Regionuose trūksta kvalifikuotų vaistininkų

Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigia, kad šiuo metu rinkoje trūksta 145-ių vaistininkų.

Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) skelbia, kad šiuo metu rinkoje trūksta 145 vaistininkų.

LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad ypatingai vaistininkų trūksta mažesniuose šalies regionuose, kur šiuo metu dar darbuojasi ir nemažai farmakotechnikų.

„Apie vaistininkų trūkumą Lietuvoje kalbame jau seniai. Problemos rimtumą atskleidžia tai, kad per vienerius metus vaistininkų trūkumas išaugo dvigubai – pernai vaistinės nuolat ieškojo 30-40 vaistininkų, o šiuo metu darbą vien mūsų asociacijos narių vaistinėse galėtų surasti – 83 kvalifikuoti vaistininkai“, – sako ji.

Vyriausybė rugpjūčio mėnesį vaistininko profesiją pasiūlė įtraukti į nutarimu tvirtinamą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašą.

Naujausiais Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, šiuo metu vaistininko darbo ieško ir tam reikiamą licenciją turi tik 12 asmenų, kai laisvų darbo vietų vaistininko pozicijai užimti užregistruota 145.

„Šiuo metu vaistininko darbo ieško 60 asmenų. Problema yra tai, kad tik 21 asmuo, užsiregistravęs UT, turi licenciją šiam darbui, o iš jų vos 12 pageidautų įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją. Kiti 39 asmenys, norintys tapti vaistininkais, net neturi šiam darbui reikalingos licencijos – norinčių yra daugiau, bet jų kvalifikacija nepakankama. Nepaisant to, net ir visi pretenduojantys dirbti vaistininkais nepatenkintų realaus rinkos poreikio, kuris kasdien tik auga“, – teigia UT direktorė Inga Balnanosienė.

Kol trūksta vaistininkų

Jau rugsėjo mėnesį Vainuto vaistinės farmakotechnikė Sonata Marmienė savo laiške Seimo nariui rašė: Vainuto vaistinėje dirbu jau 26 metai. Miestelyje veikia ambulatorija, turime jauną gydytoją, kuris aptarnauja apie 1500 pacientų. Vaistinėje, kurioje aš dirbu, lankosi Vainuto miestelio ir dar 6 Vainuto seniūnijos kaimų gyventojai: Bikavėnų, Gorainių, Girininkų, Galnės km., Kivylių km. ir Balčių km. Didžioji dalis jų yra garbaus amžiaus, neturintys fizinių jėgų nuvykti į kitų miestų vaistines. 

O nuo kitų metų sausio 1 d. ši vaistinė bus uždaryta, nes įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams šalia manęs darbo metu vaistinėje privalės būti ir vaistininkas, prižiūrintis mano darbą. (Visas laiškas – spauskite nuorodą.)

Nuo kitų metų sausio pirmosios, uždraudus farmakotechnikams dirbti, juos nuotoliniu būdu prižiūrint vaistininkams, prognozuojama, kad darbuotojų stygius išaugs dar keliskart. Dėl šios priežasties daliai šalies vaistinių gali tekti užsidaryti.

„Vietoje to, kad būtų ieškoma sprendimų, kaip išgelbėti šalies vaistines ir užtikrinti pacientams vaistų bei farmacinių paslaugų prieinamumą, elgiamasi priešingai. Nuo Naujųjų įsigalios Farmacijos įstatymo nuostata, kuri numato, kad vaistinėje visą darbo dieną fiziškai turi būti bent vienas vaistininkas. Tai reiškia, kad mažosios vaistinės, kuriose iki šiol dirbo tik nuotoliniu būdu vaistininko prižiūrimas farmakotechnikas, susidurs su išlikimo klausimu, o skirtumas tarp vaistininkų paklausos ir pasiūlos dar labiau išaugs“, – aiškina K. Nemaniūtė-Gagė.

Pasak jos, pakaktų išlaikyti esamą tvarką – kad vaistinėje besidarbuojantis farmakotechnikas nuotoliniu būdu būtų prižiūrimas vaistininko, kaip tai daroma ir kitose ES šalyse, pvz. Danijoje. Tai ypač aktualu kovojant su pandemija, kuri parodė, kad darbai vyksta ir nuotoliniu būdu, o fizinį kontaktą naudinga apriboti visais įmanomais būdais.

Ar vaistininkų teks vežtis iš užsienio?

Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, vaistinės jau ieško galimybių paprastesniam vaistininkų iš trečiųjų šalių įdarbinimui, nes Lietuvoje kvalifikuotų vaistininkų tiesiog nebepakanka.

„Paskutinis šiaudas, kurio griebiasi vaistinės, yra Vyriausybės nutarimu vaistininkus įtraukti į profesijų, kurių atstovų Lietuvoje trūksta, sąrašą.

Tai padarius bus kur kas paprasčiau įdarbinti šios srities specialistus iš užsienio ir išvengti bauginančio scenarijaus, kuriame šalies gyventojai koronaviruso pandemijos ir karantino laikotarpiu lieka be pagalbos“, – akcentuoja ji.

Taip pat vaistinės žvalgosi darbuotojų ir iš ES šalių, tokiu atveju šiems žmonėms įdarbinimo procedūros daug lengvesnės. Kristina Nemaniūtė-Gagė pasidžiaugė, kad jau yra sėkmingai įdarbintų iš Lenkijos ir patirtis rodo, kad galima net sudėtingą lietuvių kalbą išmokti per keletą mėnesių.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, vaistininko licenciją turi 3438 vaistininkų, tačiau net 705  dirba ne vaistinėse. Šie specialistai dirba Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Valstybinėje ligonių kasoje, ligoninės vaistinėse, universitetuose, vaistų gamintojų atstovybėse ir kt. Tai normali praktika, nes vaistininkai ruošiami ne tik dirbti vaistininkais, o ir platesnei farmacinei veiklai, tuo tarpu farmakotechnikai rengiami konkrečiai darbui vaistinėse.

Hits: 139

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite