Ruduo – susidūrimų su gyvūnais keliuose pikas

Petro Skutulo nuotra.

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ primena vairuotojams, kad spalio mėnesį, prasidėjus šalnoms, itin suintensyvėja laukinių gyvūnų migracija, todėl didėja rizika susidurti su jais kelyje. Šiemet jau išmokėjusi rekordinę sumą nuostoliams atlyginti bendrovė prognozuoja, kad iki metų pabaigos klientams kompensuos net 1,5 mln. eurų tokių žalų ir perspėja, kad ypač budrūs vairuotojai turėtų būti keliuose prie pamiškių, pradedant temti.

„Susidūrimų su gyvūnais pikas, mūsų duomenimis, fiksuojamas spalio–gruodžio mėnesiais. Rudenį tokio tipo avarijų padaugėja dėl kelių priežasčių. Pirmoji, prasidėjus šalnoms, pasnigus, gyvūnai pradeda aktyviai migruoti, ieškoti maisto, ypač dažnai – pradedant temti, t. y. apie 17-19 val., kai darbo valandos pasibaigia ir eismas būna itin intensyvus. Antra svarbi priežastis, kodėl rudenį avarijos dažnesnės – blogesnės vairavimo sąlygos: ne tik anksti temsta, bet ir dažniau lyja, susidaro rūkas, krenta šlapdriba ir t. t. Šie faktoriai lemia, kad paskutinį metų ketvirtį susidūrimų su gyvūnais skaičius būna 30-75 proc. didesnis nei metų pradžioje“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Jis pastebi, kad spalį avarijų su gyvūnais įvyksta daugiau dar ir todėl, kad nors eismo sąlygos suprastėja, magistraliniuose keliuose vis dar leidžiama važiuoti dideliu greičiu – automagistralėse 130 km/val., greitkeliuose – 120 km/val.
„Tuo tarpu nuo lapkričio pradžios, kai vairuotojai automobilius apauna žieminėmis padangomis ir pradeda važiuoti saugesniu greičiu, susidūrimų su gyvūnais nuostoliai būna mažesni. Pavyzdžiui, 2014 m. lapkritį, palyginus su spaliu, vidutinė žala sumažėjo net 25 procentais. Aišku, yra daug tą lemiančių faktorių, bet matome, kad greitis ir padangos – tarp svarbiausių, – aiškino A. Juodeikis.
„Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad pastaraisiais metais susidūrimų su gyvūnais atvejų daugėja. Palyginus 2013 iki 2014 metus, tokių įvykių bendrovė užregistravo 30 proc. daugiau. Šiemet per 9 mėnesius jų taip pat nutiko maždaug penktadaliu daugiau, nei per atitinkamą laikotarpį pernai.
Didėja ne tik susidūrimų su gyvūnais skaičius, bet ir išmokamų kompensacijų sumos. Šiemet dėl tokių įvykių „Lietuvos draudimas“ klientams atlygino rekordinius nuostolius – daugiau nei 1,11 mln. eurų. Tai – 16 proc. daugiau nei per 2014 m. sausį–rugsėjį.
„Gyventojai pastebi įvykių ir žalų augimą, supranta, kad nuo to nėra apsaugoti, todėl dažniau pasirūpina draudimu, kad netikėtas susidūrimas su gyvūnu bent jau nepridarytų finansinių rūpesčių. Šis draudimas itin išpopuliarėjo, kai „Lietuvos draudimas“ pirmasis rinkoje pradėjo siūlyti galimybę draudžiantis privalomuoju draudimu, papildomai už 15 eurų metams apsidrausti atskirai nuo susidūrimo su gyvūnais kelyje. Finansiniai nuostoliai taip pat atlyginami klientams, kurie turi automobilio „kasko“ draudimą“, – pridūrė A. Juodeikis.
Didžiausia šiemet bendrovės išmokėta kompensacija – 20 tūkst. eurų – buvo priskaičiuota klientui, kuris Širvintų rajone, vairuodamas 2013 m. laidos „Toyota Land Cruiser“ visureigį, susidūrė su staiga į kelią iššokusiu briedžiu. Įvykio metu buvo sumaitotas visas automobilio priekis. Laimei, vairuotojas nenukentėjo, nes suveikė vairuotojo ir keleivio saugos pagalvės.
Dažniausiai klientai bendrovei praneša apie susidūrimus su stirnomis, briedžiais, šernais, kiškiais, lapėmis, elniais, įvairiais paukščiais, o kartais – net ir bebrais. Specialistų teigimu, pavojingiausias ne tik automobiliui, bet ir keleivių gyvybei yra susidūrimas su briedžiu, kuris, važiuojant didesniu greičiu užmiestyje, prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone. „Susidūrus su briedžiu nuostolis vidutiniškai yra 2,5 kartų didesnis, nei partrenkus stirną, ir net 6 kartus didesnis – nei kiškį“, – teigia „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Norėdami būti saugesni kelyje, vairuotojai raginami rinktis saugų greitį, atkreipti dėmesį į kelio ženklus, kurie nurodo gyvūnų migravimo ruožą, sumažinti greitį važiuojant per mišką ar kitą pakelėje gausiai medžių apaugusį kelio ruožą. Rudenį taip pat reikia pasirūpinti geru matomumu vairuotojui – nusivalyti aprasojusius langus, pasikeisti prastus valytuvus, pasirūpinti kokybišku langų plovimo skysčiu, naudoti rūko žibintus užmiestyje, dažniau valyti žibintus.

Ingrida Žaltauskaitė
AB „Lietuvos draudimas“ atstovė ryšiams su visuomene

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite