Ruduo – susidūrimų su gyvūnais keliuose pikas

Petro Skutulo nuotra.

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ primena vairuotojams, kad spalio mėnesį, prasidėjus šalnoms, itin suintensyvėja laukinių gyvūnų migracija, todėl didėja rizika susidurti su jais kelyje. Šiemet jau išmokėjusi rekordinę sumą nuostoliams atlyginti bendrovė prognozuoja, kad iki metų pabaigos klientams kompensuos net 1,5 mln. eurų tokių žalų ir perspėja, kad ypač budrūs vairuotojai turėtų būti keliuose prie pamiškių, pradedant temti.

„Susidūrimų su gyvūnais pikas, mūsų duomenimis, fiksuojamas spalio–gruodžio mėnesiais. Rudenį tokio tipo avarijų padaugėja dėl kelių priežasčių. Pirmoji, prasidėjus šalnoms, pasnigus, gyvūnai pradeda aktyviai migruoti, ieškoti maisto, ypač dažnai – pradedant temti, t. y. apie 17-19 val., kai darbo valandos pasibaigia ir eismas būna itin intensyvus. Antra svarbi priežastis, kodėl rudenį avarijos dažnesnės – blogesnės vairavimo sąlygos: ne tik anksti temsta, bet ir dažniau lyja, susidaro rūkas, krenta šlapdriba ir t. t. Šie faktoriai lemia, kad paskutinį metų ketvirtį susidūrimų su gyvūnais skaičius būna 30-75 proc. didesnis nei metų pradžioje“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Jis pastebi, kad spalį avarijų su gyvūnais įvyksta daugiau dar ir todėl, kad nors eismo sąlygos suprastėja, magistraliniuose keliuose vis dar leidžiama važiuoti dideliu greičiu – automagistralėse 130 km/val., greitkeliuose – 120 km/val.
„Tuo tarpu nuo lapkričio pradžios, kai vairuotojai automobilius apauna žieminėmis padangomis ir pradeda važiuoti saugesniu greičiu, susidūrimų su gyvūnais nuostoliai būna mažesni. Pavyzdžiui, 2014 m. lapkritį, palyginus su spaliu, vidutinė žala sumažėjo net 25 procentais. Aišku, yra daug tą lemiančių faktorių, bet matome, kad greitis ir padangos – tarp svarbiausių, – aiškino A. Juodeikis.
„Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad pastaraisiais metais susidūrimų su gyvūnais atvejų daugėja. Palyginus 2013 iki 2014 metus, tokių įvykių bendrovė užregistravo 30 proc. daugiau. Šiemet per 9 mėnesius jų taip pat nutiko maždaug penktadaliu daugiau, nei per atitinkamą laikotarpį pernai.
Didėja ne tik susidūrimų su gyvūnais skaičius, bet ir išmokamų kompensacijų sumos. Šiemet dėl tokių įvykių „Lietuvos draudimas“ klientams atlygino rekordinius nuostolius – daugiau nei 1,11 mln. eurų. Tai – 16 proc. daugiau nei per 2014 m. sausį–rugsėjį.
„Gyventojai pastebi įvykių ir žalų augimą, supranta, kad nuo to nėra apsaugoti, todėl dažniau pasirūpina draudimu, kad netikėtas susidūrimas su gyvūnu bent jau nepridarytų finansinių rūpesčių. Šis draudimas itin išpopuliarėjo, kai „Lietuvos draudimas“ pirmasis rinkoje pradėjo siūlyti galimybę draudžiantis privalomuoju draudimu, papildomai už 15 eurų metams apsidrausti atskirai nuo susidūrimo su gyvūnais kelyje. Finansiniai nuostoliai taip pat atlyginami klientams, kurie turi automobilio „kasko“ draudimą“, – pridūrė A. Juodeikis.
Didžiausia šiemet bendrovės išmokėta kompensacija – 20 tūkst. eurų – buvo priskaičiuota klientui, kuris Širvintų rajone, vairuodamas 2013 m. laidos „Toyota Land Cruiser“ visureigį, susidūrė su staiga į kelią iššokusiu briedžiu. Įvykio metu buvo sumaitotas visas automobilio priekis. Laimei, vairuotojas nenukentėjo, nes suveikė vairuotojo ir keleivio saugos pagalvės.
Dažniausiai klientai bendrovei praneša apie susidūrimus su stirnomis, briedžiais, šernais, kiškiais, lapėmis, elniais, įvairiais paukščiais, o kartais – net ir bebrais. Specialistų teigimu, pavojingiausias ne tik automobiliui, bet ir keleivių gyvybei yra susidūrimas su briedžiu, kuris, važiuojant didesniu greičiu užmiestyje, prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone. „Susidūrus su briedžiu nuostolis vidutiniškai yra 2,5 kartų didesnis, nei partrenkus stirną, ir net 6 kartus didesnis – nei kiškį“, – teigia „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Norėdami būti saugesni kelyje, vairuotojai raginami rinktis saugų greitį, atkreipti dėmesį į kelio ženklus, kurie nurodo gyvūnų migravimo ruožą, sumažinti greitį važiuojant per mišką ar kitą pakelėje gausiai medžių apaugusį kelio ruožą. Rudenį taip pat reikia pasirūpinti geru matomumu vairuotojui – nusivalyti aprasojusius langus, pasikeisti prastus valytuvus, pasirūpinti kokybišku langų plovimo skysčiu, naudoti rūko žibintus užmiestyje, dažniau valyti žibintus.

Ingrida Žaltauskaitė
AB „Lietuvos draudimas“ atstovė ryšiams su visuomene

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite