Rusnėje – 30-oji klojimo teatrų šventė

Rusnėje dar aidi vasarą vykusio festivalio „Muzikuojanti Rusnės sala“ aidai, prie estakados statybos triūsia statybininkai, o štai rugsėjo viduryje saloje įvyko 30–oji Lietuvos klojimo teatrų krivūlė. Į etnografinę žvejo sodybą–muziejų suvažiavo klojimo teatrai iš visos Lietuvos: Agluonėnų, Anykščių, Jurbarko miesto ir šio rajono Girdžių kaimo, Šilalės r. Laukuvos, Kupiškio r. Skapiškio miestelio, mūsų rajono dramos mėgėjų kolektyvai iš Juknaičių ir Saugų. Atvyko svečių net iš Punsko.

Artistus pasveikino teatrologas profesorius Petras Bielskis.

Teatralizuotas pasveikinimas
Net iš toli atvykusiam svečiui nereikėjo ilgai ieškoti šventės vietos – prie žvejo sodybos vedė besidriekianti ilga automobilių eilė, būreliais pasidaliję vaikščiojo  ir stoviniavo žmonės. Vieni kitus gerai pažįsta – juk ne pirmą kartą susitinka krivūlėje.
Kodėl šiemet Rusnėje? Gal todėl, kad čia gilios teatrų tradicijos, o rusniškiai jau pasiilgo spektaklių? Kieme – teatrų vėliavos: Klojimo teatro draugijos, Agluonėnų, Skapiškio vaidintojų ir kt.
Svečius pasitiko plačiai atvertos durys į sodybą, kur veikia naujos ekspozicijos: klojimo teatrų muziejaus ir paveikslų galerijos. Šventę pradėjo ir svečius pasveikino Salos etnokultūros ir informacijos centro etnografė–vadybininkė Dalia Kubilienė. Įsikūnijusi į A. Arbuzovo pjesės „Tania“ Tanios personažą, ji suvaidino trumpą mizansceną, priminusi, kad šią ištrauką teko vaidinti prie visų gerbiamos ir mylimos rusniškės režisierės Virginijos Gajauskienės urnos prieš dvejus metus.
Artistus sveikino režisierius, teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos klojimo teatrų draugijos pirmininkas Petras Bielskis. Jis pasidžiaugė, kad į Rusnę suvažiavo tiek daug Lietuvos klojimo teatrų atstovų, kad klojimo teatrų yra daugelyje Lietuvos vietovių. „Klojimo teatrai perteikia didelę išmintį, labai paprastą – tokią, kuri apdainuojama liaudies dainose“, – kalbėjo pirmininkas. Prie sveikinimų prisidėjo nuolatinis krivūlės komisijos pirmininkas, profesorius, daktaras (baltų mitologijos, etnologijos, folkloristikos tyrėjas) Rimantas Balsys. Vyskupas Jonas Kauneckas pasakojo, kad jis teatro krivūlėje dalyvauja nuo 1995 metų. Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos prezidentė, Skapiškio mėgėjų teatro „Stebulė“ režisierė Vita Vadoklytė užrišo klojimo teatrų sielai P. Bielskiui kupiškėnės audėjos išaustą kaklaraištį,  skirtą Lietuvos šimtmečiui. Tarp svečių buvo Šilalės meras Jonas Gudauskas.
Teatro entuziastus, artistus ir jų vadovus, garbingus šventės svečius pasveikino Šilutės r. savivaldybės vicemeras Algis Bekeris ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė. Gėlių puokšte už nuoširdų darbą padėkota šventės organizatorei, Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorei Birutei Servienei.

Dalia Kubilienė pasiruošusi lydėti artistų eiseną.

Teatrų spektakliai 
Po svečių pasveikinimo pasižvalgius po muziejaus ekspozicijas šventės dalyvių eisena, nešina savo teatrų vėliavomis, Pakalnės pažintiniu taku patraukė Rusnės kultūros namų link. Iš Anykščių atvykusios artistės, su kuriomis keliavome kartu, grožėjosi Pakalnės upės pakrantėmis, laiveliais, išpuoselėtomis sodybomis, o suradusios bendrų pažįstamų iš Rubikių (Anykščių r.), dar ir apie juos pasikalbėjome.
Iki spektaklių pradžios svečiai buvo pavaišinti kava, apžiūrėjo Salos etnokultūros ir informacijos centrą, pasidžiaugė rusniškės Violetos Benetienės veltinio darbų paroda „Mažosios Lietuvos, Gumbinės ir Karaliaučiaus departamento herbai“.
Kultūros namuose pirmieji savo spektaklio dekoracijas dėliojo Agluonėnų senojo klojimo teatro vaidintojai. Jie parodė Vydūno spektaklį „Piktoji gudrybė“.
Geriausiųjų apdovanojimas
Antrąją dieną Rusnės Šv. Juozapo Darbininko koplyčioje šventąsias Mišias aukojo JE vyskupas, Lietuvos klojimų teatrų draugijos dvasinis vadovas Jonas Kauneckas ir Šilutės dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius. Kultūros namuose vėl skambėjo vaidintojų balsai ir muzika, aidėjo plojimai. Per dvi dienas buvo parodyti devyni spektakliai. Vakarop įvyko festivalio uždarymas.
Klojimo teatrų festivalio komisijos pirmininkas profesorius R. Balsys padėkojo teatrų aktoriams ir vadovams už puikius vaidinimus, entuziazmą ir apdovanojo knygomis ir padėkomis. Kunigo Jono Katelės pagrindinis prizas ir vyskupo Jono Kaunecko premija įteikta Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos teatrui, vaidinusiam Petro Tilainės trijų dalių baladę „Raganos“. Laukuvos seniūnijos premija, įsteigta prieš 30 metų, buvo paskirta Saugų bendruomenės teatrui už Aušros Judeikienės spektaklį „Velniava“ (režisierius Mindaugas Nogaitis). Šis vienintelis spektaklis buvo parodytas Saugų malūne.
Rusnėje yra veikusios net trys teatro trupės. Rusniškiai dar gerai prisimena Žvejo sodyboje–muziejuje vykdavusias klojimo teatrų šventes „Nendrynų raganėlė“, į kurias suvažiuodavo aktoriai iš viso rajono. Kada ši tradicija bus atgaivinta, juk Rusnėje yra daug žmonių, mėgstančių vaidinti, dainuoti, ypač kad rusniškiai jau turi kultūros namus.
Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,