Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose gali pakeisti ne kas kitas, o robotai. Švietimo ekspertai mano, kad jie, o taip pat ir virtualios realybės technologijos, taps faktoriais, drastiškai keičiančiais mokymosi procesą. Anot jų, šis taps kur kas labiau individualizuotas, užduotys bus formuojamos robotų, o virtualios realybės technologijos leis mokytis visiems pasaulio vaikams.

Ar mokys robotai?
Dar neseniai Bakingemo universiteto vicerektorius Antonis Seldonas britų žiniasklaidai sakė, kad dėl dirbtinio intelekto robotų, gebančių prisitaikyti prie individualaus vaiko mokymosi stiliaus, pedagogai ir tradicinis akademinis mokymasis jau per dešimtmetį taps nereikalingu.
Visai netrukus įvairios skaitmeninės programos, kurios šiuo metu aktyviai tobulinamos Silicio slėnyje, išmoks nuskaityti mokinių smegenis, atpažinti veido išraiškas. Pagal tai jie pritaikys geriausias bendravimo su mokiniu priemones bei individualiai parinks tinkamiausius mokymosi metodus.
„Robotai žinos, kas jums yra labiausiai įdomu ir duos atitinkamo sunkumo lygio užduotį, kuri bus nei per lengva, nei per sunki, o tiesiog tinkama jums“, – sakė ekspertas.
Jis pridūrė, kad naujoji automatizuoto mokymo era žada pakeisti tradicinį vaikų mokymą ir jų grupavimą į klases pagal metus. Robotų gebėjimas įžvelgti kiekvieno mokinio individualias savybes suteiks galimybę parinkti jo poreikius ir gabumus geriausiai atitinkančią mokymosi programą, kuri leis mokytis jam labiausiai tinkančiu tempu.
Drastiškai keis mokytojo vaidmenį?
Vis dėlto, ekspertas perspėjo, kad šios inovacijos diegimas realybėje turės būti itin atsargus ir kruopščiai parengtas, mat mokytojų vaidmuo po šios robotų revoliucijos švietime smarkiai pasikeis.
Anot jo, robotams pradėjus mokyti, pedagogai užims prižiūrėtojų vaidmenį, tai yra, stebės mokinių pažangą, atliks kitus, tačiau nebūtinai su akademiniu pasauliu susijusius darbus. Automatizuotas mokymas reiškia, kad maždaug tik 30 proc. viso mokymosi laiko bus praleidžiama klasėje.
„Didžiausias pavojus yra tas, kad robotai užima darbo vietas, o juk malonumą teikiantis darbas yra vienas iš pagrindinių dalykų, paverčiančių žmogaus gyvenimą visaverčiu. Jeigu mes neteisingai pritaikysime technologiją, tai padarysime viską, ką padarėme su satelitine navigacija ir jos praktiniu pritaikymu mūsų gyvenime. Tai yra mokytojai taps nebereikalingi, kaip šiandien mums nebereikalingi žemėlapiai“, – apie mokytojo profesijos išnykimą perspėjo A. Seldonas.

Išeitis mokytojams
Tuo tarpu skaitmeninių mokymų programos pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ vadovė Baltijos šalyse Liga Bitė mano, kad nepaisant vis aštresnių diskusijų apie tai, kokias profesijas pakeis dirbtinis intelektas ir robotai, mokytojai bus reikalingi ir ateityje. Svarbiausia prisitaikyti prie kiek kitokių darbo principų, kuriuos keičia technologijų plėtra.
Anot jos, gebėti naudotis kompiuteriu ar išmaniąja lenta mokytojams nebepakaks. Bus svarbu mokėti pritaikyti įvairias mokymosi turinio individualizavimo ar sužaidybinimo programas bei tą leidžiančias daryti inovacijas. Kaip pavyzdį ji pasitelkia virtualios realybės (VR) technologijas, kurioms jau netolimoje ateityje žadamas tikras proveržis švietimo srityje.
„Vokietijoje vykdytas mūsų tyrimas atskleidė, kad jau dabar dauguma pedagogų tiki, jog ši technologija gali daryti teigiamą įtaką mokinių pažangai ir motyvacijai, nes padeda perteikti sudėtingą informaciją paprastesniu ir lengviau suprantamu keliu. Beveik pusė jų mano, kad virtuali realybė klasėse bus pradėta naudoti per ateinančius penkerius metus, nors šiuo metu ją išbandžiusių yra vos 18 procentų. Bet kokiu atveju, tikėtina, kad ilgainiui tai taps kasdieniu mokymo įrankiu. Tad norint išlikti savo srities profesionalu, reikia būti žingsniu priekyje ir technologines inovacijas pradėti jaukintis jau dabar“, – sakė L. Bitė.

