Regionų verslininkai kyla prieš neatsakingą mokestinę politiką

Mokestinė politika, kurią vykdo Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kartu su Valdemaro Tomaševskio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–krikščioniškų šeimų sąjunga, gali atsiliepti ne tik šalies žemdirbiams, kurie jau protestuoja „Žaliųjų kryžių“ akcija.

Naujų mokesčių poveikį pajus ir regionų verslininkai, taip pat jaunos šeimos, nes valdžios užmojai įvesti naują Finansų rinkos dalyvių mokestį pabrangins paskolas verslo plėtrai ir būstui. Mat bankų aktyvai, kuriuos užsimota apmokestinti, yra ne kas kita, kaip visų žmonių ir verslo paskolos.

Todėl skaudės ne bankams, o paprastiems žmonėms. Tačiau valdantieji negirdi nei ekonomikos  ekspertų, nei teisininkų, nei Lietuvos banko ar kaimyninės Lenkijos perspėjimų, kad toks mokestis mažins kreditavimo prieinamumą ir didins kreditavimo kainą.

Maža to, ignoruojamos ne tik Lietuvos, bet ir europinės finansų priežiūros institucijos, pvz., Europos centrinis bankas, – su kuriomis privalu derinti visus mokestinius įstatymus.

Buldozeriu stumiami mokesčiai neramina ir regionų žmones.

Pasak Panevėžio ir Šiaulių verslininkų, neseniai aptarusių skolinimosi alternatyvas, jau dabar regionų verslininkams nėra paprasta pasiskolinti, tačiau jeigu dėl neatsakingų valdžios veiksmų paskolos dar pabrangs – verslo plėtra ar juolab inovacijos rajonuose taps neįmanomos.

Nuo 1960-ųjų Panevėžyje veikiančios metalo apdirbimo įmonės UAB „Metalistas“, kurioje dirba per 160 darbuotojų, vadovas ir Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Mantas Gudas stebisi tokiu valdžios trumparegiškumu ir tikina, kad regionų verslininkai, kaip, beje, ir ūkininkai, neįsivaizduoja nei verslo pradžios, nei plėtros be bankų paskolų.

„Norėtųsi su valdžia tartis, o ne statyti kryžius, bet jeigu ir toliau taip negirdės žmonių,   neatmestina, kad šalia žemdirbių žaliųjų kryžių kils ir verslininkų kryžiai. Mes iš valdžios nieko neprašome – tik netrukdyti dirbti. Be valdžios pagalbos, galima išsiversti, o be banko paskolos,  niekaip“, – tikina Panevėžio verslininkas.

Regionų verslininkai sako, kad tokie, su niekuo nederinti, valdžios užmojai – pasityčiojimas iš  aktyviausių ir iniciatyviausių krašto žmonių.

Tyrimų duomenimis, paskolos verslo plėtrai  į bankus kreipiasi apie 66 proc. regioninių šalies įmonių. Įvedus naują mokestį paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) įspėjo, kad Seime svarstomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins ir būsto paskolas, turės įtakos daugybės šeimų gyvenimui.

Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai kas antras gyvenamasis būstas yra įsigyjamas su banko paskola.

Bankai jau nebegalėtų suteikti žmonėms būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar. Analitikai prognozuoja, kad dėl neatsakingo valdžios sprendimo būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–3,2 proc. Šis pokytis būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant atsakingą sprendimą.

Dėl išaugusios palūkanų naštos būstas su paskola pirkėjui atsieitų keliolika tūkstančių eurų brangiau nei dabar. Pavyzdžiui, už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti mokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau. Tad tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.

„Kai įstatymo iniciatoriai viešai pripažįsta nesuprantantys, ką siūlo apmokestinti, nes neskiria bankų aktyvų nuo pasyvų, tokio finansinio neraštingumo pasekmės gali būti labai liūdnos visiems šalies žmonėms. Nes iš tikrųjų siūloma apmokestinti paskolas žmonėms ir verslui. O tai reiškia, kad mažiau šeimų galės pasinaudoti paskolomis būstui įsigyti ar verslui plėtoti, nes valdantieji padidins paskolų palūkanas. Tą rodo ne tik mūsų skaičiavimai – turime aiškų atsakymą iš Lenkijos: paskolų ten jau išduodama mažiau, palūkanos kyla, užsienio kapitalo bankai traukiasi“, – akcentuoja LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Prieš trejus metus kaimyninėje Lenkijoje su dideliu entuziazmu įvestas bankų mokestis atsiliepė visų šalies gyventojų gerovei. Lietuvoje viešėjęs lenkų ekonomistas, Lenkijos bankų asociacijos ekonominio reguliavimo skyriaus vadovas dr. Mariusz Zygierewicz pristatė Lenkijoje 2016-aisiais įvesto bankų mokesčio ilgalaikio poveikio analizę ir įspėjo tokį mokestį planuojančią Lietuvą apie galimas jo pasekmes.

Anot eksperto, per praėjusius trejus metus Lenkijoje paskolų palūkanos išaugo. Mokesčio našta palietė ne tik besiskolinančias jaunas šeimas ir verslus, bet netgi taupančius indėlininkus. Šiems už indėlius gaunamos palūkanos sumažėjo nuo 1,5 proc. iki 1,1 proc.

Dr. M. Zygierewicz atkreipė dėmesį, kad Lenkijos žmonėms tampa vis sunkiau gauti paskolas, ypač – būstui įsigyti ir verslui plėtoti. Paskolų marža augo nuo 2,24 proc. 2015 metais iki 2,68 proc. 2017 metais. Būsto paskolų zlotais palūkanos šalyje šiuo metu siekia 4,3 proc., kai palūkanos Lietuvoje 2,38 proc. Įvedus mokestį, paskolų portfelis nustojo augti, padaugėjo ekonomikai nenaudingų paskolų, taip pat augo valstybės obligacijų dalis – bankai noriau pradėjo skolinti valstybei nei žmonėms.

Kotryna Kniežaitė

Užsak. Nr. 2019/39.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite