Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius gyvuoja jau 20 metų

Spalio 3-iąją Šilutės ligoninės konferencijų salėje medikų bendruomenė rinkosi pasveikinti Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus kolegų 20-mečio proga. Tądien nuo pirmos skyriaus įsikūrimo dienos jam vadovaujanti gydytoja Audronė Pikžirnienė papasakojo apie skyriaus veiklą, pasakojimą užbaigusi padėkojimu: „Sakoma, kad žmogus sukurtas gyventi ne vienas ir ne sau. Mes irgi būtume niekas, jei nebūtų ligoninėje jūsų, kolegų, kitų skyrių… Džiaugiamės, kad esame jums reikalingi, dėkojame už pagalbą, kurią jaučiame bendraudami su jumis“.

Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus medikai.

Prasmingi kolegų sveikinimai
„Mieli kolegos, nuoširdžiai sveikiname jus 20-mečio proga. Linkime geležinės sveikatos, olimpinės ištvermės, didelės profesinės sėkmės, kolektyvo darnos, šiltų tarpusavio santykių jūsų sunkiame ir atsakingame darbe. Tegu jus saugo dangaus ir žemės angelai“, – linkėjo kolegos iš Chirurgijos skyriaus.
„Brangūs reanimukai, tegul Jūsų svajos negrimzta į gyvenimo ūžiantį tvaną, teskrenda jos ten, kur medžiai ir debesys tirpsta, kur paukščiai ir vėjai gyvena“, – sukakties proga sveikino Traumatologijos skyriaus kolektyvas.
Šią iškilmingą dieną ligoninės bendruomenė pagerbė Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje dirbančius gydytojus, slaugytojas ir specialistus. Tądien visi linkėjo kolektyvui ištvermės, džiaugėsi jų darbu, maloniu bendravimu ir prašė toliau tęsti šią gražią draugystę. Kolegos pastebėjo, kad skyriuje jau 20 metų vadovaujančiai gydytojai A. Pikžirnienei padeda stiprus vyrų kolektyvas. Skyriaus vedėjai padėkota už ilgametį profesionalų darbą.
Prieš 20 metų…
1997-aisiais, prasidėjus pirmajam sveikatos apsaugos sistemos restruktūrizavimo etapui, Šilutės ligoninė buvo licencijuota, todėl privalėjo turėti ir antrinio lygio reanimaciją. Tuo metu vyr. gydytojas buvo A. Skikas, o jo pavaduotoju tapo V. Žvirblis, kurio pirmasis uždavinys buvo įsteigti šį skyrių.
Pirmomis dienomis skyriuje dirbo tik du gydytojai, netrukus kolektyvo gretas papildė gydytoja A. Pikžirnienė. „Tuo metu gavau kvietimą organizuoti Šilutės ligoninėje šio skyriaus steigimą. Prisimenu, ligoninėje veikė visi skyrių padaliniai, tačiau vietos Reanimacijos skyriui nebuvo“, –kalbėjo A. Pikžirnienė.
Skyriaus vedėja mena, kad tuometinis Terapijos skyrius buvo įsikūręs dabartiniame Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, kuris turėjo mažą intensyvios terapijos palatą. Joje nuolatos prie sunkesnio ligonio budėdavo medicinos seselė. Anot A. Pikžirnienės, tai buvo ideali vieta pradedamam kurti Reanimacijos skyriui. Žinoma, vienos palatos neužteko. Ankščiau Chirurgijos skyrius buvo pirmajame aukšte, kur šiuo metu veikia Fizioterapijos skyrius. Buvo vienintelė operacinė, kurioje įprastai dirbo anesteziologai, o priešais veikė intensyvaus sekimo palata su dirbtinio plaučių vėdinimo aparatu.
Skyrius išsidėstė per du aukštus: įsikūrė Chirurgijos ir Terapijos skyriaus palatose. Personalas buvo surinktas iš visų ligoninės skyrių. Anot A. Pikžirnienės, rengiamam Reanimacijos skyriui buvo naudojami ir labdaringai gauti, ir perkami darbui reikalingi aparatai. „Kiekvienoje palatoje turėjo būti deguonies balionai, kurie buvo kituose ligoninės skyriuose. Mūsų meistrai pritaikė kitokius reduktorius. Balionai buvo sunkūs, tad sugalvojome ratukus jiems gabenti. Nors skyriuje dar trūko aparatūros, bet jis jau veikė…“ – prisimena dabartinė skyriaus vedėja.
Po kelerių metų iškilmingai atidarytas dabartinis skyrius įsikūrė suremontuotame buvusiame tuometiniame Akušerijos patologijos skyriuje. Remontas kainavo apie 35 tūkst. litų, o moderni aparatūra ir įrenginiai atsiėjo per 450 tūkst. Lt, tad ligoninės skyrius galėjo lygiuotis į didžiųjų miestų ligonines.
„Konkurso būdu įsigyti japoniški, amerikietiški, šveicariški ir net iš Naujosios Zelandijos atgabenti reanimavimo aparatai yra ne prastesni nei Santariškių klinikose“, – 1999-aisiais „Pamario“ laikraščio korespondentei pasakojo tuometinis vyr. gydytojas A. Skikas.
Pirmasis gydytojas anesteziologas-reanimatologas
Reanimacijos skyriuje ilgiausiai dirbo nusipelnęs savo veikla gydytojas anesteziologas-reanimatologas Stasys Smailys, kuris šiais metais iškeliavo Anapilin. Tuometinėje Šilutės centrinėje ligoninėje dirbo nuo 1977-ųjų. Jis buvo plataus profilio anesteziologas, kuris teikdavo narkozę ir sudėtingų operacijų metu. Šis žmogus buvo vienintelis Šilutės ligoninės anesteziologas–reanimatologas iki pat 2004 metų. Anesteziologas savo darbą mylėjo labiau nei save. Gydytojai mena, kad jis dirbo tiek dieną, tiek naktį – ištisomis paromis.
Skyriaus įkūrėja
Skyriaus vedėja A. Pikžirnienė – rusniškė, 1983-aisiais baigusi Kauno medicinos institutą ir įgijusi reanimatologės specialybę, buvo paskirta dirbti į Panevėžio respublikinę ligoninę. Ten dirbo tejus metus, po kurių grįžo į gimtąjį kraštą. Nuo 1988-ųjų gydytoja dirba Šilutės ligoninėje, o nuo 1997 metų – Reanimacijos skyriaus vedėja.
„Man šis darbas patinka. Juk svarbiausia žmogui gyvenime yra du dalykai: šeima ir darbas. Sakoma, kad abiejų negali turėti vienu metu… Mat žmogus apdovanotas ir laimingas būti negali. Netiesa! Aš turiu abu šiuos dalykus: gerą šeimą ir mylimą darbą. Aš myliu savo profesiją, todėl nejaučiu, kad dirbu. Žinoma, visi pavargstame, tačiau šis darbas man teikia ir malonumo“, – atviravo A. Pikžirnienė.
Visa reikalinga įranga
Reanimacijos–intensyviosios terapijos skyriuje teikiama antrinio lygio reanimacinė intensyvios terapijos pagalba. Joje yra 6 funkcionuojančios lovos. Šilutės ligoninė turi įsigijusi visą medicininę įrangą, reikalingą širdies ir kraujagyslių ligų diagsnostikai ir gydymui.
Nuo 2005-ųjų gydant ūmų miokardo infarktą skyriuje atliekama trombolizės procedūra – į veną suleidžiama iš karto kraują skystinančio preparato, kuris ištirpina krešulį ir išgelbstima gyvybė. Pacientas dar kelias valandas stebimas Reanimacijos skyriuje, po to pervežamas koronarografijos procedūrai į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę. Kasmet vidutiniškai atliekama 20 trombolizių patyrusiems miokardo infarktą.
Iš visų Vakarų Lietuvoje esančių ligoninių kardioversijos (paprastai vadinama elektrošoku) atliekamos tik Šilutės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.

VšĮ Šilutės ligoninės visuomenės informavimo specialistė
Viktorija Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite