Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose gali pakeisti ne kas kitas, o robotai. Švietimo ekspertai mano, kad jie, o taip pat ir virtualios realybės technologijos, taps faktoriais, drastiškai keičiančiais mokymosi procesą. Anot jų, šis taps kur kas labiau individualizuotas, užduotys bus formuojamos robotų, o virtualios realybės technologijos leis mokytis visiems pasaulio vaikams.

Ar mokys robotai?
Dar neseniai Bakingemo universiteto vicerektorius Antonis Seldonas britų žiniasklaidai sakė, kad dėl dirbtinio intelekto robotų, gebančių prisitaikyti prie individualaus vaiko mokymosi stiliaus, pedagogai ir tradicinis akademinis mokymasis jau per dešimtmetį taps nereikalingu.
Visai netrukus įvairios skaitmeninės programos, kurios šiuo metu aktyviai tobulinamos Silicio slėnyje, išmoks nuskaityti mokinių smegenis, atpažinti veido išraiškas. Pagal tai jie pritaikys geriausias bendravimo su mokiniu priemones bei individualiai parinks tinkamiausius mokymosi metodus.
„Robotai žinos, kas jums yra labiausiai įdomu ir duos atitinkamo sunkumo lygio užduotį, kuri bus nei per lengva, nei per sunki, o tiesiog tinkama jums“, – sakė ekspertas.
Jis pridūrė, kad naujoji automatizuoto mokymo era žada pakeisti tradicinį vaikų mokymą ir jų grupavimą į klases pagal metus. Robotų gebėjimas įžvelgti kiekvieno mokinio individualias savybes suteiks galimybę parinkti jo poreikius ir gabumus geriausiai atitinkančią mokymosi programą, kuri leis mokytis jam labiausiai tinkančiu tempu.
Drastiškai keis mokytojo vaidmenį?
Vis dėlto, ekspertas perspėjo, kad šios inovacijos diegimas realybėje turės būti itin atsargus ir kruopščiai parengtas, mat mokytojų vaidmuo po šios robotų revoliucijos švietime smarkiai pasikeis.
Anot jo, robotams pradėjus mokyti, pedagogai užims prižiūrėtojų vaidmenį, tai yra, stebės mokinių pažangą, atliks kitus, tačiau nebūtinai su akademiniu pasauliu susijusius darbus. Automatizuotas mokymas reiškia, kad maždaug tik 30 proc. viso mokymosi laiko bus praleidžiama klasėje.
„Didžiausias pavojus yra tas, kad robotai užima darbo vietas, o juk malonumą teikiantis darbas yra vienas iš pagrindinių dalykų, paverčiančių žmogaus gyvenimą visaverčiu. Jeigu mes neteisingai pritaikysime technologiją, tai padarysime viską, ką padarėme su satelitine navigacija ir jos praktiniu pritaikymu mūsų gyvenime. Tai yra mokytojai taps nebereikalingi, kaip šiandien mums nebereikalingi žemėlapiai“, – apie mokytojo profesijos išnykimą perspėjo A. Seldonas.

Išeitis mokytojams
Tuo tarpu skaitmeninių mokymų programos pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ vadovė Baltijos šalyse Liga Bitė mano, kad nepaisant vis aštresnių diskusijų apie tai, kokias profesijas pakeis dirbtinis intelektas ir robotai, mokytojai bus reikalingi ir ateityje. Svarbiausia prisitaikyti prie kiek kitokių darbo principų, kuriuos keičia technologijų plėtra.
Anot jos, gebėti naudotis kompiuteriu ar išmaniąja lenta mokytojams nebepakaks. Bus svarbu mokėti pritaikyti įvairias mokymosi turinio individualizavimo ar sužaidybinimo programas bei tą leidžiančias daryti inovacijas. Kaip pavyzdį ji pasitelkia virtualios realybės (VR) technologijas, kurioms jau netolimoje ateityje žadamas tikras proveržis švietimo srityje.
„Vokietijoje vykdytas mūsų tyrimas atskleidė, kad jau dabar dauguma pedagogų tiki, jog ši technologija gali daryti teigiamą įtaką mokinių pažangai ir motyvacijai, nes padeda perteikti sudėtingą informaciją paprastesniu ir lengviau suprantamu keliu. Beveik pusė jų mano, kad virtuali realybė klasėse bus pradėta naudoti per ateinančius penkerius metus, nors šiuo metu ją išbandžiusių yra vos 18 procentų. Bet kokiu atveju, tikėtina, kad ilgainiui tai taps kasdieniu mokymo įrankiu. Tad norint išlikti savo srities profesionalu, reikia būti žingsniu priekyje ir technologines inovacijas pradėti jaukintis jau dabar“, – sakė L. Bitė.

