Rusnės salos grožis pristatytas Indijoje

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė Lietuvos Respublikos ambasadoriui Indijoje Juliui Pranevičiui įteikė Rusnės miestelio atributus – vėliavą ir vėtrungę.

Lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Indijoje atidaryta Rusnės plenero tapybos darbų paroda „Atvirukai iš Rusnės“.  

Delio meno gerbėjams, vietos verslo atstovams ir ambasados draugams buvo pristatyti dailininkų iš Vokietijos, Lietuvos, Gruzijos ir Indijos darbai. Dalyvauti atidaryme ir supažindinti su šiuo Vakarų Lietuvos kampeliu į Delį specialiai atvyko Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė bei Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė, kurios padovanojo Lietuvos Respublikos ambasadoriui Indijoje Juliui Pranevičiui Rusnės miestelio vėliavą ir vėtrungę.

Visai neseniai atrastas ryšys tarp Rusnės ir Indijos 2015 metais buvo įamžintas saloje paminklu Mahatmai Gandžiui ir šiuose kraštuose gimusiam Gandžio bendraminčiui ir jo veiklos Pietų Afrikoje rėmėjui, litvakui Hermanui Kalenbachui. Anot Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės, paminklas yra įtrauktas į informacinius miestelio leidinius ir sulaukia čia atvykstančių turistų bei specialiai paminklą aplankyti užsukusių keliautojų susidomėjimo.

Šiais metais Rusnės etnokultūros ir informacijos centras į tradicinį plenerą pakvietė ir menininką iš Indijos Aridžytą Čandą (Arijeet Chanda). Kūrėjas iš Indijos džiaugėsi apsilankymu saloje, dalijosi patirtais įspūdžiais apie Rusnėje praleistą laiką su renginio svečiais Delyje. Bkitų plenero metu nutapytų darbų, įkvėptas Rusnę ir Indiją siejančios istorijos apie M. Gandžio ir H. Kalenbacho draugystę bei ilgametį susirašinėjimą, menininkas nutapė paveikslą „Laiškai“.

Ambasadorius Julius Pranevičius pažymėjo, kad ši paroda tapo įžanga į Mahatmos Gandžio 150-ųjų gimimo metinių, kurios bus minimos kitų metų spalio 2 d. Indijoje ir visame pasaulyje, renginių ciklą bei pakvietė susirinkusius aplankyti Rusnę, kuri dėl Gandžio ir Kalenbacho ryšio tampa svarbiu traukos tašku Lietuvos ir Indijos dvišalių santykių plėtros žemėlapyje. Tikimasi ir toliau puoselėti užsimezgusį ryšį tarp Rusnės ir Indijos kultūros mainų bei turizmo pritraukimo plotmėje.

Pagal Lietuvos ambasados Indijoje inf.

DĖMESIO!

Vyksta Šilutės ir Pagėgių krašto laikraščio „Pamarys“ prenumerata.

 

Hits: 476

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaikos nešventiškos

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo, tvirtina Statistikos departamentas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai praėjusį kovą įregistravo 541 santuoką. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Taip pat skaitykite