Regionų verslininkai kyla prieš neatsakingą mokestinę politiką

Mokestinė politika, kurią vykdo Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kartu su Valdemaro Tomaševskio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–krikščioniškų šeimų sąjunga, gali atsiliepti ne tik šalies žemdirbiams, kurie jau protestuoja „Žaliųjų kryžių“ akcija.

Naujų mokesčių poveikį pajus ir regionų verslininkai, taip pat jaunos šeimos, nes valdžios užmojai įvesti naują Finansų rinkos dalyvių mokestį pabrangins paskolas verslo plėtrai ir būstui. Mat bankų aktyvai, kuriuos užsimota apmokestinti, yra ne kas kita, kaip visų žmonių ir verslo paskolos.

Todėl skaudės ne bankams, o paprastiems žmonėms. Tačiau valdantieji negirdi nei ekonomikos  ekspertų, nei teisininkų, nei Lietuvos banko ar kaimyninės Lenkijos perspėjimų, kad toks mokestis mažins kreditavimo prieinamumą ir didins kreditavimo kainą.

Maža to, ignoruojamos ne tik Lietuvos, bet ir europinės finansų priežiūros institucijos, pvz., Europos centrinis bankas, – su kuriomis privalu derinti visus mokestinius įstatymus.

Buldozeriu stumiami mokesčiai neramina ir regionų žmones.

Pasak Panevėžio ir Šiaulių verslininkų, neseniai aptarusių skolinimosi alternatyvas, jau dabar regionų verslininkams nėra paprasta pasiskolinti, tačiau jeigu dėl neatsakingų valdžios veiksmų paskolos dar pabrangs – verslo plėtra ar juolab inovacijos rajonuose taps neįmanomos.

Nuo 1960-ųjų Panevėžyje veikiančios metalo apdirbimo įmonės UAB „Metalistas“, kurioje dirba per 160 darbuotojų, vadovas ir Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Mantas Gudas stebisi tokiu valdžios trumparegiškumu ir tikina, kad regionų verslininkai, kaip, beje, ir ūkininkai, neįsivaizduoja nei verslo pradžios, nei plėtros be bankų paskolų.

„Norėtųsi su valdžia tartis, o ne statyti kryžius, bet jeigu ir toliau taip negirdės žmonių,   neatmestina, kad šalia žemdirbių žaliųjų kryžių kils ir verslininkų kryžiai. Mes iš valdžios nieko neprašome – tik netrukdyti dirbti. Be valdžios pagalbos, galima išsiversti, o be banko paskolos,  niekaip“, – tikina Panevėžio verslininkas.

Regionų verslininkai sako, kad tokie, su niekuo nederinti, valdžios užmojai – pasityčiojimas iš  aktyviausių ir iniciatyviausių krašto žmonių.

Tyrimų duomenimis, paskolos verslo plėtrai  į bankus kreipiasi apie 66 proc. regioninių šalies įmonių. Įvedus naują mokestį paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) įspėjo, kad Seime svarstomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins ir būsto paskolas, turės įtakos daugybės šeimų gyvenimui.

Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai kas antras gyvenamasis būstas yra įsigyjamas su banko paskola.

Bankai jau nebegalėtų suteikti žmonėms būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar. Analitikai prognozuoja, kad dėl neatsakingo valdžios sprendimo būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–3,2 proc. Šis pokytis būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant atsakingą sprendimą.

Dėl išaugusios palūkanų naštos būstas su paskola pirkėjui atsieitų keliolika tūkstančių eurų brangiau nei dabar. Pavyzdžiui, už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti mokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau. Tad tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.

„Kai įstatymo iniciatoriai viešai pripažįsta nesuprantantys, ką siūlo apmokestinti, nes neskiria bankų aktyvų nuo pasyvų, tokio finansinio neraštingumo pasekmės gali būti labai liūdnos visiems šalies žmonėms. Nes iš tikrųjų siūloma apmokestinti paskolas žmonėms ir verslui. O tai reiškia, kad mažiau šeimų galės pasinaudoti paskolomis būstui įsigyti ar verslui plėtoti, nes valdantieji padidins paskolų palūkanas. Tą rodo ne tik mūsų skaičiavimai – turime aiškų atsakymą iš Lenkijos: paskolų ten jau išduodama mažiau, palūkanos kyla, užsienio kapitalo bankai traukiasi“, – akcentuoja LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Prieš trejus metus kaimyninėje Lenkijoje su dideliu entuziazmu įvestas bankų mokestis atsiliepė visų šalies gyventojų gerovei. Lietuvoje viešėjęs lenkų ekonomistas, Lenkijos bankų asociacijos ekonominio reguliavimo skyriaus vadovas dr. Mariusz Zygierewicz pristatė Lenkijoje 2016-aisiais įvesto bankų mokesčio ilgalaikio poveikio analizę ir įspėjo tokį mokestį planuojančią Lietuvą apie galimas jo pasekmes.

