Regionuose trūksta kvalifikuotų vaistininkų

Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigia, kad šiuo metu rinkoje trūksta 145-ių vaistininkų.

Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) skelbia, kad šiuo metu rinkoje trūksta 145 vaistininkų.

LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad ypatingai vaistininkų trūksta mažesniuose šalies regionuose, kur šiuo metu dar darbuojasi ir nemažai farmakotechnikų.

„Apie vaistininkų trūkumą Lietuvoje kalbame jau seniai. Problemos rimtumą atskleidžia tai, kad per vienerius metus vaistininkų trūkumas išaugo dvigubai – pernai vaistinės nuolat ieškojo 30-40 vaistininkų, o šiuo metu darbą vien mūsų asociacijos narių vaistinėse galėtų surasti – 83 kvalifikuoti vaistininkai“, – sako ji.

Vyriausybė rugpjūčio mėnesį vaistininko profesiją pasiūlė įtraukti į nutarimu tvirtinamą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašą.

Naujausiais Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, šiuo metu vaistininko darbo ieško ir tam reikiamą licenciją turi tik 12 asmenų, kai laisvų darbo vietų vaistininko pozicijai užimti užregistruota 145.

„Šiuo metu vaistininko darbo ieško 60 asmenų. Problema yra tai, kad tik 21 asmuo, užsiregistravęs UT, turi licenciją šiam darbui, o iš jų vos 12 pageidautų įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją. Kiti 39 asmenys, norintys tapti vaistininkais, net neturi šiam darbui reikalingos licencijos – norinčių yra daugiau, bet jų kvalifikacija nepakankama. Nepaisant to, net ir visi pretenduojantys dirbti vaistininkais nepatenkintų realaus rinkos poreikio, kuris kasdien tik auga“, – teigia UT direktorė Inga Balnanosienė.

Kol trūksta vaistininkų

Jau rugsėjo mėnesį Vainuto vaistinės farmakotechnikė Sonata Marmienė savo laiške Seimo nariui rašė: Vainuto vaistinėje dirbu jau 26 metai. Miestelyje veikia ambulatorija, turime jauną gydytoją, kuris aptarnauja apie 1500 pacientų. Vaistinėje, kurioje aš dirbu, lankosi Vainuto miestelio ir dar 6 Vainuto seniūnijos kaimų gyventojai: Bikavėnų, Gorainių, Girininkų, Galnės km., Kivylių km. ir Balčių km. Didžioji dalis jų yra garbaus amžiaus, neturintys fizinių jėgų nuvykti į kitų miestų vaistines. 

O nuo kitų metų sausio 1 d. ši vaistinė bus uždaryta, nes įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams šalia manęs darbo metu vaistinėje privalės būti ir vaistininkas, prižiūrintis mano darbą. (Visas laiškas – spauskite nuorodą.)

Nuo kitų metų sausio pirmosios, uždraudus farmakotechnikams dirbti, juos nuotoliniu būdu prižiūrint vaistininkams, prognozuojama, kad darbuotojų stygius išaugs dar keliskart. Dėl šios priežasties daliai šalies vaistinių gali tekti užsidaryti.

„Vietoje to, kad būtų ieškoma sprendimų, kaip išgelbėti šalies vaistines ir užtikrinti pacientams vaistų bei farmacinių paslaugų prieinamumą, elgiamasi priešingai. Nuo Naujųjų įsigalios Farmacijos įstatymo nuostata, kuri numato, kad vaistinėje visą darbo dieną fiziškai turi būti bent vienas vaistininkas. Tai reiškia, kad mažosios vaistinės, kuriose iki šiol dirbo tik nuotoliniu būdu vaistininko prižiūrimas farmakotechnikas, susidurs su išlikimo klausimu, o skirtumas tarp vaistininkų paklausos ir pasiūlos dar labiau išaugs“, – aiškina K. Nemaniūtė-Gagė.

Pasak jos, pakaktų išlaikyti esamą tvarką – kad vaistinėje besidarbuojantis farmakotechnikas nuotoliniu būdu būtų prižiūrimas vaistininko, kaip tai daroma ir kitose ES šalyse, pvz. Danijoje. Tai ypač aktualu kovojant su pandemija, kuri parodė, kad darbai vyksta ir nuotoliniu būdu, o fizinį kontaktą naudinga apriboti visais įmanomais būdais.

Ar vaistininkų teks vežtis iš užsienio?

Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, vaistinės jau ieško galimybių paprastesniam vaistininkų iš trečiųjų šalių įdarbinimui, nes Lietuvoje kvalifikuotų vaistininkų tiesiog nebepakanka.

„Paskutinis šiaudas, kurio griebiasi vaistinės, yra Vyriausybės nutarimu vaistininkus įtraukti į profesijų, kurių atstovų Lietuvoje trūksta, sąrašą.

Tai padarius bus kur kas paprasčiau įdarbinti šios srities specialistus iš užsienio ir išvengti bauginančio scenarijaus, kuriame šalies gyventojai koronaviruso pandemijos ir karantino laikotarpiu lieka be pagalbos“, – akcentuoja ji.

Taip pat vaistinės žvalgosi darbuotojų ir iš ES šalių, tokiu atveju šiems žmonėms įdarbinimo procedūros daug lengvesnės. Kristina Nemaniūtė-Gagė pasidžiaugė, kad jau yra sėkmingai įdarbintų iš Lenkijos ir patirtis rodo, kad galima net sudėtingą lietuvių kalbą išmokti per keletą mėnesių.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, vaistininko licenciją turi 3438 vaistininkų, tačiau net 705  dirba ne vaistinėse. Šie specialistai dirba Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Valstybinėje ligonių kasoje, ligoninės vaistinėse, universitetuose, vaistų gamintojų atstovybėse ir kt. Tai normali praktika, nes vaistininkai ruošiami ne tik dirbti vaistininkais, o ir platesnei farmacinei veiklai, tuo tarpu farmakotechnikai rengiami konkrečiai darbui vaistinėse.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Darbas sau – vis dažnesnis lietuvių pasirinkimas. Kalbamės su verslininku Dariumi

Darbas gyvenime užima labai svarbią vietą, kadangi kasdien bent jau 8 valandas, o kartais ir daugiau praleidžiame atlikdami tam tikrus procesus. Natūralu, jog norisi rasti tokį darbą, kuris ne tik finansiškai, tačiau ir moraliai patenkintų lūkesčius. Apie tai kalbamės su sąskaita123.lt idėjos generatoriumi Dariumi, kuris kasdien susiduria su dirbti sau pradedančiais žmonėmis. Kodėl lietuviai vis dažniau renkasi darbą sau? Žinoma, kiekvienas žmogus atsakytų vis kitaip ir tai yra visiškai natūralu. Tačiau mano aplinkoje dažniausiai darbą sau sąlygojo noras dirbti laisvesnėmis

Nauji ribojimai dėl plintančio COVID-19. Suvaržymų bus didelių

Rugpjūčio 4 d. posėdžiavusi Vyriausybė apsisprendė griežtinti reikalavimus, susijusius su vėl sparčiai plintančiu COVID-19. Vieni reikalavimai jau įsigalios kitą savaitę, kiti suplanuoti nuo rugsėjo 13 d. Duota laiko apsispręsti prieš skiepus nusiteikusiems ar skiepijimąsi atidėliojantiems gyventojams.   Trečiadienį Vyriausybė sutarė dėl galimybių paso prievolės norint naudotis įvairiomis veiklomis, o šį sprendimą priims kitą savaitę. Be galimybių paso netrukus nebus galima naudotis veiklomis ar paslaugomis uždarose erdvėse, išskyrus numatytas išimtis: nebūtų galimybės eiti į teatrą, į kino teatrą, netrukus be galimybių

Šilutės ligoninėje draudžiamas pacientų lankymas

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Šilutės rajone bei siekiant išvengti naujų COVID-19 ligos užsikrėtimo atvejų, nuo rugpjūčio 4 d. Šilutės ligoninėje draudžiama lankyti pacientus.   Pacientų lankymas draudžiamas, išskyrus gydančio gydytojo leidimu terminalės sveikatos būklės pacientų (kraštutinai sunkios) ir pacientų iki 14 metų lankymą. Rugpjūčio 3 d. duomenimis, per parą Šilutės rajone užregistruoti 7 nauji COVID-19 ligos atvejai. Iš viso šiuo metu rajone serga 58 asmenys.  Daugiau apie epidemiologinę situaciją šalyje: https://koronastop.lrv.lt/lt/statistika-lietuvoje Šilutės ligoninės inf.

Lietuviai per metus išgeria milijonus butelių giros

Lietuvių taip mėgstamą girą galima pavadinti vienu seniausių bei brandžiausias tradicijas turinčių nacionalinių gėrimų. Savo populiarumo gira neprarado iki šiol – vien pernai lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ iš viso pardavė virš 4 milijonų pastarosios butelių bei skardinių. Sustatę juos šalia vienas kito, turėtume atstumą nuo Vilniaus iki Klaipėdos… Geriausia – natūralus saldumas Tiems, kurie rūpinasi savo mityba ir nori šiuo gėrimu vasara gaivintis kuo dažniau, „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė primena apie giros naudą organizmui. Ją užtikrinti, pasak

Taip pat skaitykite