Rusnės estakados statybos darbai baigti

„Rusnės estakados statybos darbai baigti ir ja jau galima naudotis“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

„Šiandien gavome pranešimą iš statybos darbus vykdžiusio rangovo „Kauno tiltai“ apie darbų užbaigimą“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Andrejevas.
Pasak jo, šiuo metu dar nebaigti kelio tvarkymo darbai nuo estakados iki Šilutės, o estakada jau sujungta su tiltu per atmatą.

„Dar nebaigti kelio tvarkymo darbai nuo estakados iki Šilutės pusės. Estakada šiuo metu yra sujungta su senuoju tiltu ir gali tiek rusniškiai, tiek svečiai naudotis. Toliau vykdysime darbus, susijusius su žemės sankasos stabilumu ir pagerinimu. Vėliau įrengsime kelią nuo estakados iki Šilutės“, – kalbėjo V. Andrejevas.

Pasak V. Andrejevo, darbai gali užtrukti iki kitų metų.
„Bet eismas bus leidžiamas, jokių ribojimų nebus, daugiau problemų dėl potvynio tikrai nekils“, – akcentavo Kelių direkcijos vadovas.
„Kauno tiltų“ technikos direktorius Vitalijus Popovas LRT radijui sakė, kad Rusnės estakada yra vienas ilgiausių inžinerinių statinių Lietuvoje.
„Pati estakada yra iš gelžbetonio. Tai vienas ilgiausių inžinerinių statinių Lietuvoje – 460 metrų, su prieigomis iš viso yra 750 metrų. Yra dviračių ir pėsčiųjų takas 2 metrų pločio ir dvi eismo uostos po 3,5 metro“, – kalbėjo V. Popovas.

ELTA primena, kad krašto kelio Šilutė–Rusnė žemiausią 400 metrų ilgio ruožą kiekvieną pavasarį ir rudenį užlieja Nemuno žemupio Atmatos upės potvynis, todėl apie 40 dienų per metus kelias yra nepravažiuojamas lengvaisiais automobiliais.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA), Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo