Ruduo – susidūrimų su gyvūnais keliuose pikas

Petro Skutulo nuotra.

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ primena vairuotojams, kad spalio mėnesį, prasidėjus šalnoms, itin suintensyvėja laukinių gyvūnų migracija, todėl didėja rizika susidurti su jais kelyje. Šiemet jau išmokėjusi rekordinę sumą nuostoliams atlyginti bendrovė prognozuoja, kad iki metų pabaigos klientams kompensuos net 1,5 mln. eurų tokių žalų ir perspėja, kad ypač budrūs vairuotojai turėtų būti keliuose prie pamiškių, pradedant temti.

„Susidūrimų su gyvūnais pikas, mūsų duomenimis, fiksuojamas spalio–gruodžio mėnesiais. Rudenį tokio tipo avarijų padaugėja dėl kelių priežasčių. Pirmoji, prasidėjus šalnoms, pasnigus, gyvūnai pradeda aktyviai migruoti, ieškoti maisto, ypač dažnai – pradedant temti, t. y. apie 17-19 val., kai darbo valandos pasibaigia ir eismas būna itin intensyvus. Antra svarbi priežastis, kodėl rudenį avarijos dažnesnės – blogesnės vairavimo sąlygos: ne tik anksti temsta, bet ir dažniau lyja, susidaro rūkas, krenta šlapdriba ir t. t. Šie faktoriai lemia, kad paskutinį metų ketvirtį susidūrimų su gyvūnais skaičius būna 30-75 proc. didesnis nei metų pradžioje“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Jis pastebi, kad spalį avarijų su gyvūnais įvyksta daugiau dar ir todėl, kad nors eismo sąlygos suprastėja, magistraliniuose keliuose vis dar leidžiama važiuoti dideliu greičiu – automagistralėse 130 km/val., greitkeliuose – 120 km/val.
„Tuo tarpu nuo lapkričio pradžios, kai vairuotojai automobilius apauna žieminėmis padangomis ir pradeda važiuoti saugesniu greičiu, susidūrimų su gyvūnais nuostoliai būna mažesni. Pavyzdžiui, 2014 m. lapkritį, palyginus su spaliu, vidutinė žala sumažėjo net 25 procentais. Aišku, yra daug tą lemiančių faktorių, bet matome, kad greitis ir padangos – tarp svarbiausių, – aiškino A. Juodeikis.
„Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad pastaraisiais metais susidūrimų su gyvūnais atvejų daugėja. Palyginus 2013 iki 2014 metus, tokių įvykių bendrovė užregistravo 30 proc. daugiau. Šiemet per 9 mėnesius jų taip pat nutiko maždaug penktadaliu daugiau, nei per atitinkamą laikotarpį pernai.
Didėja ne tik susidūrimų su gyvūnais skaičius, bet ir išmokamų kompensacijų sumos. Šiemet dėl tokių įvykių „Lietuvos draudimas“ klientams atlygino rekordinius nuostolius – daugiau nei 1,11 mln. eurų. Tai – 16 proc. daugiau nei per 2014 m. sausį–rugsėjį.
„Gyventojai pastebi įvykių ir žalų augimą, supranta, kad nuo to nėra apsaugoti, todėl dažniau pasirūpina draudimu, kad netikėtas susidūrimas su gyvūnu bent jau nepridarytų finansinių rūpesčių. Šis draudimas itin išpopuliarėjo, kai „Lietuvos draudimas“ pirmasis rinkoje pradėjo siūlyti galimybę draudžiantis privalomuoju draudimu, papildomai už 15 eurų metams apsidrausti atskirai nuo susidūrimo su gyvūnais kelyje. Finansiniai nuostoliai taip pat atlyginami klientams, kurie turi automobilio „kasko“ draudimą“, – pridūrė A. Juodeikis.
Didžiausia šiemet bendrovės išmokėta kompensacija – 20 tūkst. eurų – buvo priskaičiuota klientui, kuris Širvintų rajone, vairuodamas 2013 m. laidos „Toyota Land Cruiser“ visureigį, susidūrė su staiga į kelią iššokusiu briedžiu. Įvykio metu buvo sumaitotas visas automobilio priekis. Laimei, vairuotojas nenukentėjo, nes suveikė vairuotojo ir keleivio saugos pagalvės.
Dažniausiai klientai bendrovei praneša apie susidūrimus su stirnomis, briedžiais, šernais, kiškiais, lapėmis, elniais, įvairiais paukščiais, o kartais – net ir bebrais. Specialistų teigimu, pavojingiausias ne tik automobiliui, bet ir keleivių gyvybei yra susidūrimas su briedžiu, kuris, važiuojant didesniu greičiu užmiestyje, prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone. „Susidūrus su briedžiu nuostolis vidutiniškai yra 2,5 kartų didesnis, nei partrenkus stirną, ir net 6 kartus didesnis – nei kiškį“, – teigia „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Norėdami būti saugesni kelyje, vairuotojai raginami rinktis saugų greitį, atkreipti dėmesį į kelio ženklus, kurie nurodo gyvūnų migravimo ruožą, sumažinti greitį važiuojant per mišką ar kitą pakelėje gausiai medžių apaugusį kelio ruožą. Rudenį taip pat reikia pasirūpinti geru matomumu vairuotojui – nusivalyti aprasojusius langus, pasikeisti prastus valytuvus, pasirūpinti kokybišku langų plovimo skysčiu, naudoti rūko žibintus užmiestyje, dažniau valyti žibintus.

Ingrida Žaltauskaitė
AB „Lietuvos draudimas“ atstovė ryšiams su visuomene

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Miškasodyje – vėl ir Saugų seniūnijos bendruomenė

Nors miškasodis Lietuvoje paskelbtas balandžio 20 d., artėjantį šeštadienį, „Šilutės baldų“ įmonės kolektyvas kartu su kolegomis iš SBA, Saugų seniūnijos bendruomenė jau paviešino gerų žinių: medelių pasodinta, padirbėta iš peties… Saugų bendruomenė paskelbė: „Miškasodyje dalyvavome ir šiemet! Ačiū Šilutės krašto miškininkams už galimybę prisidėti prie šios gražios akcijos, kuri šiemet vyko Saugų seniūnijos teritorijoje. Pasodinta 3000 pušų, 1700 eglių ir 700 beržo sodinukų“.  

Šilutėje pasodintas ąžuoliukas, skirtas 100-metį mininčiai Lietuvos dainų šventei

Balandžio 15 d. Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė kartu su Šilutės krašto kultūrininkais parke prie Šilutės kultūros ir pramogų centro pasodino simbolinį ąžuoliuką, skirtą šimtmetį mininčiai Lietuvos dainų šventei ,,Kad giria žaliuotų“. Primename, kad į šią dainų šventę vyks beveik 400 Šilutės rajono šokėjų, dainininkų, muzikantų. Komunikacijos skyrius

Gripas traukiasi, daugiau sergama ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergančiųjų gripu skaičius sumažėjo, o COVID-19 liga ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. Bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 rodiklis balandžio 8-14 d. (15-ąją savaitę) šiek tiek padidėjo ir siekė 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, balandžio 1-7 d. (14-ąją savaitę) jis buvo 815,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis 15-ąją šių metų savaitę išlieka Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio, t. y. 1500 atvejų 100

Nelaimės Šilutės rajone

Ugniagesiai gelbėtojai vyko į Rusnę Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie įvykius Šilutės rajone: į Rusnę vyko du kartus. Balandžio 13 pavakare buvo gautas pranešimas, kad Rusnėje gaisras. Valandą ugniagesiai gelbėtojai dirbo Skirvytėlės gatvėje, Rusnėje, kur degė pavėsinė ir šalia esantis gyvenamasis namas. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams atvira liepsna degė medinė pavėsinė, ugnis buvo persimetusi į gyvenamojo namo medinę sieną. Gaisro metu sudegė medinė pavėsinė, apdegė gyvenamojo namo su palėpe (stogas dvišlaitis, dengtas čerpėmis) medinės sienos dalis (40 m² plotas).

Taip pat skaitykite