Ruduo – susidūrimų su gyvūnais keliuose pikas

Petro Skutulo nuotra.

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ primena vairuotojams, kad spalio mėnesį, prasidėjus šalnoms, itin suintensyvėja laukinių gyvūnų migracija, todėl didėja rizika susidurti su jais kelyje. Šiemet jau išmokėjusi rekordinę sumą nuostoliams atlyginti bendrovė prognozuoja, kad iki metų pabaigos klientams kompensuos net 1,5 mln. eurų tokių žalų ir perspėja, kad ypač budrūs vairuotojai turėtų būti keliuose prie pamiškių, pradedant temti.

„Susidūrimų su gyvūnais pikas, mūsų duomenimis, fiksuojamas spalio–gruodžio mėnesiais. Rudenį tokio tipo avarijų padaugėja dėl kelių priežasčių. Pirmoji, prasidėjus šalnoms, pasnigus, gyvūnai pradeda aktyviai migruoti, ieškoti maisto, ypač dažnai – pradedant temti, t. y. apie 17-19 val., kai darbo valandos pasibaigia ir eismas būna itin intensyvus. Antra svarbi priežastis, kodėl rudenį avarijos dažnesnės – blogesnės vairavimo sąlygos: ne tik anksti temsta, bet ir dažniau lyja, susidaro rūkas, krenta šlapdriba ir t. t. Šie faktoriai lemia, kad paskutinį metų ketvirtį susidūrimų su gyvūnais skaičius būna 30-75 proc. didesnis nei metų pradžioje“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Jis pastebi, kad spalį avarijų su gyvūnais įvyksta daugiau dar ir todėl, kad nors eismo sąlygos suprastėja, magistraliniuose keliuose vis dar leidžiama važiuoti dideliu greičiu – automagistralėse 130 km/val., greitkeliuose – 120 km/val.
„Tuo tarpu nuo lapkričio pradžios, kai vairuotojai automobilius apauna žieminėmis padangomis ir pradeda važiuoti saugesniu greičiu, susidūrimų su gyvūnais nuostoliai būna mažesni. Pavyzdžiui, 2014 m. lapkritį, palyginus su spaliu, vidutinė žala sumažėjo net 25 procentais. Aišku, yra daug tą lemiančių faktorių, bet matome, kad greitis ir padangos – tarp svarbiausių, – aiškino A. Juodeikis.
„Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad pastaraisiais metais susidūrimų su gyvūnais atvejų daugėja. Palyginus 2013 iki 2014 metus, tokių įvykių bendrovė užregistravo 30 proc. daugiau. Šiemet per 9 mėnesius jų taip pat nutiko maždaug penktadaliu daugiau, nei per atitinkamą laikotarpį pernai.
Didėja ne tik susidūrimų su gyvūnais skaičius, bet ir išmokamų kompensacijų sumos. Šiemet dėl tokių įvykių „Lietuvos draudimas“ klientams atlygino rekordinius nuostolius – daugiau nei 1,11 mln. eurų. Tai – 16 proc. daugiau nei per 2014 m. sausį–rugsėjį.
„Gyventojai pastebi įvykių ir žalų augimą, supranta, kad nuo to nėra apsaugoti, todėl dažniau pasirūpina draudimu, kad netikėtas susidūrimas su gyvūnu bent jau nepridarytų finansinių rūpesčių. Šis draudimas itin išpopuliarėjo, kai „Lietuvos draudimas“ pirmasis rinkoje pradėjo siūlyti galimybę draudžiantis privalomuoju draudimu, papildomai už 15 eurų metams apsidrausti atskirai nuo susidūrimo su gyvūnais kelyje. Finansiniai nuostoliai taip pat atlyginami klientams, kurie turi automobilio „kasko“ draudimą“, – pridūrė A. Juodeikis.
Didžiausia šiemet bendrovės išmokėta kompensacija – 20 tūkst. eurų – buvo priskaičiuota klientui, kuris Širvintų rajone, vairuodamas 2013 m. laidos „Toyota Land Cruiser“ visureigį, susidūrė su staiga į kelią iššokusiu briedžiu. Įvykio metu buvo sumaitotas visas automobilio priekis. Laimei, vairuotojas nenukentėjo, nes suveikė vairuotojo ir keleivio saugos pagalvės.
Dažniausiai klientai bendrovei praneša apie susidūrimus su stirnomis, briedžiais, šernais, kiškiais, lapėmis, elniais, įvairiais paukščiais, o kartais – net ir bebrais. Specialistų teigimu, pavojingiausias ne tik automobiliui, bet ir keleivių gyvybei yra susidūrimas su briedžiu, kuris, važiuojant didesniu greičiu užmiestyje, prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone. „Susidūrus su briedžiu nuostolis vidutiniškai yra 2,5 kartų didesnis, nei partrenkus stirną, ir net 6 kartus didesnis – nei kiškį“, – teigia „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Norėdami būti saugesni kelyje, vairuotojai raginami rinktis saugų greitį, atkreipti dėmesį į kelio ženklus, kurie nurodo gyvūnų migravimo ruožą, sumažinti greitį važiuojant per mišką ar kitą pakelėje gausiai medžių apaugusį kelio ruožą. Rudenį taip pat reikia pasirūpinti geru matomumu vairuotojui – nusivalyti aprasojusius langus, pasikeisti prastus valytuvus, pasirūpinti kokybišku langų plovimo skysčiu, naudoti rūko žibintus užmiestyje, dažniau valyti žibintus.

Ingrida Žaltauskaitė
AB „Lietuvos draudimas“ atstovė ryšiams su visuomene

Hits: 37

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite