Rotarietiška pavakario talka Mažiuose

Jau vienuolikti metai kasmet rudenį ir pavasarį rotariečiai susirenka į talką Mažių kapinaitėse (Šilutės sen.). Darbo netrūksta: per vasarą priželia aukštos žolės, rudenį ir per visą žiemą ąžuolai storai pribarsto lapų,  tai vienur, tai kitur vis išlenda medžių atžalos. Vakar, spalio 18 d., taip pat vyko talka, tik šį kartą su patalkiais ir pokalbiais apie Vydūną.

 

Kažkur netoliese gimė Vydūnas

 

  • Atsiverčiu Šilutės Rotary klubui Vydūno bibliotekos padovanotą storą Vaclovo Bagdonavičiaus ir Aušros Martišiūtės-Linartienės parašytą monografiją VYDŪNAS ir randu įrašą, kad „archyvinių dokumentų, liudijančių Vydūno (tikroji pavardė – Storostas) gimimo faktą, datą, vietą, nėra išlikusių“. Anksčiau išleistose biografijose ir autobiografijose teigiama, kad Vilhelmas Storostas (Wilhelm Storost) gimė 1868 m. kovo 22 d. Šilutės apskrities Jonaičių kaime.
  • Citata iš monografijos apie Vydūną: „Tų duomenų tikrumą mąstytojui paliudys nuo ankstyvos vaikystės giliai įsirėžęs ir iki gilios senatvės gyvai išsilaikęs konkretus gimtosios vietos vaizdas: Gimiau gražiame namelyje, kurs Jonaičiuose buvo pastatytas viename sode prie Šyšos kranto, kuri sravejo per tą sodą. Nors iškilęs iš čia turėdamas tik maža daugiau kaip vienus metus, vis turiu dar atmintyj tą namelį su suoleliu prie sienos sode, šalia prieangės. Į Jonaičius patys būsimojo Vydūno tėvai tebuvo atkakę mažiau kaip prieš metus, ir ne ką daugiau čia tepragyveno po jo gimimo“.
  • Taip dėl šio būsimojo Vydūno gimimo paminėjimo Jonaičiai pateko į garbingos istorijos puslapius.
  • Tikėtina, kad įstorijos puslapiuose turėtų būti ir Mažių kapinės.

 

Pasak Mažiuose prieš kelis dešimtmečius apsigyvenusio mūsų klubo nario Arūno Dikšo, po apylinkes dažnai pasižvalgydavo. Ir netoli sodybos esančiose krūmynais užžėlusiose senose kapinaitėse ne kartą pabuvojo, kol įsiskaitė į išlikusių lietinių kryžių įrašus. O ketuje besą išlieta pavardė Kristops Storost ir data 13 Aprili 1834 – 7 Vebruariji 1897. Gretimas kryžius paženklintas Katherina Storost, kuri gimusi tais pat metais, matyt, Kristupo žmona.

Arūno Dikšo iniciatyva Rotary klubas 2010 m. ėmėsi globoti Mažių kapinaites.

Šie iš ketaus nulieti kryžiai po šiai dienai tebestovi Mažių kapinaitėse (nuotr.), tik jau nebe alyvų krūmais bei medžių išvartomis gožiamose, o dailiai aptvarkytose, tvora aptvertose.

2010 m. kapinaites tvarkyti ėmėsi Šilutės „Rotary“ klubas. Kilnų darbą paskatino tuometis klubo prezidentas, aukščiau paminėtas Arūnas Dikšas.

Ir taip jau vienuolikti metai kasmet rudenį ir pavasarį rotariečiai susirenka į talką Mažių kapinaitėse.

Šį pirmadienį rotariečiai įprastai susirinko į talką, grėbė prikritusius lapus, nešė juos už tvoros į rėvą. Nuoširdus ačiū Šilutės seniūnijai, kuri prieš tai pasirūpino išpjauti didžiąją žolę ir krūmus, praretino medžių šakas.

