Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose gali pakeisti ne kas kitas, o robotai. Švietimo ekspertai mano, kad jie, o taip pat ir virtualios realybės technologijos, taps faktoriais, drastiškai keičiančiais mokymosi procesą. Anot jų, šis taps kur kas labiau individualizuotas, užduotys bus formuojamos robotų, o virtualios realybės technologijos leis mokytis visiems pasaulio vaikams.

Ar mokys robotai?
Dar neseniai Bakingemo universiteto vicerektorius Antonis Seldonas britų žiniasklaidai sakė, kad dėl dirbtinio intelekto robotų, gebančių prisitaikyti prie individualaus vaiko mokymosi stiliaus, pedagogai ir tradicinis akademinis mokymasis jau per dešimtmetį taps nereikalingu.
Visai netrukus įvairios skaitmeninės programos, kurios šiuo metu aktyviai tobulinamos Silicio slėnyje, išmoks nuskaityti mokinių smegenis, atpažinti veido išraiškas. Pagal tai jie pritaikys geriausias bendravimo su mokiniu priemones bei individualiai parinks tinkamiausius mokymosi metodus.
„Robotai žinos, kas jums yra labiausiai įdomu ir duos atitinkamo sunkumo lygio užduotį, kuri bus nei per lengva, nei per sunki, o tiesiog tinkama jums“, – sakė ekspertas.
Jis pridūrė, kad naujoji automatizuoto mokymo era žada pakeisti tradicinį vaikų mokymą ir jų grupavimą į klases pagal metus. Robotų gebėjimas įžvelgti kiekvieno mokinio individualias savybes suteiks galimybę parinkti jo poreikius ir gabumus geriausiai atitinkančią mokymosi programą, kuri leis mokytis jam labiausiai tinkančiu tempu.
Drastiškai keis mokytojo vaidmenį?
Vis dėlto, ekspertas perspėjo, kad šios inovacijos diegimas realybėje turės būti itin atsargus ir kruopščiai parengtas, mat mokytojų vaidmuo po šios robotų revoliucijos švietime smarkiai pasikeis.
Anot jo, robotams pradėjus mokyti, pedagogai užims prižiūrėtojų vaidmenį, tai yra, stebės mokinių pažangą, atliks kitus, tačiau nebūtinai su akademiniu pasauliu susijusius darbus. Automatizuotas mokymas reiškia, kad maždaug tik 30 proc. viso mokymosi laiko bus praleidžiama klasėje.
„Didžiausias pavojus yra tas, kad robotai užima darbo vietas, o juk malonumą teikiantis darbas yra vienas iš pagrindinių dalykų, paverčiančių žmogaus gyvenimą visaverčiu. Jeigu mes neteisingai pritaikysime technologiją, tai padarysime viską, ką padarėme su satelitine navigacija ir jos praktiniu pritaikymu mūsų gyvenime. Tai yra mokytojai taps nebereikalingi, kaip šiandien mums nebereikalingi žemėlapiai“, – apie mokytojo profesijos išnykimą perspėjo A. Seldonas.

Išeitis mokytojams
Tuo tarpu skaitmeninių mokymų programos pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ vadovė Baltijos šalyse Liga Bitė mano, kad nepaisant vis aštresnių diskusijų apie tai, kokias profesijas pakeis dirbtinis intelektas ir robotai, mokytojai bus reikalingi ir ateityje. Svarbiausia prisitaikyti prie kiek kitokių darbo principų, kuriuos keičia technologijų plėtra.
Anot jos, gebėti naudotis kompiuteriu ar išmaniąja lenta mokytojams nebepakaks. Bus svarbu mokėti pritaikyti įvairias mokymosi turinio individualizavimo ar sužaidybinimo programas bei tą leidžiančias daryti inovacijas. Kaip pavyzdį ji pasitelkia virtualios realybės (VR) technologijas, kurioms jau netolimoje ateityje žadamas tikras proveržis švietimo srityje.
„Vokietijoje vykdytas mūsų tyrimas atskleidė, kad jau dabar dauguma pedagogų tiki, jog ši technologija gali daryti teigiamą įtaką mokinių pažangai ir motyvacijai, nes padeda perteikti sudėtingą informaciją paprastesniu ir lengviau suprantamu keliu. Beveik pusė jų mano, kad virtuali realybė klasėse bus pradėta naudoti per ateinančius penkerius metus, nors šiuo metu ją išbandžiusių yra vos 18 procentų. Bet kokiu atveju, tikėtina, kad ilgainiui tai taps kasdieniu mokymo įrankiu. Tad norint išlikti savo srities profesionalu, reikia būti žingsniu priekyje ir technologines inovacijas pradėti jaukintis jau dabar“, – sakė L. Bitė.

Virtuali realybė

Tuo tarpu Belfaste vykusioje mokyklų vadovų konferencijoje „JESS” mokyklos Dubajuje direktorius Markas Steedas apie robotų įtaką mokytojo profesijai kalbėjo kiek atsargiau. Jo nuomone, jie tikrai bus natūralus reiškinys ateities mokyklose, pavyzdžiui, mokant matematikos ar skaitymo pradinių klasių moksleivius. Tačiau jie mokytojų nepakeis ir tarnaus daugiau kaip jų asistentai.

Specialistas mano, kad be robotų mes ne ką mažiau dėmesio šiandien turėtume skirti ir virtualios realybės technologijoms. Jis tiki, kad 360 laipsnių kamera filmuotas vaizdo įrašas, rodomas per VR akinius, jau netrukus atliks itin svarbų vaidmenį padedant mokytis 263 milijonams pasaulio vaikų,  kurie neturi galimybių eiti į mokyklą.

„Kuomet užsidedi VR akinius, jautiesi tarsi iš tikrųjų būtum klasėje ir tai yra visiškai kitokia patirtis negu pasyvus vaizdo medžiagos stebėjimas ekrane. Aš galiu pasisukti tiek į kairę, tiek į dešinę ir matyti žmones, kurie yra aplink mane“, – kalbėjo jis.

Jo nuomone, tokiu būdu vaikas, būdamas bet kurioje pasaulio vietoje ir žiūrėdamas vaizdo įrašą filmuotą klasėje, gali jaustis kone visaverčiu net ir geriausios pasaulio mokyklos mokiniu.

Ignas Danisas, projektų asistentas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima