Rusijos embargas neaplenkė „Piktupėnų javo“

Žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Piktupėnų javas“ pastaraisiais metais išgyvena ne pačius geriausius laikus. Dėl šeštus metus iš eilės įššąlančių nemažų žiemkenčių plotų, kooperatyvas patyrė per 1,5 mln. Lt nuostolių. Pasak ŽŪK „Piktupėnų javas“ vadovo Algirdo Steponavičiaus, dėl to augalininkystės ūkis nebus reorganizuotas ir nebus pasirinkta kitokia veiklos sritis, o bus ieškoma būdų veiklą organizuoti pelningiau.

Saugykloje šitaip rūšiuojamos bulvės.

Gamtos įtaka
ŽŪK „Piktupėnų javas“ turi 990 ha dirbamos žemės, kurios didžiąją dalį kasmet apsėja javais – per 700 ha. Nuo seno kooperatyvas augina daug daržovių – 6 ha burokėlių, 13 ha morkų, 180 ha bulvių. Kooperatyvui priklauso ir 90 ha šienaujamų pievų.
Vertindamas šių metų derlių, kooperatyvo vadovas A. Steponavičius sakė, jog jiems nemažą įtaką turėjo gamtinės sąlygos, ypač neigiamai paveikė sausra. Pagėgių krašte nuo balandžio 15 iki rugpjūčio 5 d. užfiksuota viso labo 50 mm kritulių. Pasak A. Steponavičiaus, bene labiausiai sausra pakenkė kai kurių veislių bulvėms, kurios nudžiūvo ir užaugo tik vidutinio dydžio.
ŽŪK „Piktupėnų javas“ javų derlius šiemet buvo vidutinis, mat iššąlo beveik 350 ha žieminių javų. Vienas iš pažiūros mažiau nukentėjęs žiemkenčių laukas buvo paliktas. Deja, derlius buvo kuklus – įprastai iš hektaro kvietrugių pavykdavo prikulti per 7 tonas, o iš minėtojo lauko pavyko sugraibyti vidutiniškai po 4 t/ha. Dėl iššąlusių javų kooperatyvas šiemet negaus beveik 300 tūkst. Lt.
Pasak A. Steponavičiaus, Pagėgių krašto žemės pagal derlingumą vertinamos nuo 26 iki 42 balų. Tarkim Suvalkijoje – prasčiausių naudmenų našumas siekia apie 60 balų. „Galbūt žemės našumas mūsų kraštuose ir lemia, kad dauguma ūkininkų renkasi gyvulininkystę arba mišrius ūkius. Augalininkystė – kur kas rizikingesnė“, – kalbėjo A. Steponavičius.

Ketvirti metai kooperatyve dirbantis Arvydas Kiupelis iškrauna šviežiai nukastas morkas.

Mažėja pirkimo kainos
Dėl Rusijos paskelbto embargo gaminiams iš ES, gerokai sumažėjo bulvių eksportas – bulvių kaina sumažėjo 40 proc. Piktupėniškiai pernai už bulvių kilogramą gaudavo nuo 50 iki 55 ct, o šiemet vietinėje rinkoje kilogramą pavyksta parduoti tik už 35-40 ct. Dėl minėtų Rusijos sankcijų, kooperatyvui iškilo sunkumų ir su morkų derliaus realizavimu. Iki embargo dauguma ūkininkų morkas parduodavo į Rusiją, o ŽŪK „Piktupėnų javas“ jas sandėliuodavo saugykloje ir parduodavo tik pavasarį už geresnę kainą (70-80 ct/kg). Palyginimui: šiuo metu Lietuvoje morkos pardavinėjamas maždaug po 30-40 ct už kilogramą.
Pasak A. Steponavičiaus, jo vadovaujamas kooperatyvas Rusijos rinkoje realizuodavo nemažai produkcijos: bulves, morkas. Šiai rinkai užsidarius, daržoves mėginama realizuoti vietinėje rinkoje. Daržoves įmonė tiekia įvairios mokymo įstaigoms, senelių namams, kavinėms. Vietinėje rinkoje produkcija parduodama pigiau ir dar prisideda išvežiojimo išlaidos. Neparduotą nuimtą derlių kooperatyvas sandėliuoja – tam turi per tūkstantį tonų morkų talpinantį šaldytuvą, modernią bulvių saugyklą.
Pasak kooperatyvo vadovo, ir grūdų pirkimo kainos tendencingai mažėja. Šiemet už grūdų toną kaina smuktelėjo 150 Lt, kai jau pernai tona buvo atpigusi 200 Lt… Tuo tarpu javų auginimo sąnaudos nemažėja – nepinga nei elektra, nei degalai, nei darbo užmokesti mažėja.
Tiesa, anot A Steponavičiaus, grūdus paprasčiau parduoti. Yra nemažai įmonių, kurios užsiima grūdų eksportu, jų pasiimti atvažiuoja į vietą. ŽŪK „Piktupėnai“ turi savo grūdų džiovyklą, valomąsias, mat išdžiovinti ir išvalyti grūdai kainuoja brangiau.
Mažėja talkininkų
ŽŪK „Piktupėnų javas“ trąšas iš grudų supirkėjų ima kreditan, mokėdami minimalias palūkanas grūdais. Pasak vadovo, sudaryti sutartis parduotis grūdus už fiksuotą kainą neskubama, kol jos nepakyla.
A. Steponavičius pastebi dar vieną problemą – derliaus nuėmimo metu mažėja norinčių ateiti dirbti papildomai. Nors kooperatyve nuolat dirba 49 žmonės, jų neužtenka darbymečio metu. Pavyzdžiui, sudoroti hektarą morkų derliaus reikia apie 70 žmonių. Morkoms nuimti papildomai darbininkų samdoma naudojant paslaugų kvitus. Norinčių dirbti ateina vis mažiau, tad šiemet kooperatyvas įsigijo morkų kombainą. Ne naujas agregatas atsiejo per 100 tūkst. Lt.
Kalbėdamas apie ateities perspektyvas, pajiniam ūkiui vadovaujantis A. Steponavičius pripažino, kad jos gana miglotos. „ŽŪK „Piktupėnų javas“ gyvuoja jau 22 metus. Ką planavom, tą įgyvendinom, turime įsigiję daug technikos, pritaikytos augalininkystei. Keisti ūkininkavimo profilio tikrai neapsimoka. Kol kas nenusimato galimybės teikti projektų ES paramai gauti, teko girdėti, kad mažės išmokos už žemes. Pas mus dirba daug žmonių, todėl labai sunku gauti didelį pelną, nes daug išlaidų. Mano nuomone, sunkius laikus lengviau išgyventų šeimos ūkis, kur dirba patys savininkai, ten paprasčiau sumažinti išlaidų.
Užsienio šalių ūkiams mokamos didesnės išmokos už žemę, galbūt kad jie yra senbuviai. Stodama į ES Lietuva padarė daug nuolaidų. Toks įspūdis, kad mums svarbiausia buvo ten pakliūti, nesvarstant, kad bus prarastos rinkos, o į Lietuvą atkeliaus pigūs produktai iš užsienio šalių. Lietuviams sunku konkuruoti su kitų šalių ūkiais, kurie ir išmokas didesnes už žemę ir PVM lengvatų gauna“, – be didesnio entuziazmo kalbėjo Algirdas Steponavičius.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tvarus garderobas: kaip jį susikurti kiekvienam?

