Rusnė – saulėtą vakarą

Mėlynas dangus be debesėlio į vieną Atmatos upės pusę ant smėliuko sutraukė saulės mėgėjus, Rusnės pusėje, surikiavę dugnines meškeres, vyrai į krantą traukė karšius. Dėl jų, tik dėl tų karšių, visi trys buvo atvažiavę net iš Plungės.

Žvejai – atkaklūs žmonės, traukia į Rusnę iš įvairių Lietuvos kampelių, tačiau vyrai iš Plungės neslėpė susižavėjimo gražia Rusnės salos gamta, kuri saulėtą dieną ypač ryški.

Atmatos vanduo – be bangelės. Jau buvo vakaras, o trys žemaičiai iš Plungės vis dar sėdėjo prie savo meškerių. Laimikiu pasidžiaugė visi – tinkleliuose, įmerktuose pakrantėje, spurdėjo geri laimikiai. Vyrai pasakojo kėlęsi vos ne ketvirtą ryto, sėdę į automobilį ir tik vakare, baigę žvejoti, išvažiuos į namus.
Juozas prisipažino pirmą kartą žvejojąs Rusnėje – draugai prišnekinę. „Gražu, labai gražu čia, tik pažiūrėkite…“ – plungiškis mostelėjo ranka į Atmatos platybę, nors pasigyrė ir skaidriu Platelių ežeru. „Reikia daugiau reklamos, ji pritrauktų į Rusnę daugiau žmonių, gamta čia tikrai nuostabi, kiekvienas pabuvęs sugrįžtų“, – kalbėjo atvykėlis, kurio plungiškiai draugai Rusnę žiną dėl žvejybos ir dėl karšių. Ir pridūrė, kad Rusnė labiau žinoma kaip sala. Pastatai, kuriems verkiant reikia šeimininko rankos, Juozo nuomone, turbūt esą privatūs.
4-5 kartus per metus žvejoti į Rusnę atvažiuojantis kitas plungiškis prisipažino su meškere laiką leidžiąs jau keliasdešimt metų, beveik nuo vaikystės. „Kodėl karšiai? Tinka viskas, ką sugauname. Pažiūrėkit, laimikis nemažas!..“ – grynai žemaitiškai kalbėjo stipriai per dieną parudęs plungiškis, kuris žuvies netvarko, tai esąs žmonos darbas. Ką keps, o karšius rūkys.
„Rusnėje pažvejoju jau gal dešimtį metų. Vienos žvejybos norma – 7 kilogramai… Šįkart dar trūksta. Labai didelės žuvies čia neteko pagauti. Nors ne dėl žuvies tokį kelią važiuojame. Ne dėl žuvies. Žvejyba – poilsis gamtoje, ramybė, atsigavimas, yra kuo pasigrožėti. Man žvejyba – pomėgis. Rusnė? Čia geras privažiavimas. Jeigu atvirai, mus domina tik vanduo ir žvejyba. Keliesi ketvirtą, pusantros valandos kelio – ir jau čia“, – pasakojo vyras. Žvejoja jis jau gal 40 metų. Žvejoja ir sūnus. „Gal 15 tikrai suskaičiuočiau plungiškių, kurie čia važinėja žvejoti“, – pasakojo žmogus, išklausęs priminimo ir apie tokius tolimus žvejus, kurie žvejoja, nakvoja, nemažai išgeria… „Kad uodai nekąstų…“ – pajuokavo vyras, kuris, kaip ir du jo draugai, buvo blaivus.
Plungiškis Stasys šiemet Rusnėje žvejojo antrą kartą. Prisipažino esąs tik žvejybos mėgėjas. Atvažiuoti toloka, tačiau verta: tokia graži čia gamta. Sugavęs šešetą karšių, vyras jaučiasi gerai pailsėjęs. Žvejoja nuo vaikystės. O anksti keltis tenka ir į darbą.

Atmatos upės pylimas Rusnėje turi trinkelėmis išgrįstą pėsčiųjų taką su suoleliais pailsėti – čia saulėtą dieną žmonių netrūksta.

