Registrų centras pataria, kaip individualioms įmonėms pateikti finansines ataskaitas

Vis daugiau verslų, nukentėjusių nuo koronaviruso, pasinaudoja valstybės teikiama parama. Vienas iš reikalavimų individualioms įmonėms (IĮ), siekiančioms gauti negrąžintiną vienkartinę subsidiją, yra būti pateikus finansinę ataskaitą už 2019 metus.

Siekdamas palengvinti  finansinių ataskaitų teikimą individualioms įmonėms, kurios iki tol galbūt ne visuomet tai darė, Registrų centras pateikia trumpą instrukciją, kaip nesunkiai tai padaryti elektroninėje erdvėje.

Finansinių ataskaitų rinkiniai pildomi elektroniniu būdu prisijungus prie Registrų centro elektroninių paslaugų sistemos. Finansines ataskaitas pildyti ir teikti gali individualios įmonės vadovas arba atstovas, kuriam yra išduotas įgaliojimas elektroniniu būdu teikti finansinių ataskaitų rinkinius. Daugiau apie įgaliojimų išdavimą galima sužinoti čia.

Prisijungus prie elektroninės sistemos reikia pasirinkti atstovaujamą juridinį asmenį (šiuo atveju IĮ), kurios finansinių ataskaitų rinkinys bus teikiamas. Pasirinkus meniu punktą „Naujas finansinių ataskaitų rinkinys“, pasirinkimo lange reikia nurodyti šiuos duomenis:

– ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos datas (pvz., 2019-01-01 ir 2019-12-31);

– finansinių ataskaitų tipą (pasirenkant iš sąrašo – metinės finansinės ataskaitos);

– juridinio asmens veiklos kategoriją (pasirenkant iš sąrašo – IĮ, ūkinės bendrijos);

– tikslumą (pasirenkant iš sąrašo: 1 (vienetais), jei finansinių ataskaitų duomenys pateikiami eurais arba 1000 (tūkstančiais), jei finansinių ataskaitų duomenys pateikiami 1000 (tūkstančiais) eurų).

Užpildžius finansinės ataskaitos el. rinkinio formą pridedamuose dokumentuose reikia įkelti aiškinamojo rašto PDF formato bylą.

Pateikus finansinę ataskaitą, ją pateikęs asmuo nurodytu el. pašto adresu nedelsiant gauna patvirtinimą, kad ataskaita yra pateikta.

Išsamesnę informaciją apie finansinių ataskaitų pildymą ir teikimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje www.registrucentras.lt/FA patalpintame vartotojo vadove.

Juridinių asmenų registre šiuo metu yra per 34 tūkst. individualių įmonių, finansines ataskaitas už 2019 metus yra pateikę mažiau nei 1 tūkst. individualių įmonių.

 

VMI informuoja apie nepateiktas finansines ataskaitas

VMI duomenimis, paraiškas neatlygintinai subsidijai gauti jau yra pateikusios 16,5 tūkst. įmonių. Šiuo metu 8,5 tūkst. įmonių subsidija yra paskirta, viso – 17,8 mln. eurų.

1,7 tūkst. įmonių, kurios kreipėsi subsidijos, nėra pateikusios finansinės metinės ataskaitos už 2019 metus. Apie tai įmonės yra informuojamos asmeniškai, per Mano VMI. Pateikusios minėtus dokumentus įmonės vėl gali teikti paraišką ir pretenduoti į vienkartinę negrąžintiną subsidiją.

Subsidijas gali gauti įmonės, kurių vidutinė mėnesio apyvarta numatytu laikotarpiu krito ne mažiau kaip 30 proc., o jei įmonė įkurta nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., jos pagrindinė veikla įtraukta į ribojamų EVRK veiklų sąrašą. Norėdama gauti subsidiją, įmonė turi atitikti visus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nustatytus ir su Europos Komisija suderintus kriterijus. Standartizuotos formos paraiška skirti subsidiją, kurioje reikia nurodyti tik galiojančią įmonės sąskaitą, pateikiama per Mano VMI.                                           

RC atstovas spaudai Mindaugas Samkus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

bibliotekose

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. „Europos šeimoje“ Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite