Rusnėje – 30-oji klojimo teatrų šventė

Rusnėje dar aidi vasarą vykusio festivalio „Muzikuojanti Rusnės sala“ aidai, prie estakados statybos triūsia statybininkai, o štai rugsėjo viduryje saloje įvyko 30–oji Lietuvos klojimo teatrų krivūlė. Į etnografinę žvejo sodybą–muziejų suvažiavo klojimo teatrai iš visos Lietuvos: Agluonėnų, Anykščių, Jurbarko miesto ir šio rajono Girdžių kaimo, Šilalės r. Laukuvos, Kupiškio r. Skapiškio miestelio, mūsų rajono dramos mėgėjų kolektyvai iš Juknaičių ir Saugų. Atvyko svečių net iš Punsko.

Artistus pasveikino teatrologas profesorius Petras Bielskis.

Teatralizuotas pasveikinimas
Net iš toli atvykusiam svečiui nereikėjo ilgai ieškoti šventės vietos – prie žvejo sodybos vedė besidriekianti ilga automobilių eilė, būreliais pasidaliję vaikščiojo  ir stoviniavo žmonės. Vieni kitus gerai pažįsta – juk ne pirmą kartą susitinka krivūlėje.
Kodėl šiemet Rusnėje? Gal todėl, kad čia gilios teatrų tradicijos, o rusniškiai jau pasiilgo spektaklių? Kieme – teatrų vėliavos: Klojimo teatro draugijos, Agluonėnų, Skapiškio vaidintojų ir kt.
Svečius pasitiko plačiai atvertos durys į sodybą, kur veikia naujos ekspozicijos: klojimo teatrų muziejaus ir paveikslų galerijos. Šventę pradėjo ir svečius pasveikino Salos etnokultūros ir informacijos centro etnografė–vadybininkė Dalia Kubilienė. Įsikūnijusi į A. Arbuzovo pjesės „Tania“ Tanios personažą, ji suvaidino trumpą mizansceną, priminusi, kad šią ištrauką teko vaidinti prie visų gerbiamos ir mylimos rusniškės režisierės Virginijos Gajauskienės urnos prieš dvejus metus.
Artistus sveikino režisierius, teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos klojimo teatrų draugijos pirmininkas Petras Bielskis. Jis pasidžiaugė, kad į Rusnę suvažiavo tiek daug Lietuvos klojimo teatrų atstovų, kad klojimo teatrų yra daugelyje Lietuvos vietovių. „Klojimo teatrai perteikia didelę išmintį, labai paprastą – tokią, kuri apdainuojama liaudies dainose“, – kalbėjo pirmininkas. Prie sveikinimų prisidėjo nuolatinis krivūlės komisijos pirmininkas, profesorius, daktaras (baltų mitologijos, etnologijos, folkloristikos tyrėjas) Rimantas Balsys. Vyskupas Jonas Kauneckas pasakojo, kad jis teatro krivūlėje dalyvauja nuo 1995 metų. Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos prezidentė, Skapiškio mėgėjų teatro „Stebulė“ režisierė Vita Vadoklytė užrišo klojimo teatrų sielai P. Bielskiui kupiškėnės audėjos išaustą kaklaraištį,  skirtą Lietuvos šimtmečiui. Tarp svečių buvo Šilalės meras Jonas Gudauskas.
Teatro entuziastus, artistus ir jų vadovus, garbingus šventės svečius pasveikino Šilutės r. savivaldybės vicemeras Algis Bekeris ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė. Gėlių puokšte už nuoširdų darbą padėkota šventės organizatorei, Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorei Birutei Servienei.

Dalia Kubilienė pasiruošusi lydėti artistų eiseną.

Teatrų spektakliai 
Po svečių pasveikinimo pasižvalgius po muziejaus ekspozicijas šventės dalyvių eisena, nešina savo teatrų vėliavomis, Pakalnės pažintiniu taku patraukė Rusnės kultūros namų link. Iš Anykščių atvykusios artistės, su kuriomis keliavome kartu, grožėjosi Pakalnės upės pakrantėmis, laiveliais, išpuoselėtomis sodybomis, o suradusios bendrų pažįstamų iš Rubikių (Anykščių r.), dar ir apie juos pasikalbėjome.
Iki spektaklių pradžios svečiai buvo pavaišinti kava, apžiūrėjo Salos etnokultūros ir informacijos centrą, pasidžiaugė rusniškės Violetos Benetienės veltinio darbų paroda „Mažosios Lietuvos, Gumbinės ir Karaliaučiaus departamento herbai“.
Kultūros namuose pirmieji savo spektaklio dekoracijas dėliojo Agluonėnų senojo klojimo teatro vaidintojai. Jie parodė Vydūno spektaklį „Piktoji gudrybė“.
Geriausiųjų apdovanojimas
Antrąją dieną Rusnės Šv. Juozapo Darbininko koplyčioje šventąsias Mišias aukojo JE vyskupas, Lietuvos klojimų teatrų draugijos dvasinis vadovas Jonas Kauneckas ir Šilutės dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius. Kultūros namuose vėl skambėjo vaidintojų balsai ir muzika, aidėjo plojimai. Per dvi dienas buvo parodyti devyni spektakliai. Vakarop įvyko festivalio uždarymas.
Klojimo teatrų festivalio komisijos pirmininkas profesorius R. Balsys padėkojo teatrų aktoriams ir vadovams už puikius vaidinimus, entuziazmą ir apdovanojo knygomis ir padėkomis. Kunigo Jono Katelės pagrindinis prizas ir vyskupo Jono Kaunecko premija įteikta Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos teatrui, vaidinusiam Petro Tilainės trijų dalių baladę „Raganos“. Laukuvos seniūnijos premija, įsteigta prieš 30 metų, buvo paskirta Saugų bendruomenės teatrui už Aušros Judeikienės spektaklį „Velniava“ (režisierius Mindaugas Nogaitis). Šis vienintelis spektaklis buvo parodytas Saugų malūne.
Rusnėje yra veikusios net trys teatro trupės. Rusniškiai dar gerai prisimena Žvejo sodyboje–muziejuje vykdavusias klojimo teatrų šventes „Nendrynų raganėlė“, į kurias suvažiuodavo aktoriai iš viso rajono. Kada ši tradicija bus atgaivinta, juk Rusnėje yra daug žmonių, mėgstančių vaidinti, dainuoti, ypač kad rusniškiai jau turi kultūros namus.
Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.