Registrų centras: ruduo nekilnojamojo turto sandorių rinkoje atnešė vėsą

Rugsėjis už lango buvo šiltas, oro temperatūra gerino rekordus, tačiau nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkos tai nesušildė. Pirmasis rudens mėnuo labiau priminė šalį šiuo metu apgaubusią darganą ir atvėsimą, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras.

„Praėjusį mėnesį bendras įregistruotų NT sandorių skaičius nesiekė 10 tūkst., o pagrindinių NT kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – pardavimai nuo pastarųjų keleto metų vidurkio atsiliko maždaug 15-20 procentų. Bendras šių metų atotrūkis nuo praėjusių metų yra apie 15 proc. ir, tikėtina, kad panašios tendencijos išsilaikys ir iki šių metų pabaigos“, – teigia Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje įregistruota 84,7 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 14 proc. mažiau nei praeitų metų sausio-rugsėjo mėnesiais, kai buvo įregistruota 98,7 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per rugsėjį įregistruota 9,3 tūkst. NT objektų pardavimų, arba 15 proc. mažiau nei pernai rugsėjį  (10,9 tūkst.) ir 6 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (9,9 tūkst.).

Šiemet visoje šalyje įregistruota 22,9tūkst. butų pardavimų – 12 proc. mažiau nei prieš metus, kai per tris ketvirčius buvo įregistruota 26,1 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per šių metų rugsėjo mėnesį įregistruota 2,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. mažiau nei 2022 metų rugsėjį ir 3proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.

Vilniuje šiemet įregistruota beveik 7,8 tūkst. butų pardavimų arba 12 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune – 3,3 tūkst. (3 proc. mažiau), Klaipėdoje – 2,1 tūkst. (6 proc. mažiau).

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje taip pat įregistruota beveik 8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 21 proc. mažiau nei pernai analogišku laikotarpiu, kai buvo įregistruota 10,1 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per šių metų rugsėjį įregistruota 964 namų pardavimai arba 18 proc. mažiau nei pernai rugsėjį ir 6 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.

Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 40,5tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 15 proc. mažiau nei 2022 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 47,6 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik per rugsėjo mėnesį įregistruota 4,3 tūkst. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių, arba 15 proc. mažiau nei pernai rugsėjį ir 9 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.

Registrų centro inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vaistininkė: liaudies medicina gali ne tik padėti, bet ir pakenkti

Prasidėjęs peršalimo ligų sezonas ne vieną paskatina imtis papildomų sveikatinimosi priemonių: griebiamės ne tik vaistažolių arbatų, bet ir tradicinių liaudies medicinos receptų. Vaistininkė perspėja, kad derinant liaudies mediciną su įprastomis gydymo priemonėmis svarbu nepamesti saiko, kad besigydydami dar labiau sau nepakenktume. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, į vaistinę užsukantys neretai klausia, ar saugu naudoti vieną ar kitą liaudies medicinoje naudojamą gydymo būdą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės ateina besiskundžiantys įvairiais simptomais, kurių nepavyko įveikti tradicinėmis priemonėmis. „Pavyzdžiui, kilusį kosulį bando

Ligonių kasos primena privalomojo sveikatos draudimo garantijas neįgaliesiems

Mums visiems kartais reikia šiek tiek pastangų visaverčiam gyvenimui gyventi. Tačiau daugiau kaip 220 tūkst. žmonių Lietuvoje neretai tenka labai stengtis, kad pasiektų kitiems paprastą tikslą. Tai – žmonės su negalia, į kurių kasdienybės iššūkius turėtume atkreipti dėmesį. Kaip šiuos iššūkius kasdien gali palengvinti privalomojo sveikatos draudimo garantijos? Draudimas valstybės lėšomis Esminis palengvinimas – privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Nedirbantys gyventojai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais, PSD yra draudžiami valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad šiems žmonėms nereikia mokėti PSD įmokos,

Gydytoja įspėja: perštėjimas ir ašarojimas gali būti ne akių nuovargio, o pavojingesnės būklės požymiai

Žiemiški orai ir minusinė temperatūra didina ne tik peršalimo ligų riziką, bet ir tikimybę susidurti su akių problemomis. Šaltis ir vėjas lauke, šildymo įrenginių išsausintas patalpų oras, ryškus dirbtinis apšvietimas, taip pat ir nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterių ekranus lemia, kad akys sausėja ir atsiranda perštėjimas, paraudimas, neryškus matymas. Gydytojų teigimu, svarbu nenumoti į simptomus ranka, nes jie yra būdingi ne tik laikinam akių nuovargiui, bet ir sausų akių sindromui, kuris negydomas gali sutrikdyti regėjimą. „Sausų akių sindromas nėra paprastas akių

Kodėl paukščiai nešioja žiedus?

Paukščių ekologija ir elgesys tiriami įvairiais metodais. Vienas jų, ypač dažnai ir plačiai naudojamas visame pasaulyje – žiedavimas. Žiedavimu išaiškinami paukščių migracijų maršrutai, žiemojimo vietos, amžiaus trukmė, žuvimo priežastys, gausumo tendencijos ir daugybė kitų paukščių ekologijos ir elgesio klausimų. Šiuo metodu vykdoma ir jūrinių erelių stebėsena. Jūriniai ereliai buvo stebimi ir Blinstrubiškių miške, kur ekosistemai išsaugoti įsteigtas biosferos poligonas. Visa ši saugoma teritorija priskirta „Natura 2000“ tinklui, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbi teritorija, kurios didžiausia vertybė čia perinčios jūrinių

Taip pat skaitykite