Virtuali realybė

Tuo tarpu Belfaste vykusioje mokyklų vadovų konferencijoje „JESS” mokyklos Dubajuje direktorius Markas Steedas apie robotų įtaką mokytojo profesijai kalbėjo kiek atsargiau. Jo nuomone, jie tikrai bus natūralus reiškinys ateities mokyklose, pavyzdžiui, mokant matematikos ar skaitymo pradinių klasių moksleivius. Tačiau jie mokytojų nepakeis ir tarnaus daugiau kaip jų asistentai.

Specialistas mano, kad be robotų mes ne ką mažiau dėmesio šiandien turėtume skirti ir virtualios realybės technologijoms. Jis tiki, kad 360 laipsnių kamera filmuotas vaizdo įrašas, rodomas per VR akinius, jau netrukus atliks itin svarbų vaidmenį padedant mokytis 263 milijonams pasaulio vaikų,  kurie neturi galimybių eiti į mokyklą.

„Kuomet užsidedi VR akinius, jautiesi tarsi iš tikrųjų būtum klasėje ir tai yra visiškai kitokia patirtis negu pasyvus vaizdo medžiagos stebėjimas ekrane. Aš galiu pasisukti tiek į kairę, tiek į dešinę ir matyti žmones, kurie yra aplink mane“, – kalbėjo jis.

Jo nuomone, tokiu būdu vaikas, būdamas bet kurioje pasaulio vietoje ir žiūrėdamas vaizdo įrašą filmuotą klasėje, gali jaustis kone visaverčiu net ir geriausios pasaulio mokyklos mokiniu.

Ignas Danisas, projektų asistentas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Šilutės balduose“ taikoma nauja pažangi atlygio už darbą sistema

Nuo spalio 1 dienos AB „Šilutės baldai“ įdiegė naują, pažangią keturių pareigybių sistemą. Ją pritaikius, darbuotojams tapo paprasčiau gauti ne tik didesnį darbo užmokestį, bet ir siekti karjeros galimybių. Atsisakius iki tol veikusio įprasto darbuotojų skirstymo pagal 7 kategorijas, anot vadovybės, specialistų vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau kaip 10 proc. Didesni atlyginimai Antradienį AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė kartu su SBA koncerno viešųjų ryšių vadove Virgija Dunauskiene vietos žiniasklaidos atstovus supažindino su nauja atlygio sistema, darbuotojų galimybėmis siekti karjeros,

Anglija pasitiko saulėtu oru

Šiandien reta šilutiškių šeima nėra išlydėjusi savo vaikų ar bent artimųjų į Angliją: kas dirbti, kas mokytis, o kai kurių artimieji ūkanotajame Albione jau suleidę šaknis – turi savo namus. Ir mes vykome aplankyti savųjų vaikų ir anūkų. Kelionė Smagu, kad galėjome skristi iš Palangos oro uosto – nebereikia belstis per visą Lietuvą. Skrydis į Stanstedo oro uostą buvo sėkmingas –tiksliai pagal grafiką pakilome ir po poros valandų nusileidome. Nelijo, švietė saulė, buvo šilta. Mūsų kelionės tikslas buvo Svindonas –

Populiariausi verslai – kirpyklos ir grožio salonai

Šilutės rajono savivaldybės taryba lapkričio mėnesį svarstys sprendimo projektą dėl veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, jų mokesčio dydžių ir mokesčio lengvatų. Iš parengto sprendimo projekto matyti, kad daugelis verslo liudijimų brangs, o populiariausi verslai yra kirpyklos, kosmetikos salonai ir soliariumai. Tvarka Savivaldybių tarybos nustato fiksuotus pajamų mokesčio dydžius veiklai, kuria galima verstis vien įsigijus verslo liudijimą. Nuo sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 400 Eur, tačiau tai neturi įtakos nustatant kitų metų minimalų fiksuotą metinį

Lietuvos paštas pradėjo skaičiuoti 100-uosius savo gyvavimo metus

Praėjus 9 mėnesiams po Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, 1918 m. lapkričio 16 d. tuomečio susisiekimo ministro Martyno Yčo įsakymu Vilniuje buvo įsteigta Pašto valdyba. Ši diena laikoma Lietuvos pašto įkūrimo data. Pirmuoju Pašto valdybos viršininku buvo paskirtas inžinierius Benediktas Domaševičius. Pašto pradžia Šilutėje Šilutėje Lietuvos pašto padalinys atsirado vėliau. Apie tai galima sužinoti iš Zbignevo Steponavičiaus per tris dešimtmečius parengtos knygos „Šilutės paštas“. Klaipėdos krašte Lietuvos paštas veiklą pradėjo šį kraštą prijungus prie Lietuvos. Z. Steponavičius rašo: „1923 m. gegužės