Mokestinė politika, kurią vykdo Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kartu su Valdemaro Tomaševskio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–krikščioniškų šeimų sąjunga, gali atsiliepti ne tik šalies žemdirbiams, kurie jau protestuoja „Žaliųjų kryžių“ akcija.

Naujų mokesčių poveikį pajus ir regionų verslininkai, taip pat jaunos šeimos, nes valdžios užmojai įvesti naują Finansų rinkos dalyvių mokestį pabrangins paskolas verslo plėtrai ir būstui. Mat bankų aktyvai, kuriuos užsimota apmokestinti, yra ne kas kita, kaip visų žmonių ir verslo paskolos.

Todėl skaudės ne bankams, o paprastiems žmonėms. Tačiau valdantieji negirdi nei ekonomikos  ekspertų, nei teisininkų, nei Lietuvos banko ar kaimyninės Lenkijos perspėjimų, kad toks mokestis mažins kreditavimo prieinamumą ir didins kreditavimo kainą.

Maža to, ignoruojamos ne tik Lietuvos, bet ir europinės finansų priežiūros institucijos, pvz., Europos centrinis bankas, – su kuriomis privalu derinti visus mokestinius įstatymus.

Buldozeriu stumiami mokesčiai neramina ir regionų žmones.

Pasak Panevėžio ir Šiaulių verslininkų, neseniai aptarusių skolinimosi alternatyvas, jau dabar regionų verslininkams nėra paprasta pasiskolinti, tačiau jeigu dėl neatsakingų valdžios veiksmų paskolos dar pabrangs – verslo plėtra ar juolab inovacijos rajonuose taps neįmanomos.

Nuo 1960-ųjų Panevėžyje veikiančios metalo apdirbimo įmonės UAB „Metalistas“, kurioje dirba per 160 darbuotojų, vadovas ir Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Mantas Gudas stebisi tokiu valdžios trumparegiškumu ir tikina, kad regionų verslininkai, kaip, beje, ir ūkininkai, neįsivaizduoja nei verslo pradžios, nei plėtros be bankų paskolų.

„Norėtųsi su valdžia tartis, o ne statyti kryžius, bet jeigu ir toliau taip negirdės žmonių,   neatmestina, kad šalia žemdirbių žaliųjų kryžių kils ir verslininkų kryžiai. Mes iš valdžios nieko neprašome – tik netrukdyti dirbti. Be valdžios pagalbos, galima išsiversti, o be banko paskolos,  niekaip“, – tikina Panevėžio verslininkas.

Regionų verslininkai sako, kad tokie, su niekuo nederinti, valdžios užmojai – pasityčiojimas iš  aktyviausių ir iniciatyviausių krašto žmonių.

Tyrimų duomenimis, paskolos verslo plėtrai  į bankus kreipiasi apie 66 proc. regioninių šalies įmonių. Įvedus naują mokestį paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) įspėjo, kad Seime svarstomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins ir būsto paskolas, turės įtakos daugybės šeimų gyvenimui.

Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai kas antras gyvenamasis būstas yra įsigyjamas su banko paskola.

Bankai jau nebegalėtų suteikti žmonėms būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar. Analitikai prognozuoja, kad dėl neatsakingo valdžios sprendimo būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–3,2 proc. Šis pokytis būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant atsakingą sprendimą.

Dėl išaugusios palūkanų naštos būstas su paskola pirkėjui atsieitų keliolika tūkstančių eurų brangiau nei dabar. Pavyzdžiui, už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti mokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau. Tad tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.

„Kai įstatymo iniciatoriai viešai pripažįsta nesuprantantys, ką siūlo apmokestinti, nes neskiria bankų aktyvų nuo pasyvų, tokio finansinio neraštingumo pasekmės gali būti labai liūdnos visiems šalies žmonėms. Nes iš tikrųjų siūloma apmokestinti paskolas žmonėms ir verslui. O tai reiškia, kad mažiau šeimų galės pasinaudoti paskolomis būstui įsigyti ar verslui plėtoti, nes valdantieji padidins paskolų palūkanas. Tą rodo ne tik mūsų skaičiavimai – turime aiškų atsakymą iš Lenkijos: paskolų ten jau išduodama mažiau, palūkanos kyla, užsienio kapitalo bankai traukiasi“, – akcentuoja LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Prieš trejus metus kaimyninėje Lenkijoje su dideliu entuziazmu įvestas bankų mokestis atsiliepė visų šalies gyventojų gerovei. Lietuvoje viešėjęs lenkų ekonomistas, Lenkijos bankų asociacijos ekonominio reguliavimo skyriaus vadovas dr. Mariusz Zygierewicz pristatė Lenkijoje 2016-aisiais įvesto bankų mokesčio ilgalaikio poveikio analizę ir įspėjo tokį mokestį planuojančią Lietuvą apie galimas jo pasekmes.

Anot eksperto, per praėjusius trejus metus Lenkijoje paskolų palūkanos išaugo. Mokesčio našta palietė ne tik besiskolinančias jaunas šeimas ir verslus, bet netgi taupančius indėlininkus. Šiems už indėlius gaunamos palūkanos sumažėjo nuo 1,5 proc. iki 1,1 proc.

Dr. M. Zygierewicz atkreipė dėmesį, kad Lenkijos žmonėms tampa vis sunkiau gauti paskolas, ypač – būstui įsigyti ir verslui plėtoti. Paskolų marža augo nuo 2,24 proc. 2015 metais iki 2,68 proc. 2017 metais. Būsto paskolų zlotais palūkanos šalyje šiuo metu siekia 4,3 proc., kai palūkanos Lietuvoje 2,38 proc. Įvedus mokestį, paskolų portfelis nustojo augti, padaugėjo ekonomikai nenaudingų paskolų, taip pat augo valstybės obligacijų dalis – bankai noriau pradėjo skolinti valstybei nei žmonėms.

Kotryna Kniežaitė

Užsak. Nr. 2019/39.

Daugiau: verslo paskolos