Patalkiai kalbantis apie Vydūną

Šį kartą po talkos palei kapinaites surengėme patalkius, į kuriuos pakvietėme viešnių iš dviejų garbingą Vydūno vardą turinčių įstaigų: Kintų Vydūno kultūros centro ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos. Talkoje ir patalkiuose dalyvavo ir bene arčiausiai senųjų Mažių kapinaičių sodybą pasistatęs, tad jau Mažių kaimo gyventoju besivadinantis Kęstutis Košys. Viliamės į kitas talkas pasikviesti ir daugiau vietos gyventojų.

Po valandos intensyvaus darbo pokalbis sukosi apie šiose kapinaitėse besiilsinčius Storostus – didžiojo filosofo ir mąstytojo Vydūno gentainius ir bendrapavardžius. Tiek pagėgiškių bibliotekininkių, tiek kintiškių Vydūno muziejaus puoselėtojų atsivežtose Storostų genealogijos schemose surašyti Vydūno giminės atstovai neatitinka antkapiuose išlietų pavardžių su datomis. Tačiau, pasak Vydūno kultūros centro vadovės Ritos Tarvydienės, tai nereiškia, kad jų čia nėra palaidota.

„Ir profesorius Vaclovas Bagdonavičius yra patvirtinęs jog šiose kapinėse garantuotai yra palaidotas ne vienas iš Vydūno giminaičių. O kad ši pavardė buvo dažnai sutinkama aplink Jonaičius, Pagrynius, Šilmeižius, Mažius, liudija įvairūs šaltiniai. Ir pats Vydūnas yra rašęs, kad buvo susitikęs Storostų, kurie jam ne giminės“, – pasakojo R. Tarvydienė.

Įvairių istorinių faktų papasakojo ir to paties Vydūno centro muziejininkė Reda Cirtautienė.

Mažių kaimo gyventojas Kęstutis Košys.

Šiek tiek keistai šiandien atrodo, kad nuo dabartinio lauko keliuko įėjimas į kapines padarytas simbolinis, o pagrindiniai vartai yra priešingoje pusėje. Kodėl taip yra, paaiškinimą turi Kęstutis Košys, beje besidomintis šio kaimo praeitimi, istoriniais faktais ir dokumentais. Jis surado topografinę schemą, kurioje matyti, kad keliukas anais laikais vingiavo pro kapines iš kitos pusės ir suko prie laukuose tuomet buvusios sodybos. Todėl ir vartai buvo iš tos pusės, kur ėjo kelias. Rotariečiai juos tik atstatė.

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos, kuriai Vydūno vardas suteiktas 2017 metais, direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė papasakojo apie bibliotekos nuolatines pastangas priminti Vydūno gyvenimiškąsias ir filosofines nuostatas šių laikų visuomenei. Bibliotekoje bei jos prieigose atsiranda vis daugiau Vydūno ženklų – įkurtas Vydūnui skirtas kambarys, edukacinės veiklos vaikams bei suaugusiems. Nuolatiniai svečiai šioje bibliotekoje – Vydūno draugijos nariai. Vyksta paskaitos, susitikimai, parodos.

Vienas iš artimiausių bibliotekos renginių – šį penktadienį 14.00 val. Bitėnų kapinaitėse rengiamas Vydūno perlaidojimo 30-ųjų metinių minėjimas.

Kartu su Vydūno bibliotekos vadove į patalkius Mažiuose atvykusi direktorės pavaduotoja Ramutė Vaitkuvienė, prisiminė, kad pastate, ant kurio sienos dabar pritvirtinta Vydūno atminimo lenta, vykdavę šokiai, o jaunimas pašyšiais ateidavo net iš Grabupių…

Maloniai šildė Inner Well klubo prezidentės Viktorijos Vėtrinienės patiekta arbata, puikiai tikusi prie Arūno parūpintų užkandžių su aviena.

