Rusniškiai atidarė ledo kelią

Jau rašėme, kad šiuo metu geriau nevažiuoti į Rusnę be didelio reikalo. Ant kelio tebeteliūskuoja vanduo, pakilęs (o gal jau nukritęs) iki 40 centimetrų (buvo 48 cm). Bet kai reikia važiuoti ne į ekskursiją į Rusnę, o iš Rusnės – į darbą, mokyklą ar gimnaziją. Tada nepasirinksi. Užvakar po pietų rusniškiai gairėmis iš medžių pasižymėjo kelią ledu per užlietas pievas.

Eismas ledo keliu. Vaidoto Vilko nuotr.

Eismas ledo keliu.
Vaidoto Vilko nuotr.

Skubantys į miestą su įvairiais reikalais, nenorėdami ilgiau palaukti eilėse, rusniškiai ir vėl atidarė ledo kelią – gairėmis nužymėjo ruožą, kuriuo galima važiuoti nuo lengvųjų automobilių perkėlos pradžios iki tilto per Atmatą prieigų.
Anot rusniškių, šalčiui laikantis, ledo storis jau pasiekė 20 cm. Lankymosi prie automobilių perkėlos metu, per apsemtas užšalusias pievas iš lėto vienas paskui kitą riedėjo lengvieji automobiliai, laikydamiesi apie 100 metrų atstumo vienas nuo kito. Vairuotojai atsiliepė į prašymą važiuoti ir ne didesniu kaip 40 km/val. greičiu. Nesiryžtantys važiuoti ledo keliu ir toliau keliauja į darbą ir į namus, naudodamiesi kelininkų paslaugomis.
Kalbinta Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė sakė, kad jau gal aštuonetą metų žmonės potvynio metu važinėja apsemtų pievų ledu: „Mums ir dvi-trys dienos yra daug. Žmonės gali pailsėti nuo eilių, greičiau pasiekti reikiamą tikslą. Mokiniai į mokyklas mieste vyksta potvyniams pritaikytu autobusu, kuris važiuoja pagal autobusų grafiką. Žmonės jau apsiprato, mažiau beliko pykčio, kuris apima potvynio pradžioje. Tačiau mums reikia saugesnio kelio. Daug metų prašome. Bent kad polius sukaltų, padarytų pralaidas. Kad ir vienos juostos eismas būtų…
Daugiau problemų iškyla seniems žmonėms, jie klausinėja, kaip reikės nuvažiuoti į ligoninę, kai turi iš anksto gavę taloną pas gydytoją. Kartais tenka atsisakyti ir bilieto į teatrą ar koncertą, nes reikia grįžti vėlyvesniu metu. Nors, dabar jau stengiamės nebepirkti bilietų į tokiu metu vykstančius spektaklius, kad nereikėtų grąžinti bilietų“.
Paminėjus vadinamus „driftininkus“(driftingas – tam tikra vairavimo technika), seniūnė sakė, kad jų pasitaiko kiekvienais metais, jie išlaužo kelio gaires, iškraipo vėžes. Džiaugiamės, kad šiemet sausio 4 dieną, kai užšalo ledas, buvo vėjuota ir ledas nelygus, gruoblėtas – tai jiems labai trukdo“.

Rusniškiai – ledo kelio atidarymo entuziastai. Rusnės bendruomenės nuotr.

Rusniškiai – ledo kelio atidarymo entuziastai.
Rusnės bendruomenės nuotr.

Daugelį metų Rusnėje gyvenantiems žmonėms jau pabodo kalbos ir pažadai apie estakados statybą. Kalbintas Savivaldybės vyriausiasis specialistas civilinei saugai Arvydas Gorodeckas,,sakė, kad potvynio vanduo šiuo metu pakilęs iki 40 cm, kad kelia keturi keltuvai, kursuoja pravažus autobusas.
,,Kiekvienais metais tos pačios problemos. Žmonės susitaiko su jomis ir gyvena, nes nenori niekur kitur gyventi. Per parą perkeliama apie 600–700 automobilių. Kol nėra estakados, tos bėdos kiekvienais metais kartojasi. Jei būtų surasta lėšų estakadai statyti, gyvenimas potvynio metu palengvėtų. Didelių nusiskundimų iš gyventojų negauname. Niekada neatsisakome padėti. Šiandien užliejamuose kaimuose yra 138 sodybos. Jų skaičius nesikeičia, tik gyventojų mažėja. Iš buvusių 900, likę apie 300. Apie ledo kelią savivaldybė žinių neturi“, – kalbėjo A. Gorodeckas.
Rusnės seniūnė, atsisveikindama pridūrė skubanti pasižiūrėti, ar visur ant gairių ledo kelyje pritvirtinti atšvaitai – bus saugiau važiuoti vakare.
Biruta Jakštytė

