Rusijos embargas neaplenkė „Piktupėnų javo“

Žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Piktupėnų javas“ pastaraisiais metais išgyvena ne pačius geriausius laikus. Dėl šeštus metus iš eilės įššąlančių nemažų žiemkenčių plotų, kooperatyvas patyrė per 1,5 mln. Lt nuostolių. Pasak ŽŪK „Piktupėnų javas“ vadovo Algirdo Steponavičiaus, dėl to augalininkystės ūkis nebus reorganizuotas ir nebus pasirinkta kitokia veiklos sritis, o bus ieškoma būdų veiklą organizuoti pelningiau.

Saugykloje šitaip rūšiuojamos bulvės.

Gamtos įtaka
ŽŪK „Piktupėnų javas“ turi 990 ha dirbamos žemės, kurios didžiąją dalį kasmet apsėja javais – per 700 ha. Nuo seno kooperatyvas augina daug daržovių – 6 ha burokėlių, 13 ha morkų, 180 ha bulvių. Kooperatyvui priklauso ir 90 ha šienaujamų pievų.
Vertindamas šių metų derlių, kooperatyvo vadovas A. Steponavičius sakė, jog jiems nemažą įtaką turėjo gamtinės sąlygos, ypač neigiamai paveikė sausra. Pagėgių krašte nuo balandžio 15 iki rugpjūčio 5 d. užfiksuota viso labo 50 mm kritulių. Pasak A. Steponavičiaus, bene labiausiai sausra pakenkė kai kurių veislių bulvėms, kurios nudžiūvo ir užaugo tik vidutinio dydžio.
ŽŪK „Piktupėnų javas“ javų derlius šiemet buvo vidutinis, mat iššąlo beveik 350 ha žieminių javų. Vienas iš pažiūros mažiau nukentėjęs žiemkenčių laukas buvo paliktas. Deja, derlius buvo kuklus – įprastai iš hektaro kvietrugių pavykdavo prikulti per 7 tonas, o iš minėtojo lauko pavyko sugraibyti vidutiniškai po 4 t/ha. Dėl iššąlusių javų kooperatyvas šiemet negaus beveik 300 tūkst. Lt.
Pasak A. Steponavičiaus, Pagėgių krašto žemės pagal derlingumą vertinamos nuo 26 iki 42 balų. Tarkim Suvalkijoje – prasčiausių naudmenų našumas siekia apie 60 balų. „Galbūt žemės našumas mūsų kraštuose ir lemia, kad dauguma ūkininkų renkasi gyvulininkystę arba mišrius ūkius. Augalininkystė – kur kas rizikingesnė“, – kalbėjo A. Steponavičius.

Ketvirti metai kooperatyve dirbantis Arvydas Kiupelis iškrauna šviežiai nukastas morkas.

Mažėja pirkimo kainos
Dėl Rusijos paskelbto embargo gaminiams iš ES, gerokai sumažėjo bulvių eksportas – bulvių kaina sumažėjo 40 proc. Piktupėniškiai pernai už bulvių kilogramą gaudavo nuo 50 iki 55 ct, o šiemet vietinėje rinkoje kilogramą pavyksta parduoti tik už 35-40 ct. Dėl minėtų Rusijos sankcijų, kooperatyvui iškilo sunkumų ir su morkų derliaus realizavimu. Iki embargo dauguma ūkininkų morkas parduodavo į Rusiją, o ŽŪK „Piktupėnų javas“ jas sandėliuodavo saugykloje ir parduodavo tik pavasarį už geresnę kainą (70-80 ct/kg). Palyginimui: šiuo metu Lietuvoje morkos pardavinėjamas maždaug po 30-40 ct už kilogramą.
Pasak A. Steponavičiaus, jo vadovaujamas kooperatyvas Rusijos rinkoje realizuodavo nemažai produkcijos: bulves, morkas. Šiai rinkai užsidarius, daržoves mėginama realizuoti vietinėje rinkoje. Daržoves įmonė tiekia įvairios mokymo įstaigoms, senelių namams, kavinėms. Vietinėje rinkoje produkcija parduodama pigiau ir dar prisideda išvežiojimo išlaidos. Neparduotą nuimtą derlių kooperatyvas sandėliuoja – tam turi per tūkstantį tonų morkų talpinantį šaldytuvą, modernią bulvių saugyklą.
Pasak kooperatyvo vadovo, ir grūdų pirkimo kainos tendencingai mažėja. Šiemet už grūdų toną kaina smuktelėjo 150 Lt, kai jau pernai tona buvo atpigusi 200 Lt… Tuo tarpu javų auginimo sąnaudos nemažėja – nepinga nei elektra, nei degalai, nei darbo užmokesti mažėja.
Tiesa, anot A Steponavičiaus, grūdus paprasčiau parduoti. Yra nemažai įmonių, kurios užsiima grūdų eksportu, jų pasiimti atvažiuoja į vietą. ŽŪK „Piktupėnai“ turi savo grūdų džiovyklą, valomąsias, mat išdžiovinti ir išvalyti grūdai kainuoja brangiau.
Mažėja talkininkų
ŽŪK „Piktupėnų javas“ trąšas iš grudų supirkėjų ima kreditan, mokėdami minimalias palūkanas grūdais. Pasak vadovo, sudaryti sutartis parduotis grūdus už fiksuotą kainą neskubama, kol jos nepakyla.
A. Steponavičius pastebi dar vieną problemą – derliaus nuėmimo metu mažėja norinčių ateiti dirbti papildomai. Nors kooperatyve nuolat dirba 49 žmonės, jų neužtenka darbymečio metu. Pavyzdžiui, sudoroti hektarą morkų derliaus reikia apie 70 žmonių. Morkoms nuimti papildomai darbininkų samdoma naudojant paslaugų kvitus. Norinčių dirbti ateina vis mažiau, tad šiemet kooperatyvas įsigijo morkų kombainą. Ne naujas agregatas atsiejo per 100 tūkst. Lt.
Kalbėdamas apie ateities perspektyvas, pajiniam ūkiui vadovaujantis A. Steponavičius pripažino, kad jos gana miglotos. „ŽŪK „Piktupėnų javas“ gyvuoja jau 22 metus. Ką planavom, tą įgyvendinom, turime įsigiję daug technikos, pritaikytos augalininkystei. Keisti ūkininkavimo profilio tikrai neapsimoka. Kol kas nenusimato galimybės teikti projektų ES paramai gauti, teko girdėti, kad mažės išmokos už žemes. Pas mus dirba daug žmonių, todėl labai sunku gauti didelį pelną, nes daug išlaidų. Mano nuomone, sunkius laikus lengviau išgyventų šeimos ūkis, kur dirba patys savininkai, ten paprasčiau sumažinti išlaidų.
Užsienio šalių ūkiams mokamos didesnės išmokos už žemę, galbūt kad jie yra senbuviai. Stodama į ES Lietuva padarė daug nuolaidų. Toks įspūdis, kad mums svarbiausia buvo ten pakliūti, nesvarstant, kad bus prarastos rinkos, o į Lietuvą atkeliaus pigūs produktai iš užsienio šalių. Lietuviams sunku konkuruoti su kitų šalių ūkiais, kurie ir išmokas didesnes už žemę ir PVM lengvatų gauna“, – be didesnio entuziazmo kalbėjo Algirdas Steponavičius.

Simonas SKUTULAS

Hits: 215

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaika – lyg per karą 

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo. Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Taip pat skaitykite