Anot eksperto, per praėjusius trejus metus Lenkijoje paskolų palūkanos išaugo. Mokesčio našta palietė ne tik besiskolinančias jaunas šeimas ir verslus, bet netgi taupančius indėlininkus. Šiems už indėlius gaunamos palūkanos sumažėjo nuo 1,5 proc. iki 1,1 proc.

Dr. M. Zygierewicz atkreipė dėmesį, kad Lenkijos žmonėms tampa vis sunkiau gauti paskolas, ypač – būstui įsigyti ir verslui plėtoti. Paskolų marža augo nuo 2,24 proc. 2015 metais iki 2,68 proc. 2017 metais. Būsto paskolų zlotais palūkanos šalyje šiuo metu siekia 4,3 proc., kai palūkanos Lietuvoje 2,38 proc. Įvedus mokestį, paskolų portfelis nustojo augti, padaugėjo ekonomikai nenaudingų paskolų, taip pat augo valstybės obligacijų dalis – bankai noriau pradėjo skolinti valstybei nei žmonėms.

Kotryna Kniežaitė

Užsak. Nr. 2019/39.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pieno perdirbėjai supirks visą pieną iš ūkininkų ir tikisi valstybės solidarumo

Siekdami užtikrinti nenutrūkstamą gyventojų aprūpinimą maisto produktais ir viso šalies pieno sektoriaus tvarumą, didieji šalies pieno perdirbėjai įsipareigoja supirkti visą vietos ūkininkų pagaminamą žaliavinį pieną. Jų nuomone, savo ruožtu valstybė, dėl objektyvių priežasčių mažėjant žaliavino pieno supirkimo kainoms, galėtų prisidėti prie pieno ūkių stiprinimo pasitelkdama jau išbandytą nuostolių kompensavimo mechanizmą. Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, dėl koronaviruso protrūkio pasaulyje visa pieno tiekimo grandinė patiria didžiulį spaudimą, tačiau neabejoja, kad asociacijos nariai savo sutartinius įsipareigojimus partneriams vykdys.

Prieš Velykas į Lietuvą plūsta ES standartų neatitinkantys kiaušiniai

Prieš Velykas Lietuvą užplūdus pigiems kiaušiniams iš ne ES šalių, ekspertai atkreipia pirkėjų dėmesį – šventėms galite parsinešti kiaušinių, kurie neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų. Todėl specialistai pataria skaityti užrašus, kuriais ženklinami kiaušiniai, – čia lengvai rasite ne tik kiaušinių kilmės šalį, bet ir kitą naudingą informaciją. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, pagrindinis rodiklis vertinant kiaušinio kokybę turėtų būti ant jo nurodytas kodas. Jis sudarytas iš skaičių ir raidžių derinio. Pirmasis skaičius šiame kode reiškia vištų dedeklių laikymo būdą. 0

Vyriausybė nutarė dviem savaitėms pratęsti karantiną

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad karantinas pratęsiamas iki balandžio 27 dienos, bei apsisprendė Velykų šventinį savaitgalį riboti gyventojų patekimą į visus šalies miestus. Sveikatos apsaugos ministras Vyriausybės posėdyje taip pat informavo, kad keičiama kaukių ir kitų veido apdangalų dėvėjimo tvarka. Pasak A. Verygos, nuo balandžio 10 dienos viešose vietose prisidengti nosį ir burną bus privaloma. „Nurodyta viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Tai yra veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones. Tai įsigaliotų nuo balandžio 10 dienos“, – Vyriausybės

Rekomendacijos, kaip sveikai maitintis karantino laikotarpiu

2020 m. balandžio 7 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) karantino metu kviečia gyventojus, ypač sergančius lėtinėmis ligomis ir turinčius viršsvorio, labiau pasirūpinti tinkama mityba. Eidami į parduotuvę žmonės turėtų iš anksto susiplanuoti būsimus pirkinius ir atidžiai rinktis prekių krepšelį. Lietuvos dietologų draugija (LDD) parengė rekomendacijas, padėsiančias palaikyti karantino metu sveiką mitybą. Pirma, patariama prieš perkant maisto produktus būtinai pasidaryti maisto produktų sąrašą. Tai padės sutrumpinti laiką, praleistą parduotuvėje ir sumažins riziką užsikrėsti koronavirusu. Gyventojų prašoma vengti vartoti alkoholinius gėrimus, nes