. Jų apyvartos buvo net 64,4 proc. mažesnės nei prieš metus. Trečdaliu susitraukė remonto

Dėmesio – saugokitės sukčių siunčiamų pranešimų

Lietuvos bankas įspėja, kad stebima padažnėjusių atvejų, kai sukčiai, prisidengdami banko ar kitos finansų įstaigos vardu, siunčia pranešimus gyventojams, siekdami išvilioti asmens duomenis ar užkrėsti jų kompiuterius.   „Gyventojai būtų saugesni, jei tiesiog ignoruotų SMS žinutes ar el. laiškus, kuriuose prašoma atlikti skubų veiksmą, pavyzdžiui, atsisiųsti ataskaitą, aktyvuoti Smart-ID programėlę ar paspausti ant siunčiamos nuorodos. Visas su bankais ar finansų įstaigomis susijusias operacijas rekomenduojame atlikti tik per saugius, šių įstaigų interneto svetainėse nurodytus kanalus: internetinę bankininkystę, skambučių centrą ar programėlę,“

Taip pat skaitykite