Atmatos krantine
Atmatos krantinė Rusnėje išgrįsta trinkelėmis, čia pastatyta suoliukų. Kai iš Rusnės pasuki krantine, net kvapą užima baltų ir vyšnių spalvos alyvų kvapas. Krūmai – nedideli, tačiau žiedų kekės svyra lenkdamos šakeles. Ant vieno suolelio randu sėdinčius du draugus – iš Šilutės atvažiavęs Vaclovas Šerlinskas ir Rusnėje gyvenantis Regimantas Masys – juos sieja buvęs darbas Klaipėdoje, vidaus reikalų sistemoje. V. Šerlinskas pasakojo čia pagavęs trisdešimt karšių. Šįkart vyrai tiesiog sėdėjo ant suolelio ir šnekučiavosi. R. Masys nusipirkęs butą Rusnėje. Kodėl? „Kad nereikėtų iš Klaipėdos su ekspedicija plaukti…“ – pajuokavo vyras.
Pasirodo, štai taip pasėdėjus ant Atmatos kranto kyla noras apsigyventi Rusnėje. Kaip atodūsis vyrams išsprūdo: „Koks grožis…“ Nuo 1996 m. šis žmogus – vis Rusnėje. Tačiau klausimas, kaip keičiasi Rusnė, jos gyventojui pasirodė sudėtingas…
„Rusnė gražėja, geriau tvarkoma, seniūnė (Dalia Drobnienė – red. paaiškinimas) rūpestinga. Tik blogai, kad upės krantus visiškai nušienavo. Palyginus su tais metais, kai čia atvažiuodavau, dabar Rusnėje tikrai gražiau, tvarkingiau“, – pasakojo R. Masys.
Tą vakarą nei prie Atmatos, nei miestelyje neteko pamatyti svirduliuojančių, alų ar kažką stipresnio geriančių žmonių. „Girtuokliai išmirė…“ – vėl pašmaikštavo R. Masys. Esą jaunimas nežvejoja, visi į kompiuterius „sulindę“.
Kalba pakrypo apie valdžios kovą prieš alkoholį… Ilga kalba. Vis nepasitaiko sutikti tuo sužavėtų. Visi tik pasišaipo. Šiedu vyrai kartu dirbę 9 metus vidaus reikalų sistemoje, visko prisimena. Kodėl sėdi be alaus? „Mūsų gyvenimo būdas seniai pakeistas“, – atsakė V. Šerlinskas, jo buvęs kolega pridūrė, jog iš dalies draudimai esą geri – nori, gerk namuose, kam ten nuėjus į kokią šventę prisigerti. Tačiau abu vyrai sutarė, kad šventėje bokalas alaus tikrai nėra blogybė, kai su saiku, tvarkingai.
Draudimų yra buvę įvairių. 1986 m. buvo didžiosios kovos prieš alkoholį pradžia. Klaipėdoje veikė keturios specializuotos alkoholio parduotuvės, degtinę pardavinėdavo gal nuo 14 val. iki vakaro, 19 val., sekmadieniais prekiaudavo gal tik 3 valandas. Tik tos degtinės nebūdavo – išpirkdavo per dvi valandas, eilės – didžiulės, išdaužydavo viską, kruvini eidavę, reikėdavo tiek tvarkos sergėtojų… Ir ką tai davė? „Taškų“ radosi vis daugiau, kur eisi, ten gausi.
Po trejų metų sovietų valdžia pamatė – įplaukų į biudžetą iš tokios prekybos nėra… Prasidėjo ministrų virsmas. Vyrai juoku pavadino dabartinės valdžios užmojį, kad vaikai nepamatytų suaugusiųjų rankose butelio. Slėpti? „Jeigu nuo 20 metų amžiaus jaunuolis galės alkoholio nusipirkti, tai iki 20 metų jis turės butelio nepamatyti?..“ – R. Masys stebėjosi, tačiau kad jaunimą atitrauktų nuo girtavimo, būtų gerai.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje. NEPRAŽIOPSOKIT!

Gruodžio 18 d. lygiai 8 VAL. iš ryto Pagėgiuose, Turgaus g. prasidės vienintelis Lietuvoje „Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“! 2017 m. „Kalėdiniam žąsų turgui Mažojoje Lietuvoje“ suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Bus programa Jomarke alasą kels, kupčystę riktingai ves pievininkai, sūrininkai, paukštininkai. Veiks lioterija „Laimėk žąsį“, sušildys tija, kafija ir švarczupė! Pirkti bus visokio tavoro, reiks tik derėtis maloniai. Jomarko „šukdytojai“ – aktoriai Jonas Buziliauskas (Beausis) ir Giedrius Viduolis (Tata). Visus lietuvius ir lietuvaites iš visų miestų, miestelių ir ūkių

Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkė jau keliauja į Šilutės H. Šojaus muziejų

Laba diena, turime džiugią žinią! Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkė jau ruošia roges ir elnius kelionei į Šilutės Hugo Šojaus muziejų. Kalėdų senelis visų – mažų ir didelių draugų lauks gruodžio 11 ir 18 d. nuo 10:00 iki 16:00 val., o pagalbininkė Kalėdų Senelio rezidenciją aprodys gruodžio 10 ir 16 d. nuo 10.00 iki 16.00 val. Visus pasitiksime su dovanėlėmis ir šventine nuotaika, o susitikimo akimirkos bus įamžintos nuotrauka. Įėjimo kaina 5 eurai. Išsami informacija tel. 8 682 29145, 8

Švėkšnoje kuriama „Stebuklinga kalėdinė žydinti pieva“

Švėkšnos seniūnijos gyventojai, jauni ir brandaus amžiaus, ruošiasi artėjančioms didžiosioms metų šventėms – Kalėdinės eglės įžiebimui tradicinėje miestelio vietoje šalia šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios. Ir ne tik… Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis pasakojo, kad eglė būsianti karkasinė, kaip jau įprasta, ne žaliaskarė: „Prisidedame prie medžių išsaugojimo…“ Eglę planuojama įžiebti gruodžio 16 d. 16.30 val. Puošimo darbai prasidės gruodžio 8 d. „Jeigu COVID-19 neplis, jeigu šiek tiek nurimusi banga nepakils, ruošiamės švęsti prie eglės. Susirenka žmonės. Savaitę iki eglės įžiebimo švėkšniškiai puoš

Šilutėje duris atvers paramos valgykla

Šia gera žinia pasidalino Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Tik prieš keliolika metų Šilutėje nepasiturintys gyventojai gaudavo talonus ir eidavo pavalgyti nemokamų pietų į „Šilutės baldų“ valgyklą. Vėliau tokios paramos nebuvo, o artėjant Kalėdų šventėms Savivaldybė kviečia į paramos valgyklos atidarymą. Tilps 20 žmonių Iš A. Šimelionio išgirdome prašymą neviešinti šios valgyklos atidarymo datos, nes ten pavalgyti būsią tik 20 vietų, jeigu susirinktų gausiai, būtų nesmagu palikti žmones už durų. Valgyklos atidarymo renginys planuojamas lapkričio pabaigoje. 

Taip pat skaitykite