Virtuali realybė

Tuo tarpu Belfaste vykusioje mokyklų vadovų konferencijoje „JESS” mokyklos Dubajuje direktorius Markas Steedas apie robotų įtaką mokytojo profesijai kalbėjo kiek atsargiau. Jo nuomone, jie tikrai bus natūralus reiškinys ateities mokyklose, pavyzdžiui, mokant matematikos ar skaitymo pradinių klasių moksleivius. Tačiau jie mokytojų nepakeis ir tarnaus daugiau kaip jų asistentai.

Specialistas mano, kad be robotų mes ne ką mažiau dėmesio šiandien turėtume skirti ir virtualios realybės technologijoms. Jis tiki, kad 360 laipsnių kamera filmuotas vaizdo įrašas, rodomas per VR akinius, jau netrukus atliks itin svarbų vaidmenį padedant mokytis 263 milijonams pasaulio vaikų,  kurie neturi galimybių eiti į mokyklą.

„Kuomet užsidedi VR akinius, jautiesi tarsi iš tikrųjų būtum klasėje ir tai yra visiškai kitokia patirtis negu pasyvus vaizdo medžiagos stebėjimas ekrane. Aš galiu pasisukti tiek į kairę, tiek į dešinę ir matyti žmones, kurie yra aplink mane“, – kalbėjo jis.

Jo nuomone, tokiu būdu vaikas, būdamas bet kurioje pasaulio vietoje ir žiūrėdamas vaizdo įrašą filmuotą klasėje, gali jaustis kone visaverčiu net ir geriausios pasaulio mokyklos mokiniu.

Ignas Danisas, projektų asistentas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą

„Žvaigždūnės“ sėkmė

Dešimtąjį kartą Klaipėdoje lapkričio 21–23 d. vyko vienas didžiausių Baltijos šalyse tarptautinis įvairių šokių stilių (gatvės, šiuolaikinio, pop, baleto ir šou) atlikėjų čempionatas Lietuvos taurei laimėti („Lithuanian Cup 2019“). Pirmąją vietą pop stiliaus suaugusiųjų šokėjų kategorijoje laimėjo „Žvaigždūnės“ šokių klubo grupė „Mensa“. Grupė „Šaula“ jaunimo kategorijoje pelnė trečią vietą. Šokėjai buvo apdovanoti taurėmis, diplomais ir medaliais. Šiame šokių čempionate nėra jokių nominacijų, paguodos prizų, todėl laimėtos pirmoji ir trečioji vietos šilutiškiams suteikė labai daug džiaugsmo. Dalyvauti, varžytis ir laimėti prieš

Šilutės meno mokyklos pūtikai skina laurus

Vilniuje, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje įvyko trečiasis Nacionalinis varinių pučiamųjų instrumentų solistų konkursas ,,Vario garsai“. Sėkmingai jame pasirodė Šilutės meno mokyklos muzikantai. Pučiamųjų instrumentų mokytojo eksperto Gražvydo Railos klasės trimitininkas Martynas Dirgėla tapo B grupės II vietos laureatu (koncertmeisterė Giedrė Augaitytė). Muzikos, meno mokyklų bei specializuoto muzikinio ugdymo programų konkurso dalyviai skirstomi į keturias amžiaus grupes: A – iki 11 metų, B – 12-13 metų, C- 14-15 metų, D- 16-19 metų. B grupėje, be kitų varinių instrumentų, dalyvavo