Ledo kelias įveiktas saugiai.

Ledo kelias įveiktas saugiai.

Iš Šilutės pusės eilių nebeliko.

Iš Šilutės pusės eilių nebeliko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Muziejų naktis Bitėnuose

Šeštadienį, gegužės 14 d., Bitėnus apgobė Tarptautinė muziejų naktis. Nepaisant žvarbos, Martyno Jankaus muziejuje susirinko nemažas būrys svečių. Jaukiai įsitaisę muziejaus edukacinio centro antrame aukšte, žiūrovai stebėjo paruoštą Martyno Jankaus muziejaus programą.   Vakaras prasidėjo grafikės Gražinos Didelytės spalvotų piešinių parodos pristatymu iš ciklo „Dainavo klodai“ ir „Brangiausios vietos“. Pristatyme dalyvavo menininkės kūrybinių teisių paveldėtojas, jos darbų skleidėjas ir atminimo puoselėtojas prof. Vygandas Čaplikas, kartu su parodos kuratore Vida Korn. Šioje parodoje eksponuojami menininkės darbai sukurti jai apsigyvenus Dzūkijoje, Rūdnelės

Įgyvendintas iš ES Socialinio fondo finansuojamas socialinės gerovės projektas      

Asociacija Šilutės Soroptimos klubas ir partneriai Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras bei Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šilutės Viltis“ įgyvendino Europos Socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Socialinę gerovę kuriame drauge“ Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0433. Projekto tikslas-ugdyti savipagalbos ir socialinius įgūdžius socialinę atskirtį patiriantiems Šilutės gyventojams, kartu ugdant bendruomeniškumą ir savanorystę.  Šiam tikslui pasiekti suorganizuoti 108 užsiėmimai asmenims su negalia, jų šeimų nariams, vyresnio amžiaus Šilutės miesto gyventojams. Įgyvendinant projektą vyko įvadinis seminaras, 5 bendrųjų įgūdžių mokymai, 61 seminaras-praktikumas, 40 lavinamųjų užsiėmimų,

Tarp piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojų – ir ketvirtokė iš Žemaičių Naumiesčio

Paskelbti piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: viena iš jų – Ugnė Barakauskaitė, Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė. Paaiškėjo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos surengto piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: Šakių „Varpo“ mokyklos penktos klasės mokinė Austėja Pužauskaitė, Alytaus r. Butrimonių gimnazijos septintos klasės mokinys Grantas Grudzinskas, Tauragės „Versmės“ gimnazijos pirmos gimnazinės klasės mokinė Kamilė Savickaitė, Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė Ugnė Barakauskaitė, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos aštuntokė Marija Šmakotinaitė ir Visagino edukacijų centro

Kas yra debesijos ekosistema ir ką turėtumėte apie ją žinoti?

Ko gero, daugelis verslininkų, jei patys nesinaudoja debesų kompiuterija (angl. cloud computing), arba kitaip debesija, tai bent yra apie ją girdėję. Šis IT sprendimas leidžia greitai prisitaikyti ir patenkinti nuolat kintančius įmonės poreikius. Debesų kompiuterija įgalina kurti naujoviškesnius ir dinamiškesnius darbo būdus, kurie skatina verslo augimą ir suteikia konkurencinį pranašumą. Taigi šiame straipsnyje plačiau papasakosime apie tai, kas yra debesijos ekosistema, kaip ji veikia ir kokiais privalumais pasižymi. Debesijos ekosistema – kas tai? Debesijos ekosistema yra sudėtinga ir dinamiška tarpusavyje

Taip pat skaitykite