Žodis „tvarumas“ jums vis dar asocijuojasi su vėjo jėgainėmis ar elektriniais automobiliais? Be reikalo. Aplinkos tausojimu galima užsiimti ir vaikščiojant po prekybos centrą bei ieškant naujų marškinėlių ar renkantis suknelę. To savo klientus moko socialinio verslo įmonės įkūrėja, Copie prekės ženklo steigėja ir draugiško aplinkai garderobo kūrėja Gerūta Navickaitė. Ji pataria, kaip elgtis kuo atsakingiau ir padaryti kuo mažesnį poveikį aplinkai, kurioje gyvename. Mada – tvarumo ir ekologijos problema Norint pagaminti vienerius džinsus pramonininkai sunaudoja apie 8000 litrų vandens nuo

Šią savaitę sugrįš ir 29 laipsnių karščiai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja apie šios savaitės orus: po lietaus sugrįžta šiluma ir net karščiai. Sinoptikai prognozavo, kad šiandien, pirmadienį, tankesnių debesų kaupėsi vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje, čia ir palijo. Temperatūra įdienojus pakils iki 19-22, šalies pietryčiuose 23-24 laipsnių. Rugpjūčio 9 d., antradienį, naktį debesys sklaidysis, bet kai kur šiaurės vakariniuose rajonuose trumpai palis. Paryčiais vietomis matomumą mažins nusidriekęs rūkas. Temperatūra kris iki 9-14, pajūryje bus 15-16 laipsnių. Antradienio dieną debesų vis dar bus nemažai, vietomis iš jų sulauksime

Vagystė Rusnėje: nuostoliai siekia 6,5 tūkstančio

Policija informuoja apie rugpjūčio 5-8 d. užfiksuotus įvykius Šilutės rajone. Jie tiriami. Rugpjūčio 4-5 d. Ilgbrastės k., Švėkšnos sen.,  iš moteriai, gim. 1951 m., priklausančio garažo buvo pavogta žoliapjovė, benzininis pjūklas, grąžtas, akumuliatoriaus krautuvas ir du akumuliatoriniai suktuvai. Nuostolis 1000 eurų. Rugpjūčio 6 d. naktį Ramučių k., Gardamo sen., neblaivus (2,16 prom.) vyras, gim. 1996 m., vairuodamas automobilį BM, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė jo, ir atsitrenkė griovyje į pakelės medį. Vairuotojas ir neblaivus (1,97 prom.) keleivis, gim. 1996 m.,

NEZ Baltijos šalių ralio kroso čempionato etape Lietuvos himnas nesuskambo

Sekmadienį Vilkyčių automobilių sporto komplekse baigėsi visą savaitgalį trukęs ralio kroso festivalis. Šeštadienį čia varžėsi Lietuvos ir Latvijos ralio kroso čempionato dalyviai  Šiaurės Europos zonos Baltijos šalių (NEZ) ralio kroso čempionato dalyviai. Priešingai nei šeštadienį, sekmadienio lenktynėse lietuviai liko varžovų iš Latvijos ir Estijos šešėlyje. Sekmadienį prie starto antrame Šiaurės Europos zonos Baltijos šalių ralio kroso čempionato etape stojo beveik keturios dešimtys dalyvių, kurie varžėsi penkiose klasėse. „NEZ Touring Car“ įskaitoje susigrūmė du estai, suomis ir latvis. Po dramatiško finalo

Taip pat skaitykite