Kai kalbos apie Vydūną nutilo ir susirinkusieji išsiskirstė, viršum Šyšos paupio žilvičių Jonaičių pusėje išlindo didžiulis raudonas pilnaties diskas. Prie šimtmečius atlaikiusių lietinių ketaus kryžių plazdėjo padėliotų žvakelių liepsnelės. Akį maloniai glostė tokia Mažių kaimelio ramybė ir geras jausmas, kad padarėme nedidelį gerą darbą…

Ačiū už nuotraukas Vydūno bibliotekos bibliotekininkei ir Pagėgių metraštininkei Astai Andrulienei.

Petras Skutulas, Šilutės Rotary klubo prezidentas

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kviečiame pasidalinti gerumu su sergančiais kraštiečiais

Adventas. Vieniems tai tauraus susikaupimo ir rimties metas… Kitiems – malonių, džiugių rūpesčių laikotarpis, kuomet reikia pasirūpinti dovanomis artimiesiems, suplanuoti, kas puikuosis ant kalėdinio stalo ar kokių spalvų žaisliukais puošti eglutę. Deja, tokios nuotaikos tvyro ne visuose namuose… Kai kuriems iš mūsų šiomis dienomis širdį kamuoja nerimas, sumaištis, baimė… Kai kam šios dienos – grumtynės su likimu… Lemiamos grumtynės už gyvenimą… 2021 m. gruodžio 3 d. 15.30 val. Pagėgių miesto parke vyksiančios kalėdinės eglutės įžiebimo šventės metu Pagėgių savivaldybės Vydūno

Orai. Nauja savaitė prasidėjo snygiu

Gismeteo.lt praneša, kad šiandien pirmadienį iš pietryčių Lietuvą pasieks nauja, gausių kritulių zona. Nakties valandomis daug kur snigo, vietomis smarkiai, rytiniuose rajonuose lietus maišėsi su šlapdriba. Temperatūra tuo metu svyravo nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Dieną mišrūs krituliai vyraus visoje šalyje, vietomis gausūs. Vakarinėje šalies pusėje gali kilti ir pūgos. Pūs smarkokas šiaurinių krypčių vėjas. Vilniuje ir Klaipėdoje termometrų stulpeliai sieks 2, Kaune apie 1 laipsnį šilumos.  Panevėžyje bus apie nulį, Šiauliuose apie 1 laipsnį šalčio. Tokie

Baltosios mišrainės paslaptys

baltoji mištainė

Jeigu bėgant metams pabodo tradicinis baltosios mišrainės receptas – ne bėda. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad vos keliais ingredientais papildžius šį visiems puikiai pažįstamą patiekalą, jis gali įgauti naujų spalvų ir skonių.    Receptą sukūrė prancūzas Yra manančių, jog populiarioji baltoji mišrainė yra lietuviškas patiekalas, tačiau taip nėra. Pasakojama, kad XIX amžiuje šias ikoniškas salotas sukūrė Rusijoje dirbęs prancūzų šefas Liusjenas Olivjė. Siekdamas įtikti aukštuomenei, jis nusprendė pasiūlyti šį tą neįprasto, įkvėpto prancūziškų maisto gaminimo tradicijų.

Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje. NEPRAŽIOPSOKIT!

Gruodžio 18 d. lygiai 8 VAL. iš ryto Pagėgiuose, Turgaus g. prasidės vienintelis Lietuvoje „Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“! 2017 m. „Kalėdiniam žąsų turgui Mažojoje Lietuvoje“ suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Bus programa Jomarke alasą kels, kupčystę riktingai ves pievininkai, sūrininkai, paukštininkai. Veiks lioterija „Laimėk žąsį“, sušildys tija, kafija ir švarczupė! Pirkti bus visokio tavoro, reiks tik derėtis maloniai. Jomarko „šukdytojai“ – aktoriai Jonas Buziliauskas (Beausis) ir Giedrius Viduolis (Tata). Visus lietuvius ir lietuvaites iš visų miestų, miestelių ir ūkių

Taip pat skaitykite