Renkama geriausia pasienio užkarda

Geriausios VSAT užkardos rinkimų konkurse paaiškėjo nugalėtojos šešiose rinktinėse. Netrukus iš jų bus išrinkta viena, kuri bus paskelbta konkurso „Geriausia pasienio užkarda“ nugalėtoja.

Toks konkursas VSAT organizuojamas ketvirtus metus iš eilės. Pirmajame jo etape buvo vertinamos visos 40 pasieniečių užkardų. Specialiai sudarytos komisijos šešiose VSAT rinktinėse, užtikrinančiose fizinę sienos apsaugą, išrinko po geriausią savo užkardą – Pagėgių rinktinėje geriausia pripažinta Bardinų. Iš šių šešių išrinktųjų VSAT centrinėje įstaigoje sudaryta vertinimo komisija iki lapkričio 27 d. išrinks pačią geriausią užkardą.
Beje, užkardos vertinamos pagal daugybę kriterijų. Atsižvelgiama į jų šiemetinius veiklos rezultatus, užfiksuotų įvairių pažeidimų ir sulaikytų pažeidėjų skaičių, sulaikytos kontrabandos atvejus, pasieniečiams sudarytas buitines ir darbo sąlygas, dėmesį mokymui, naujovėms, santykius kolektyve, profesinio meistriškumo ir sporto renginių rezultatus, ryšius su vietiniais gyventojais ir įstaigomis, bendradarbiavimą su teisėsaugos su kitomis institucijomis.
Taip pat vertinama užkardose esančios ginkluotės, specialiųjų priemonių ir įrangos būklė bei priežiūra, dokumentacija, pastatų vidaus ir išorės būklė, estetika, įrenginių būklė ir funkcionalumas, aplinka, teritorijos ir transporto priežiūra ir kt.
Vertinant visas 40 užkardų prioritetas yra veiklos rezultatai. Pagal kitus kriterijus komisijos užkardas vertina ir kriterijų prioritetus nustato atsižvelgdamos į kiekvienos užkardos specifiką.
Konkurso „Geriausia pasienio užkarda“ nugalėtoja bus apdovanota specialiu prizu. 2013-aisiais geriausia pasienio užkarda buvo nominuota sienos su Rusija atkarpą sauganti VSAT Pagėgių rinktinės Rociškių užkarda. Pernai šį titulą laimėjo Pagėgių rinktinės Bardinų užkarda.

VSAT rinktinės inf.

Hits: 31

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite